Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties, kuria netenkintas R. Z. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26149-2023, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 120 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26149-2023 R. Z. nubaustas už tai, kad 2023 m. birželio 1 d., 16.14 val., Utenos r. sav., X: 6156505.0, Y: 606821.0, vairuodamas transporto priemonę MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 50 km/h greitį viršijo 36 km/h, nes važiavo 86 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 ir 131.3 punktus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. Z. neginčija savo kaltės padarius ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat jam skirtos baudos dydžio, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, prašydamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti jam šios administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

8. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau 30 km/h, bet ne daugiau kaip 40 km/h, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo 120 Eur iki 170 Eur. Už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 416 straipsnio 7 dalis). Iš to akivaizdu, kad apylinkės teismas kaip proporcingą ir teisingą patvirtino Institucijos R. Z., greitį viršijusiam vairuojant transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, paskirtą minimalią nuobaudą (120 Eur baudą) ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (3 mėnesius).

9. Apeliaciniu skundu prašoma administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Z. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, tai yra sutrumpinti jam skirtą 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos turėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, kad, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

10. Apylinkės teismas, netenkindamas R. Z. skundo, skundžiamoje nutartyje pateikė pakankamai išsamius argumentus, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog R. Z. padarytas nusižengimas buvo šiurkštus ir sukeliantis realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, R. Z., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę gyvenvietės teritorijoje, kurioje vyksta ir pėsčiųjų eismas bei kurioje leidžiamas tik 50 km/h greitis, nustatytą greitį viršijo net 36 km/h, kas yra pakankamai grubus ir vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris galėjo sukelti sunkias ir nepataisomas pasekmes. R. Z., kaip turinčiam didelę transporto priemonių vairavimo patirtį asmeniui, be to, vairuojančiam transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, tai yra didesnio pavojingumo transporto priemonę, neabejotinai buvo suprantama, jog toks pakankamai didelis greičio viršijimas žymiai sumažina galimybę operatyviai ir saugiai sureaguoti į kelyje galinčią pasikeisti situaciją ar galinčią atsirasti kliūtį. Tai, kad, anot apelianto, greičio viršijimas buvo tik momentinis, dėl susidariusios situacijos, siekiant atlikti lenkimo manevrą ir taip išvengti susidūrimo su į kelią išvažiavusiu ir jam kliūtį sudariusiu automobiliu, jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo nelengvina ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Visiškai sutiktina su apylinkės teismu, kad toks R. Z. paaiškinimas yra deklaratyvus. Kaip matyti iš greičio matavimo prietaisu užfiksuotos fotonuotraukos (b. l. 18), R. Z. vairuojama transporto priemonė važiuoja dešiniąja eismo juosta, neatlieka jokio lenkimo manevro, taip pat nesimato ir jokios jo nurodytos kliūties (į kelią išvažiavusio kito automobilio), dėl kurios jis buvo priverstas, viršydamas nustatytą leistiną greitį, ją apvažiuoti (tolumoje matyti tik kita sunkiasvorė transporto priemonė). Dėl to, R. Z. nurodoma versija, jo paaiškinimai, į kuriuos, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas atsižvelgė, vertintini skeptiškai ir jais vadovaujantis nėra pagrindo švelninti apelianto atsakomybę. Pažymėtina, kad asmuo, pasirinkęs vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę, privalo kelių eisme dalyvauti itin atidžiai, pasirinkdamas tokį važiavimo tempą, kuris nesudarytų prielaidų administraciniam nusižengimui padaryti ir, juolab, nesukeltų pavojaus tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju nubaustojo pasirinktas veikimo būdas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertintas kaip lengvabūdiškas, jam sąmoningai pasirinkus šiurkščiai pažeisti KET.

11. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, įvertino ir R. Z. atsakomybę lengvinančią bei kitas jį charakterizuojančias ir jo nurodytas aplinkybes, tai yra, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jog yra dirbantis (darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu), rūpinasi savo senyvo amžiaus bei ligota motina. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad minėtos aplinkybės šiuo atveju lėmė, jog R. Z. buvo nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl jas vertinti kaip išskirtines nėra jokio pagrindo.

12. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pastebi ir tai, kad R. Z. administracinėn atsakomybėn dėl administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, taip pat ir dėl nustatyto leistino greičio viršijimo, traukiamas ne pirmą kartą. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 37–40), 2021 m. spalio 7 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį 21 Eur bauda. Nors R. Z. administracinėn atsakomybėn yra trauktas tik kelis kartus, tačiau akivaizdu, kad jo daromi nusižengimai sunkėja. Be to, nagrinėjamą administracinį nusižengimą jis padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, nors ir ne už analogišką nusižengimą, o tai rodo, kad jis nėra itin pavyzdingas ir atsakingas vairuotojas.

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinė nuobauda, taip pat ir administracinio poveikio priemonė, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinus visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad apylinkės teismas šioje byloje tokių aplinkybių pagrįstai nenustatė. Administracine nuobauda, kaip ir administracinio poveikio priemone, siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ir administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, šiuo atveju R. Z., darydamas pažeidimą, žinojo, kad jam specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones yra itin svarbi, ją praradus bus apsunkinta galimybė dirbti ir gauti pajamas, taip pat pasirūpinti savo sergančia motina, tačiau vis tiek nusižengė padarydamas pažeidimą, už kurį numatytas specialiosios teisės atėmimas, todėl skundo argumentas, kad jam bus sukeltos neproporcingai sunkios pasekmės, laikytinas nepagrįstu. Taip pat aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad dėl administracinio poveikio priemonės taikymo R. Z. patiriami nepatogumai bus laikini ir kai kurie iš jų gali būti išsprendžiami kitomis priemonėmis (pvz. naudojantis viešuoju transportu, darbdavio, kolegų, draugų pagalba ir pan.). Nors apeliaciniame skunde R. Z. akcentuoja, kad pritaikius jam administracinio poveikio priemonę jis neteks darbo ir pragyvenimo šaltinio, vis tik objektyvių duomenų, kad jis iš tiesų praras darbą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui atims iš jo bet kokią galimybę dirbti ir gauti pajamų pragyvenimui, byloje nėra, todėl, priešingai nei bandoma pateikti apeliaciniame skunde, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui neproporcingai neigiamų padarinių R. Z. nesukels.

14. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti R. Z. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, byloje nėra. R. Z., vairuodamas padidinto pavojingumo transporto priemonę (vilkiką), viršijo greitį daugiau nei 30 km/h, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą sankcijoje sunkiasvores transporto priemones vairuojantiems asmenims, numatęs pakankamai griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė tokio pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingesnių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pagrindo švelninti R. Z. paskirtą administracinio poveikio priemonę nesudaro ir apelianto skunde akcentuojama aplinkybė, kad, jei analogiškomis aplinkybėmis būtų vairavęs mažesnės nei 3,5 t automobilį, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam nebūtų taikomas, nes pagrindas skirti jam administracinio poveikio priemonę šiuo atveju buvo būtent šiurkštesnio nusižengimo padarymas, už kurį ir numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė.

15. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad R. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam 3 mėnesių terminui, nėra aiškiai per griežta, atitinka byloje nustatytas nuobaudos (taip pat ir administracinio poveikio priemonės) individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias apylinkės teismas tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai, švelninti R. Z. paskirtą administracinio poveikio priemonę, tai yra sutrumpinti jos terminą, arba jos visai neskirti, ir keisti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.