Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2024-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1123-1183/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2024-07-09Šiaulių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2024-07-09Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-09
Bylos Nr.
e1-1123-1183/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17188-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Dauginis
Kaltinamasis
R. Č.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. e1-1123-1183/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17188-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.5; 1.1.8.12; 1.2.9.9; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Č. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, o būtent: žinodamas apie pareigą pagal (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), mokėti lėšas savo nepilnamečių vaikų G. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Č., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 litų (72,405 eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo 2011-10-04 iki dukrų pilnametystės, nuo 2019 metų vasario 1 dienos iki 2024 metų gegužės 29 dienos visiškai nemokėdamas lėšų dukrų - G. Č. ir K. Č. išlaikymui, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti dukras.

Kaltinamasis R. Č. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su D. santuokoje pragyveno apie 10 metų ir susilaukė dviejų dukrų, tai yra G. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rudenį jie išsituokė, tačiau dar kartu gyveno apie 5 metus, po ko santykių išlaikyti nebepavyko ir jis išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, jis buvo įpareigotas mokėti lėšas savo nepilnamečių vaikų: G. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Č., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 litų (72,405 eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo 2011-10-04 iki dukrų pilnametystės. Kol turėjo darbą, jis dukrų išlaikymui mokėjo pinigus, tačiau kilus finansiniams sunkumams, neturėjo iš ko mokėti, teko vykti dirbti į užsienio šalis. Dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kai tik turėdavo pinigų, jis prie dukrų išlaikymo vis prisidėdavo, pirko paspirtukus, mobilaus ryšio telefonus praktiškai kiekvienais metais nuperka, bet supranta, kad pagal teismo sprendimą vengė kas mėnesį mokėti pinigus jų išlaikymui, kaip minėjo, tai vyko dėl finansinių problemų. Šiuo metu yra niekur nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, pagal individualią veiklą dirbo 2020 m. tik vieną mėnesį, tik po to, jos jam niekas nenutraukė, nors ir telefonu bandė nutraukti, bet įvyko nesusikalbėjimas. Greitu laiku planuoja vykti dirbti vėl į užsienį ir pasižada vykdyti teismo įsipareigojimą bei susisieks su „Sodra“ dėl skolos mokėjimo. Jau, kaip minėjo, prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, dėl to labai gailisi bei sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jam išaiškinta.

Be kaltinamojo duotų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-11-09 susituokė su R. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), adreso nepamena, nes buvo išsinuomoję butą. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros G. Č., o po metų, t. y. (duomenys neskelbtini), susilaukė dar vienos dukros K. Č.. Su vyrų pragyveno apie 9 metus ir išsiskyrė. Ji su vaikais liko gyventi (duomenys neskelbtini), o vyras išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), nes ten turėjo namą. Po išsiskyrimo su R. Č. ryšius palaikė retai, jis per metus pasiimdavo porai dienų dukras. Jos žiniomis, jis buvo išvykęs į užsienį ir grįžęs dukroms nupirko po elektrinį paspirtuką ir mobilaus ryšio telefoną, bet tarp dukrų ir R. Č. normalaus ryšio niekada nebuvo. Po skyrybų R. Č. kelis mėnesius padėjo išlaikyti vaikus, t. y. pervedė 1000 Eur, o po to išlaikymas nutrūko, ji klausė buvusio vyro, kodėl jis nebeišlaiko savo dukrų, jis atsakė, kad nemokės ir gali kreiptis kur nori. Esant tokioms aplinkybėms, ji 2019-02-13, prašymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių, kad skirtų ir mokėtų vaikų išlaikymo išmokas. Jos prašymas buvo patenkintas ir nuo 2019-02-01 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kas mėnesį už dukras gauna po 88,20 Eur už vieną vaiką, tai kas mėnesį už abi dukras gauna po 176,40 Eur. Su R. Č. jokio ryšio nepalaiko, dukros kartais susiskambina, bet telefono numerio neturi, nes jis nuolatos juos keičia. Jos žiniomis, jis gyvena (duomenys neskelbtini), su žmona R., daugiau apie minėtą asmenį nieko nežino.

Liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su R. Č.. Santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų, tai yra G. Č., g. (duomenys neskelbtini) ir K. Č., g. (duomenys neskelbtini) Iki santuokos kartu gyveno apie 5 metus. (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė bendru jų susitarimu ir Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu dukros liko gyventi su ja, o jų išlaikymui R. Č. priteista mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 250 Lt, nuo pareiškimo padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2011-10-04 iki dukrų pilnametystės. Taip pat, teismo sprendimu ji įsipareigojo sudaryti galimybę netrukdomai tėvui bendrauti su dukromis suderintu laiku. Po jų išsiskyrimo R. Č. dukrų išlaikymui mokėjo tik du mėnesius, tai yra viso pervedė 1000 Lt, kiekvienai dukrai po 500 Lt, po to jis nebemokėjo ir iki šiol nemoka. Su R. Č. ryšius palaikė retai, o dabar visai nutrūko, kiek jai žinoma, kažkurį laiką jis buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), o grįžęs dukroms nupirko po elektrinį paspirtuką ir mobilaus ryšio telefoną, tai buvo maždaug prieš du metus, datos tiksliai nepamena. Kiek laiko jis prabuvo (duomenys neskelbtini), nežino. Kadangi R. Č. ir toliau nevykdė savo įsipareigojimų, ji 2019-02-13 su prašymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių, kad skirtų ir mokėtų vaikų išlaikymo išmokas, nes tuo metu R. Č. niekur nedirbo. Jos prašymas buvo patenkintas ir nuo 2019-02-01 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ji kas mėnesį už dukras gauna po 88,20 eurų. Į teismą dėl vykdomojo rašto nesikreipė, todėl antstoliams dėl įsiskolinimo R. Č. vykdomoji byla nėra pradėta. Su juo jokio ryšio nebepalaiko, dukros kartais susiskambina tik per susirašinėjimo programą „(duomenys neskelbtini)“, dukras pasiima vieną kartą per metus. Kiek dukros pasakojo, jis buvo paskutiniu metu išvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau kuriam laikui, ji nežino. Jis grįžo atostogų į Lietuvą prieš Šv. Velykas, tai prieš 2024-03-31, datos tiksliai pasakyti negali ir buvo Velykoms pasiėmęs dukras dviem dienoms. G. jis nupirko mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, o K. davė 100 eurų. Grįžusios mergaitės jai pasakojo, kad tėtis remontuojasi namą, šiuo metu yra nusipirkęs naują automobilį. R. Č. telefono numerio ji nežino, nes jis nuolat keičia juos, su dukromis jis bendrauja per susirašinėjimo programą „(duomenys neskelbtini)“, jo paskyra yra „R. Č.“. Ar jis šiuo metu išvykęs dirbti į užsienį, ji nežino. Kai būna Lietuvoje, jis, kiek žino, gyvena su žmona R. Č., adresu (duomenys neskelbtini).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškime nurodyta, kad R. Č. Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) valdybos Klaipėdos skyriuje registruotas kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), nes laikotarpiu nuo 2019-02-01 yra mokamos vaikų išlaikymo išmokos jo nepilnamečiams vaikams. Pareiškėja D. Č., gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2019-02-13 pateikė prašymus skirti ir mokėti vaikų išlaikymo išmokas už vaikus G. Č. ir K. Č., gyvenančias (duomenys neskelbtini). Vaikų išlaikymo išmokos už vaikus paskirtos ir mokamos nuo 2019-02-01. Iš viso vaikų išlaikymui buvo išmokėta: G. Č. išlaikymui už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2024-02-29 4670,60 Eur (išmokų šiam vaikui išlaikyti mokėjimas tęsiamas); K. Č. išlaikymui už laikotarpį 2019-02-01 iki 2024-02-29 4670,60 Eur (išmokų šiam vaikui išlaikyti mokėjimas tęsiamas). Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (Registro) 2024-04-02 duomenimis, R. Č. skola valstybės biudžetui sudaro 9341,20 Eur vaikų išlaikymo išmokų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateikta papildoma informacija, kad remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2024-05-29 duomenimis, R. Č. valstybės biudžetui skolingas 9737,20 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Iš R. Č. vaikų išlaikymo išmokų skolos dengimui lėšų negauta. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai Fondo valdybos Klaipėdos skyriui vykdomojo rašto nepateikė, nes Fondo valdybos Klaipėdos skyrius dėl R. Č. į teismą nesikreipė.

(duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo nurodyta, kad mokėti lėšas savo nepilnamečių vaikų G. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Č., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 litų (72, 405 eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo 2011-10-04 iki dukrų pilnametystės.

2024-06-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų rašte nurodyta, kad dėl R. Č. vengimo išlaikyti vaikus, Šiaulių apylinkės teismas 2018-12-11 išdavė vykdomuosius raštus D. Č..

Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota, D. D. priklausančios banko sąskaitos apžiūra. Iš kurių matyti, kad R. Č. nuo 2017-06-19 iki 2018-01-16 kas mėnesį pervedė po 150 eurų, iš E. Č. (R. Č. mama) sąskaitos 2019-06-04 buvo pervesta 200 eurų. Laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2024-05-29 vaikų išlaikymui lėšos nebuvo pervestos iš R. Č. ar jo mamos E. Č..

Darbo biržos sistemos išraše nurodyta, kad R. Č. buvo registruotas Darbo biržoje nuo 2024-04-11 iki 2024-05-07, darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėnesius.

SODROS duomenų išraše nurodyta, kad R. Č. nuo 2020-11-25 iki 2023-11-29 registruotas, kaip asmuo vykdantis individualią veiklą.

Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad R. Č. neturi nekilnojamojo turto.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo R. Č. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo R. Č. prisipažinimas, liudytojos D. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškime nurodytos aplinkybės, Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendime užfiksuotos aplinkybės, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų rašte nurodytos aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog R. Č. kaltinime nurodytu laikotarpiu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. R. Č. suvokė savo veiksmų neteisėtumą bei tai atliko sąmoningai suvokdamas išlaikymo savo nepilnametėms dukroms nevykdymo pasekmes ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo R. Č. neteisėti tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir R. Č. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. Č. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. Č. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. Č. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta mažamečių atžvilgiu (BK 60 str. 1 d. 5 p.). Be to, kaltinamasis R. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė, su atitinkamais įpareigojimais, parenkant bausmės dydį, numatytą BK 48 straipsnyje, mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bei paskiriant prašomus įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.

Kaltinamajam R. Č. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. Č. per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. Č. per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią R. Č. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. Č., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktus, nuteistasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti R. Č., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Išaiškinti R. Č., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti R. Č., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Donatas Dauginis