- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- 1-919-984/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-581111-17
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
J. s., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurio išlavinimo, auginanti vaiką, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, tačiau Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi, kuria patvirtintas prokuroro 2017 m. sausio 12 d. nutarimas, nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 5 puntu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnio 1 dalį, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, susitaikius su nukentėjusiuoju,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. vengė atlikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose šešis mėnesius, kurią J. S. privalėjo įvykdyti per devynis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Minėta nutartimi, teismas patvirtino prokuroro 2017 m. sausio 12 d. nutarimą, nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir atleido J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nutarčiai įsiteisėjus, J. S., nuo 2017 m. vasario 6 d. būdama įtraukta į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą, 2017 m. vasario 10 d. pasirašytinai susipažinusi su sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, raštiškai sutikusi su nustatytu programos „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ lankymo planu, pagal sutartą planą į Savivaldybių probacijos skyrių neatvyko nė karto; iki 2017 m. lapkričio 2 d. jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdė. Šiais savo veiksmais J. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. S. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2016 m. gruodžio mėn. ji buvo įtariama dėl patėvio sveikatos sutrikdymo, tačiau su patėviu susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Teismo nutartimi jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo nutartį ji buvo gavusi paštu. Vėliau gavo ir probacijos tarnybos laišką su nurodymu atvykti 2017 m. vasario 13 d. Suprato, kad į probacijos tarnybą turi atvykti dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo. Tuo metu ji jau žinojo, kad išvyks pastoviam gyvenimui į užsienį, todėl į probacijos tarnybą nuėjo tik gavusi laišką, t. y. vasario 10 d. Probacijos tarnyboje ji buvo supažindinta su jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planu, žinojo, kad turės atvykti į tarnybą ir išklausyti kursus. Žinojo, kad poveikio priemonę turės įvykdyti iki 2017 m. lapkričio 2 d. Pateiktuose dokumentuose ji pasirašė, su viskuo sutiko, nes neturėjo kito pasirinkimo. Probacijos pareigūnui taip pat nurodė, kad ketina išvykti į užsienį ir jai buvo paaiškina, jog ji galės atvykti į Lietuvą kursų išklausymui. Tuo metu ji taip ir planavo. Iš Lietuvos išvyko 2017 m. vasario 13 d., atgal planavo sugrįžti gegužės, birželio mėn. Būdama (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio mėn. sužinojo, kad laukiasi. Kadangi laukėsi, važiuoti į Lietuvą nenorėjo, kad nepakenktų vaisiui. Taip paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir neįvykdė. Apie neatvykimo priežastį buvo informavusi probacijos tarnybos pareigūną. Bendravo elektroniniu paštu. (duomenys neskelbtini) vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaikas paaugęs, todėl atvyko į Lietuvą. Lietuvoje planavo būti 3-4 savaites. (duomenys neskelbtini) ji turi darbą, tačiau šiuo metu ji motinystės atostogose. (duomenys neskelbtini) gauna pašalpą, kurią valstybė jai mokės iki vaikui sueis 6 mėn., o po to grįš į darbą. Jos draugas (duomenys neskelbtini) turi taip pat darbą, gauna pajamas. Už jai skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą J. S. prašo skirti baudą, tačiau kiek įmanoma mažesnę ir jos mokėjimą išdėstyti per kiek įmanoma ilgesnį laikotarpį. b. l. 48-49)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad 2017 m. vasario 6 d., J. S. buvo įtraukta į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą ir sprendimas buvo pradėtas vykdyti. 2017 m. vasario 10 d., J. S. atvyko į Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių ir kartu su ja buvo sudarytas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas. J. S. buvo supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe, gręsiančia už vengimą ją vykdyti. J. S. raštiškai sutiko su plane numatytomis priemonėmis ir buvo nukreipta dalyvauti programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“. Jai buvo nustatytas terminas iki 2017 m. gegužės 10 d. atvykti į Savivaldybių probacijos skyrių, tačiau ji neatvyko į įvadinį numatytos programos užsiėmimą. 2017 m. gegužės mėn. pradžioje paskambino į skyrių ir pranešė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) ir negali atvykti į Lietuvą, kadangi laukiasi kūdikio, tačiau žadėjo atvykti ir išklausyti numatytą programą. J. S. skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini). Ji skambino kas mėnesį ir vis nukeldavo atvykimo terminą. Teismo skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, sudaryta iš 5 užsiėmimų. J. S. nedalyvavo nei viename užsiėmime. Kadangi J. S. akivaizdžiai vengė atlikti jai teismo sprendimu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl 2017 m. spalio 31 d. buvo kreiptasi į Širvintų rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo jai pradėjimo (b. l. 19-20).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.
Teismas konstatuoja, kad J. S. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jos prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 48-49), bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme: 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus pranešimu, iš kurio matyti, kad J. S. vengia vykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 9-10); Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje šešis mėnesius (b. l. 11-12); Auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, iš kurio matyti, kad J. S. pasirašytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis (b. l. 13-17); 2018 m. sausio 11 d. liudytojo V. K. apklausos protokolu, kuriame patvirtinamas J. S. baudžiamosios poveikio priemonės nevykdymas (b. l. 19-20); J. S. elektroninių laiškų kopijomis, kuriuose ji pripažįsta neatvykimą į paskirtą programą ir nurodo neatvykimo priežastis ( b. l. 21-23, 29-33).
Minėtų įrodymų visuma, t. y. kaltinamosios J. S. prisipažinimas, nurodytų rašytinių dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tai žinodama ir suprasdama.
Įvertinęs kaltinamosios padarytos veikos kvalifikacinius požymius, teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog J. S. padarė nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, kvalifikacija teisinga.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad J. S. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja, su siūloma bausme sutiko (b. l. 51).
Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes.
J. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. neteista (b. l. 34-35), administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l.36). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. S. už nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, padarymą, skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, o tai priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nustatant baudos dydį pinigine išraiška, teismas taiko baudžiamojo nusižengimo padarymo metu galiojantį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur/1 MGL.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso 420 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
Prokuroro pareiškimą, užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tenkinti.
J. S. pripažinti kalta, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti 30 MGL (1129,80 Eur) baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. S. galutinę 20 MGL (753,20 Eur) baudą.
Įpareigoti J. S. per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti jai skirtą 20 MGL baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Išaiškinti nuteistajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.