- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- 2-2001-639/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- B. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, F. M., S. A.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. V. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, F. M. ir S. A., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. V. mirties 2009-08-03 priėmė jo palikimą – ½ idealiąją dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodo, kad santuokos metu su J. V. 1994-09-23 jie įsigijo paminėtą butą. I. J. V. mirties butas priklausė pareiškėjai ir sutuoktiniui lygiomis dalimis, po ½ buto kiekvienam. Po J. V. mirties pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu, t.y. mokėjo už butą mokesčius. Nurodė, kad pirmosios eilės įpėdiniai (J. V. dukros) F. M. ir S. A. palikimo nepriėmė. Teigė, kad jokių ginčų, dėl paveldimo turto nėra.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys F. M. ir S. A. į teismo posėdį neatvyko. Pateikė atsiliepimus į pareiškėjos pareiškimą kuriame nurodė, kad pareiškėjos pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad jos yra J. V. dukros, tačiau jos į palikimą nepretenduoja. Nurodė, kad jos palikimo nepriėmė. Bylą prašo nagrinėti joms nedalyvaujant. ( b.l. 29-32).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas į posėdį taip pat neatvyko. Pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ji iš esmės sutinka su pareiškimu, jei teismas pareiškėjos pateiktus įrodymus, pripažins teisėtais ir pagrįstais, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovei.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad J. V. mirė 2009-08-04 (b.l. 7). Iš gimimo liudijimų kopijų matyti, jog F. V., gim. 1950-06-11 ir S. V., gim. 1952-12-12 yra J. V. dukros (b.l. 8-9). Iš santuokos liudijimų kopijų matyti, kad dukra F. V. sudarė santuoką su B. M., dukra S. V. sudarė santuoką su A. A., o pareiškėja B. V. 1948-06-18 buvo sudariusi santuoką su J. V. (b.l. 4,10,11). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra įregistruota pareiškėja B. V. (b.l. 5).
Po pareiškėjos sutuoktinio mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius (CK 5.51 str. 1 d.).
Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Todėl nagrinėjant bylą teisme dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti ir šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.).
Teismo posėdyje apklausta pareiškėjos atstovė patvirtino, kad pareiškėja B. V. po sutuoktinio J. V. mirties rūpinosi jo palikimu, toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo už šį butą mokesčius. Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nustačius, kad pareiškėja B. V. palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, teismas turi pakankamą pagrindą pareiškimui iš esmės tenkinti (CPK 185 str.).
Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai pareiškimas tenkintinas iš dalies, nustatant, kad pareiškėja B. V., priėmė palikimą atsiradusį po jos sutuoktinio J. V. mirties, konkrečiai to turto neįvardinus.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą atsiradusį po jos sutuoktinio J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009-08-04, mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.