Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei Ovidijai Undzėnaitei, advokato padėjėjui Tautvydui Tomkui, atsakovės atstovui advokato padėjėjui Jonui Bložei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešosios įstaigos „Vandens turistai“ ieškinį atsakovei UAB „Novakopa“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Viešoji įstaiga „Vandens turistai“ 2011-10-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka dėl 4000 Lt žalos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė tokias faktines aplinkybes ir argumentus: kad 2011-06-16 Viešoji įstaiga "Vandens turistai" ir UAB „Novakopa" sudarė sutartį Nr. 2009/06/16, pagal kurią Viešoji įstaiga "Vandens turistai" 2011 m. birželio 18 d. įsipareigojo suorganizuoti plaukimą plaustais Merkiu nuo Salovartės iki Milioniškių, o UAB „Novakopa" įsipareigojo pagal sutarties 3.1.1 p. sumokėti 1014 Lt per 14 darbo dienų pagal patikslintą sąskaitą - faktūrą, atsižvelgiant į renginio dalyvių skaičių ir su tuo susijusias papildomas išlaidas. Ieškovė laiku ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir iš atsakovės pusės nebuvo pareikštų pretenzijų ar priekaištų dėl renginio organizavimo. Tačiau, renginio metu, atsakovės įmonės darbuotojai sugadino VšĮ „Vandens turistai" inventorių, t.y. gelbėjimo plaustą, kurio vertė pagal pateiktą gelbėjimo plausto įsigijimo sutartį yra 4000 Lt, bei laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas. Kadangi, atsakovė pažeidė 2011 m. birželio 16 d. sutarties Nr. 2011/06/16, 3.1.1 p. ir priedo Nr. 2, 8 p. nuostatas, ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl neapmokėtų paslaugų ir žalos atlyginimo. Tik pateikus pretenziją dėl neapmokėtų paslaugų ir žalos atlyginimo, atsakovė sumokėjo 1014 Lt, tačiau neatlygino žalos už sugadintą gelbėjimo plaustą. Todėl ieškovė pateikė pakartotiną pretenziją dėl žalos atlyginimo. Kadangi, atsakovė piktybiškai neatlygino žalos už sugadintą gelbėjimo plaustą, prašė priteisti 4000 Lt žalą, šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4).

2011 m. lapkričio 29 d. preliminariu sprendimu teismas ieškovės ieškinį patenkino (b.l. 37).

Atsakovė UAB „Novakopa“ su priimtu preliminariu sprendimu nesutiko, pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad pagal 2011-06-16 ieškovės su atsakove sudarytą sutartį Nr. 2009/06/16, ieškovė įsipareigojo 2011 m. birželio 18 d. suorganizuoti plaukimą plaustais Merkiu nuo Salovartės iki Milioniškių, organizuoti atsakovės darbuotojams nakvynę bei atsiimti plaustus po kelionės, o atsakovė įsipareigojo pagal Sutarties 3.1.1 p. sumokėti 1014 Lt bei galimas papildomas išlaidas per sutartyje nurodytą terminą. Plaukiant Merkio upe, plaustui susidūrus su į upę įvirtusiais medžiais, plyšo plausto viršutinė dalis (viršutinis ratas). Susisiekus su ieškovės atstovu buvo liepta tęsti kelionę, neatsižvelgiant į atsiradusias aplinkybes. Vėliau, sraunioje Merkio upės vietoje netoli Milioniškių, plaustas subliūško visiškai užplaukęs ant povandeninio akmens. Atsakovės darbuotojai plaustą partempė į krantą ir kelionę tęsė pėsti. Pasibaigus kelionei, ieškovė priėmė plaustą bei nepareiškė jokių pretenzijų atsakovei, o atsakovė pareiškė pretenzijas dėl netinkamai suteiktų paslaugų bei atsiradusios žalos: plausto supliuškimo pasėkoje atsakovė patyrė 1500 litų žalą.

2011 m. liepos 12 d. atsakovė gavo ieškovo pretenziją, į kurią 2011 liepos 19 d. buvo pateiktas atsakymas. 2011 m. liepos 29 d. atsakovė gavo pakartotinę pretenziją, į kurią 2011 rugpjūčio 25 dieną pakartotinai atsakė. 2011 m. rugsėjo 27 dieną el. paštu buvo gauta sąskaita (duomenys neskelbtini) bei raginimas dėl 4000 Lt skolos apmokėjimo. 2011 m. spalio 6 dieną ieškovei buvo atrašyta, kad sąskaita (duomenys neskelbtini) nėra priimama ir yra niekinė teisine bei finansine prasme.

Atsakovė pažymėjo, kad minėta situacija susidarė dėl netinkamų ieškovės veiksmų, todėl atsiradusi materialinė žala negali būti atlyginta iš atsakovės lėšų.

Atsakovė taip pat nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis yra turizmo paslaugų teikimo sutartis. Sutarties pasirašymas sukuria šaliai, įsipareigojusiai suteikti tam tikras paslaugas, pareigą sutarties sąlygas įvykdyti tinkamai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė netinkamai įvykdė Sutartį, t.y. sutartos pramogos organizaciniai veiksmai nebuvo atlikti tinkamai.

Sutarties priedo Nr. 1, antrame lape numatyta, jog plaukimą plaustais kuruos instruktorius. Atsižvelgiant į tai, kad plaustai daugiaviečiai, bei nei vienas iš turistų nėra plaukimo plaustais profesionalas, ši sąlyga buvo viena esminių sudarant sutartį. Tačiau, plauste instruktoriaus, ar kito žmogaus, valdančio plaustą, nebuvo. CK 6.748 str. 1 d. pažymima, jog kelionės organizatorius, viešai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas (kelionių prospektai ar kitokia oficiali informacija), privalo teikti neklaidinančią įstatymų nustatytos formos ir turinio informaciją (nurodyti kelionės maršrutą, teikiamas kelionėje paslaugas ir įsipareigojimus, ir t. t). Taigi, sutartyje klaidingai buvo informuota apie kartu su grupe plauksiantį instruktorių ir ši sąlyga ieškovo nebuvo įgyvendinta.

Taip pat išvykos metu nebuvo tinkamo aprūpinimo būtina šiai pramogai įranga, kadangi kartu su plaustu, talpinančiu 20 žmonių, tebuvo parūpinti 4 irklai, nebuvo gelbėjimosi inventoriaus (rato su lynu). Kadangi plaustas yra didelės apimties, savaime suprantama, jog laviruoti plaustą tik su 4 irklais yra sudėtinga, o nesant gelbėjimosi inventoriaus - rato su lynu, nebūtų buvę įmanoma susistabdyti plaustą susidūrus su pasitaikiusiomis kliūtimis. Be to, plaustas jau anksčiau buvo pradurtas ir suklijuotas, klijavimai akivaizdžiai matosi atsakovo darbuotojų darytose nuotraukose (viena jų pridedama, priedas Nr. 5), todėl abejotinas išnuomoto inventoriaus būklės tinkamumas naudojimui.

Sutarties priede, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis, apibūdintas paslaugos suteikimo maršrutas: upė ir jos specifikacija, kuria organizuojamas plaukimas. Atsakovės nuomone, Merkio upė neturi garantinio gylio, t.y. nėra vandens kelio, kaip ir nurodyta sutartyje – pasitaikančios kliūtys - įvirtę medžiai ir po vandeniu slypintys akmenys. Taigi ieškovė, rengdama šią išvyką, žinojo, kad plaukiant Merkio upe gresia pavojus susidurti su įvirtusiais medžiais bei povandeniniais akmenimis, o plaustas yra pagamintas iš medžiagos kuri susidūrusi su tokiomis kliūtimis gali plyšti, žmonės gali įvirsti į upę. Tačiau organizavo kelionę Merkio upe, neturinčia vandens kelio, plaukti pripučiamais plaustas. Atsakovė, pasirašydamas sutartį, nebuvo kompetentinga ir negalėjo įvertinti ar ieškovės pasiūlyta plaukimo priemonė ir maršrutas yra pakankamai saugūs plaukti iškylos dalyviams, ar pasiūlyta plaukimo priemonė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tokį organizatorių neapdairumą ir nerūpestingumą, 13 žmonių grupė plaukdama plaustu be jokio instruktoriaus ar kito žmogaus, valdančio plaustą, ir teturėdama tik kelis irklus bei nesant gelbėjimosi inventoriaus ne dėl savo kaltės, o, priešingai, dėl ieškovės neapdairumo, nesugebėjo plausto suvaldyti, užkliudė medžio šakas, dėl ko ir kilo ginčo incidentas, kurio metu ieškovė patyrė žalą. Žalos kilimą galėjo lemti ir ieškovės nepaskaičiuota rizika siūlant atsakovės darbuotojams plaukti plaustais, su jau buvusiais defektais, taip pat siūlant plaukti upe, kuria plaukiant ieškovė įžvelgė ar bent galėjo įžvelgti pasitaikančias kliūtis ir galimą grėsmę.

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė, kaip kelionės organizatorius, veiklą vykdė nesivadovaudama Lietuvos Respublikos įstatymais. CK 6.748 str. 1 d. numato, jog „Kelionės organizatorius privalo prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą įteikti turistui rašytinį dokumentą, kuriame būtų išsami įstatymų nustatyta informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu ši informacija turistui nebuvo žinoma iš jam pateikto kelionės prospekto ar kito dokumento." Vadovaujantis tuo, ieškovė privalėjo nurodyti tikslų maršrutą, galimas grėsmes patiems atsakovės darbuotojams, perduotam ieškovės turtui ir t.t., kas nebuvo padaryta.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 14 str., 15 str. 8 d. „Vidaus vandenų transporto priemonės - vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius." „Plūduriuojanti priemonė - nesavaeigis plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla, viešbutis, turistinis plaustas. maudykla ir kiti). To paties įstatymo 16 str. 1 d., 5 d. pažymima, jog „Vidaus vandenų tranporto priemonės registruojamos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre“. „Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus transporto priemonių techninę priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. „Vidaus vandenų transporto priemonių techninė priežiūra atliekama jas apžiūrint ir nuolat kontroliuojant jų techninę būklę. Vidaus vandenų transporto priemonei leidžiama plaukti tik nustačius, kad ji atitinka saugios laivybos reikalavimus."

Pagal galiojančius teisės aktus plaustai, kuriais plaukė UAB „Novakopa" darbuotojai, turėjo būti registruoti Lietuvos saugios laivybos administracijoje bei privalėjo atlikę techninę apžiūrą. Tačiau, priešingai, plaustai registruoti nebuvo, nebuvo atlikta techninė apžiūra. Taip pat, ieškovė neturėjo teisės tokio tipo plaustų nuomoti pramoginiam renginiui, nes pramoginė laivyba yra licencijuota veikla, taigi pažeisti Lietuvos vidaus vandenų transporto kodekso nuostatai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė vykdo pramoginių plaukimų veiklą neturėdamas tam licencijos, bei neregistruotomis vandens transporto priemonėmis, tokiu būdu sukeldama realią grėsmę turistams, besinaudojantiems jų organizuojamomis paslaugomis, kas ir įvyko nagrinėjamuoju atveju.

Taip pat nurodė, kad ieškinio suma yra nepagrįsta. Ieškovė pateikė plausto įsigijimo sutartį, kurioje nurodyta plausto pirkimo suma. Kadangi priėmimo perdavimo aktas nepateiktas, o sutartyje nurodoma, kad „Pardavėjas atsiskaito su Pirkėju pervesdamas žemiau nurodytą sumą bankiniu pervedimu į Pirkėjo sąskaitą", tačiau sutartyje nėra nurodyto sąskaitos numerio, bei plausto kaina lyginant kitus panašius pasiūlymus rinkoje yra nepagrįstai didelė, kas sukelia abejonių dėl pačios sutarties sudarymo aplinkybių.

Be to, kadangi plaustas nebuvo naujas, nustatant daikto vertę yra privalu atsižvelgti į daikto nusidėvėjimą. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (1 priedėlis) apibrėžia ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus (metais). Manytina, jog pripučiami plaustai patenka į priedėlyje išskirtą grafą „kitas aukščiau neišvardintas materalusis turtas", kurio nusidėvėjimo terminas yra 4 metai. Šiuo atveju nėra aišku, koks plausto nusidėvėjimas buvo pirkimo metu, tačiau pripažintina, jog nesant priėmimo perdavimo akto, manytina, kad egzistavo bent minimalus prekės nusidėvėjimas. Taigi, žalos dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į plausto nusidėvėjimą.

Atsakovė taip pat nurodė, kad sugadinto plausto įvertinimas buvo atliktas netinkamai. Atsakovei nebuvo pateiktas kvietimas dalyvauti sugadinto plausto vertinimo procedūros metu, nebuvo pasiūlyta išrinkti daikto vertinimo ekspertą. Ieškovė pateikė Defektinį aktą, kuriame patys įmonės darbuotojai 2011 birželio 20 dieną, prieš A. B. (nepateikti duomenys patvirtinantys šio asmens, kaip eksperto kvalifikaciją) atliekant plausto patikrą, nusprendė, kad plaustas yra „netaisytinai sugadintas". Abejotina, ar išties plausto nebuvo įmanoma sutaisyti, juolab, kad plaustą tiesiog išmetus, kaip teigė ieškovė, turėjo būti pasirašytas daikto nurašymo ir sunaikinimo aktas.

Taip pat pažymėjo, kad ieškovo internetinėje svetainėje www.vandensturistai.lt galima rasti pasiūlymą išvykai su labai panašiu į atsakovės išvykoje naudotą plaustą. Manytina, jog tai gali būti tas pats plaustas, kuriuo plaukė atsakovės darbuotojai, kadangi po atsakovės išvykos, pasiūlymas plaukti tokio tipo plaustu buvo pašalintas iš minėtos svetainės, o vėliau vėl buvo pateiktas.

Atsižvelgiant į tai, jog nėra įrodyti neteisėti atsakovės veiksmai, konkretus žalos dydis, atsakovės kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos, prašė panaikinti 2011-11-29 preliminarų Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir atmesti ieškovės VšĮ „Vandens turistai" ieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. (b.l. 40-44).

Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus, ieškovė nurodė, kad su atsakovės išdėstytais argumentais nesutinka. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad plaustas buvo jau ne kartą remontuotas, taip pat klaidingai aprašo kitas faktines aplinkybes, t.y. kad atsakovė nebuvo tinkamai instruktuota, nes atsakovės atstovas pasirašė saugumo ant vandens instruktažo taisykles. Tai reiškia, jog atsakovė buvo tinkamai supažindintas su instruktažu. Taip pat nesutinka su tuo, kad atsakovei nebuvo pateiktas išsamus kelionės aprašymas. Priede Nr. 1 prie 2011 m. birželio 16 d. Sutarties Nr. 2011/06/16, buvo aiškiai nurodomas kelionės maršrutas, tvarka ir pan. Taip pat nesutinka su tuo, kad atsakovė nebuvo aprūpinta būtina įranga, nes iš 2011 m.birželio16 d. sutarties Nr. 2011/06/16 sąmatos kopijos matyti, kad atsakovei buvo suteiktos instruktoriaus paslaugos, išduotos liemenės ir pan. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovei buvo pateikta pretenzija dėl 1500 litų žalos. Atsakovė plaustą sugadino nepataisomai, tai įrodo ir tai, kad ieškovė nei karto daugiau neišnuomavo minėto plausto.

Ieškovė laiku ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir iš atsakovės pusės nebuvo pareikštų pretenzijų ar priekaištų dėl renginio organizavimo. Tik atsakovei pateikus pretenziją dėl neapmokėtų paslaugų ir žalos atlyginimo, atsakovė pilnai atsiskaitė už paslaugas ir tik tada pareiškė pretenzijas ieškovui dėl netinkamo renginio organizavimo (b.l. 68-70).

Atsakovė dėl ieškovės atsiliepime išdėstytų aplinkybių pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog apmokėjimas pagal sutartį nereiškia ir neįrodo, jog sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Sutinka, jog atsakovė, ginčydamas suteiktų paslaugų tinkamumą, galėjo pasinaudoti CPK 143 str. suteikiama galimybe reikšti priešieškinį. Tačiau nenorėdama įsivelti į papildomus teisminius ginčus bei apsunkinti teismo proceso, taip pat atsižvelgiant į tai, jog priešieškinis šiuo atveju turėtų būti reiškiamas ne atsakovės, bet jo darbuotojų, priešieškinio teismui neteikė. Nurodė, jog dėl atsiradusios žalos (suplyšusio plausto) atsakovės kaltės nebuvo, žala kilo dėl netinkamai suteiktų paslaugų, ieškovės nerūpestingumo bei neapdairumo. Paslaugos atsakovei tinkamai suteiktos nebuvo ir tai turėjo reikšmės inventoriaus sugadinimui.

Nurodė, kad 2011-06-16 Sutarties priede Nr. 2 „Saugumo ant vandens instruktažas bei taisyklės" suteikta informacija nėra pakankamai išsami, dėl ko nebuvo užtikrintas ne tik tinkamas pasirengimas kilus pavojui plaustu plaukusių žmonių gyvybėms, tačiau nesuteikimas reikalingos informacijos kaip plaustą valdyti sukėlė sąlygas inventoriaus sugadinimui. Taisyklėse nėra jokių nurodymų kaip laviruoti plaukiant tarp kliūčių, atsiradus stipresniam vėjui, ar stipresnei upės srovei ar kilus kitokio pobūdžio neprognozuojamoms situacijoms, tenurodyta, jog „plaukiant baidare - negalima sėdėti ant baidarės užlenkto atlošo, ant baidarės galinio dangčio, įkišti kojų į vandenį, paleisti iš rankų irklą", „plaukiant plaustu negalima turėti smailių, aštrių daiktų, kuriais galite pradurti plaustą" (Sutarties priedas Nr. 2 „Saugumo ant vandens instruktažas bei taisyklės" 3 d. 4 p.). Toks neišsamus plaukimo plaustu instruktažas žmonėms, neturintiems žinių apie tinkamą plausto laviravimą ir valdymą, akivaizdžiai prisidėjo prie turistų nesugebėjimo tinkamai plaustą valdyti bei plausto plyšimo užkliuvus už kliūties.

Ieškovė atsiliepime teigia, jog buvo pateiktas išsamus kelionės aprašymas. Tačiau iš Sutarties priedo Nr. 1, akivaizdu, jog kelionės aprašymas išsamus nebuvo. Aprašyme paprasčiausiai nurodytas trasos ilgis, ir Merkio upės aprašymas su rekomendaciniais nurodymais „Geriausia žygį Merkiu pradėti nuo Dargužių." Iš pateikto aprašymo nėra aišku nuo kurios vietos žygis pradedamas, kurioje vietoje baigiamas ar kitokio pobūdžio reikalinga išsami informacija.

Be to, ieškovė klaidina teismą, nurodydama, jog buvo tinkamas aprūpinimas būtina įranga. Tokius teiginius įrodinėja pateikiama prie sutarties sąmata. Tačiau pateikiama sąmata neįrodo realiai suteikto inventoriaus ar kito atlikto būtinojo aprūpinimo, juolab sąmata prie sutarties tebuvo finansinių sąlygų derinimo protokolas, o už tinkamos įrangos suteikimą bei aprūpinimą, tinkamą instruktažą, padedantį išvengti pavojaus gyvybei ar žalos inventoriui, atsakomybė tenka ieškovei. Tinkamo atsakovės darbuotojų instruktavimo nebuvimas, nepilnai suteiktas aprūpinimas būtina įranga ir sukėlė žalą inventoriui, kurią ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo. (b.l. 79-80).

Teismo posėdyje ieškovo atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje bei atsiliepime į atsakovo prieštaravimus išdėstytais motyvais.

Ieškovės atstovė O. Undzėnaitė, be aplinkybių, išdėstytų procesiniuose dokumentuose, paaiškino, kad pagal 2011 m. birželio 16 d. su atsakovo direktoriumi pasirašytą sutartį turėjo suorganizuoti renginį, t.y. suorganizuoti kelionę atsakovės darbuotojams Merkio upe, išnuomoti plaustus, juos pripūsti. Atsakovo darbuotojų kolektyvas plaukė į nakvynės vietą. Jiems plaukiant, plaustas dvejose vietose buvo pradurtas. Plausto neįmanoma sutaisyti. Skylės plėštinės, turbūt nuo medžio šakų krantuose. Mano, kad plaustas buvo nevaldomas. Grupė plaukė be instruktoriaus, nes atsakovė stengėsi gauti pigesnę kelionę. Renginio dalyviams buvo duotos saugumo liemenės, tačiau ne visi jas dėvėjo, nors instruktuoti buvo. Plaustai turi specialų pūtimo aparatą, jie buvo pripūsti krante. Ieškovė pagal sutarties 2.1 p. turėjo organizuoti inventoriaus atvežimą, plaustų pūtimą. Sąmatoje instruktoriaus paslaugos įtrauktos, nes jis atliko sutarties 2.1 p. numatytas pareigas: atvežė į startą plaustus, juos pripūtė, paleido įmonės darbuotojus plaukti upe. Sąmatoje nurodyta 120 Lt. suma yra už instruktoriaus darbą – atvežimą į startą į Milioniškių kaimą, už plaustų pripūtimą ir parvežimą. Į transporto išlaidas - 320 Lt. įeina tik kuras, o instruktorius organizuoja šį darbą. Jeigu užsakomas instruktorius plaukimo metu, jis plaukia su dalyviais ir tampa atsakingas už inventorių esant ant vandens. Instruktoriai yra profesionalūs irkluotojai. Dvidešimčiai žmonių reikia 2 instruktorių. Atsakovė atsisakė instruktoriaus, nes norėjo būti be svetimų žmonių. Sutartyje nėra nurodyta, kad instruktorius lydės, o tai turėtų būti nuosekliai išvardinta. Žmonės suaugę, jeigu jie nori plaukti vieni – ieškovė negali nesutikti. Jie paprašė tik nakvynės vietos ir plausto pripūtimo. Vertina, kad plaustas buvo išnuomotas. Tai buvo turistinio inventoriaus nuoma ir suteiktos transporto paslaugos. Užsakovas nepageidavo instruktoriaus paslaugos, jis pageidavo pigesnės paslaugos. Ieškovė buvo atsakingas tik už tai, ką įsipareigojo padaryti. Su saugumo ant vandens taisyklėmis supažindino iš meilės darbui, kad žmonės žinotų kaip elgtis vandenyje.

Instruktorius pravedė instruktažą, kas turi būti daroma plauste, t.y. leido susipažinti ir dar perskaitė priedą Nr. 2, kuriame yra punktas, kad negalima turėti aštrių daiktų.

Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad plausto paskirtis - plaukti vandeniu srove, o ne daužyti kranto šakas su plaustu. Matant kliūtį, reikia ją aplenkti. Savaime aišku, kad medžių ir akmenų reikia saugotis. Plaukimo vietos aprašyme nurodyta, kokios gali būti kliūtys. Kaip elgtis plaukiant – nurodoma žodžiu instruktuojant. Instruktažą girdėjo visi, o vadovas pasirašė už visą įmonę. Dalyviai buvo vienas šalia kito, instruktažas pravestas esant visiems.

Šiuo atveju buvo plaukta į krantą, plaustas pradurtas prie kranto augančių išsikišusių medžių. Skylės aštrios, prapjautos nuo šakų ant kranto, akmuo taip plausto nesudrasko, nes jis nuo srovės būna švelnus. Jeigu šaka būtų vandenyje, viršutinė plausto dalis nebūtų pradurta. Atsakovės darbuotojų kaltė ta, kad nevaldė plausto, jį suplėšė, nesilaikė žygio aprašymo taisyklių. Plaukimo metu dažnai būna vartojamas alkoholis. Mano, kad šiuo atveju taip pat buvo vartojamas, todėl taip ir nutiko.

Irklai buvo duoti 4, jų pakanka. Daugiau nei 4 irklų niekas nenaudoja, nes jie daužosi vienas su kitu, nepatogu irkluoti. Irklų buvo atvežta ir daugiau, bet atsakovės darbuotojai daugiau neėmė. Sąmatoje irklų kiekio nenurodė, nes irklai yra plausto dalis. Liemenės nurodytos atskirai, nes jas paskui reikia plauti, dezinfekuoti, už liemenes imamas papildomas mokestis.

Ieškovė teikia vienos dienos paslaugas, plaustus nuomoja vienai dienai, taip pat surado nakvynę atsakovės darbuotojams. Plaukimas buvo numatytas vienai dienai, bet atsakovės darbuotojai pageidavo nakvoti palapinėje. Plaustu galima plaukti ir be patirties, bet būtina dėvėti liemenes.

Nesutiko su atsakovės pasiūlymu, kad plaustas būtų klijuotas ar tvarkytas kitoje įmonėje, nes plaustas sunkiai taisomas, tokios medžiagos negalima klijuoti. Laikinas sutvarkymas gali kelti riziką, gali nukentėti kiti žmonės, nes plaustas gali trūkti. Nenorėjo prisiimti rizikos. Vadovavosi plausto patikros aktu. Plaustą defektuojant, buvo skambinta atsakovės įmonės direktoriui, bet jis atmetė skambutį, nenorėdamas kalbėti ar negalėdamas ir vėliau neperskambino. Ir tik parašius pretenziją išaiškėjo, kad atsakovas taip pat turi pretenzijų.

Iki atsakovės darbuotojų plaukimo plaustas nebuvo klijuotas ar tvarkytas. Jį įsigijo iš privataus asmens 2010-04-21, už 4000 Lt. Tokią pinigų sumą sumokėjo pagrįstai, nes plaustas buvo geros būklės, oro neleido, atitiko saugumo reikalavimus. Renginys vyko 2011-06-16. Plaustas prieš šią kelionę buvo išnuomotas tik vieną kartą. Per metus laiko plausto vertė nesumažėjo.

Plaustas įgytas įmonės vardu su sąskaita faktūra. Ar jis įtrauktas į apskaitą nežino, taip pat nežino, ar dabar plaustas nurašytas.

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas T. Tomkus nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš byloje pateiktos 2011-06-16 sutarties matyti, kad atsakovė su saugumo ant vandens instruktažu buvo supažindinta, po saugumo ant vandens instruktažu bei taisyklėmis yra atsakovės direktoriaus, kuris pats dalyvavo kelionėje, parašas. Vienas iš minėtose taisyklėse nurodytų reikalavimų, kurių laikytis įsipareigojo atsakovo darbuotojai, tai esant ant vandens nevartoti alkoholinių gėrimų. Tačiau iš į bylą pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad šio draudimo plaukiantieji plaustu nepaisė, kadangi į plaustą gabeno alkoholinius gėrimus. Todėl jau pačioje išvykos pradžioje atsakovė elgėsi netinkamai ir nedrausmingai. Priešingai negu atsakovė, ieškovė VŠĮ "Vandens turistai" visus savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, atsakovė jokių pretenzijų ar priekaištų dėl renginio organizavimo niekuomet nereiškė. Išvykos metu atsakovės įmonės darbuotojai, kurie plaukė ieškovui priklausančiu plaustu, sugadino VŠĮ „Vandens turistai" priklausantį inventorių, t.y. gelbėjimo plaustą, kurio vertė yra 4000 Lt. Plausto vertę byloje patvirtina pateikta 2010-04-21 pirkimo - pardavimo sutartis.

Taigi išvykos metu dėl atsakovės kaltės bei galimai alkoholinių gėrimų vartojimo ant vandens bei kitų saugumo ant vandens taisyklių pažeidimų, netinkamo ir nedrausmingo elgesio plaukiant plaustu, ieškovei priklausantis plaustas buvo sugadintas nepataisomai, ką byloje patvirtina 2011-06-20 defektinis aktas, bei 2011 m. liepos 27 d. plausto patikra. Šis plaustas yra nepataisomas ir netinkamas tolimesnei eksploatacijai. Aplinkybės, kad plaustas buvo sugadintas užkliudžius medžio šaka, neneigia ir pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose. Todėl akivaizdu, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą.

Bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad nebuvo laikomasi saugumo ant vandens taisyklių, atsakovės darbuotojai vartojo alkoholinius gėrimus bei plaukė ant šakų, nors žinojo, kad gali plaustą pradurti. Tokie veiksmai sąlygojo, kad ieškovės plaustas šiuo metu yra nepataisomai sugadintas, Akivaizdu, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas privalo atlyginti 4000 Lt žalą.

Atsakovės atstovas advokatas Jonas Bložė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl sutarties nevykdymo. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kokia sutartis buvo sudaryta. Kelionė buvo su nakvyne, ji truko ilgiau nei 24 val., todėl pagal CK 6.748 str. tai turizmo sutartis. Ieškovas neatskleidė atsakovui visos informacijos. Paslaugos buvo teikiamos ne bendrovei, o fiziniams asmenims. Darbuotojai nebuvo tinkamai informuoti apie grėsmes, kad plaustas gali plyšti. Instruktorius darbuotojus instruktavo, bet neinformavo kur plaukti, kokio greičio laikytis, kur gali būti šakų. Apie saugią laivybą instruktavimo nebuvo, tam kad suvaldyti plaustą reikia specialių žinių. Ieškovė elgėsi nerūpestingai siekdamas gauti pelno. Sutartį pasirašė tik atsakovės vadovas. Ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, net neįrodinėjama kaip įvyko atsitikimas. Atsakovo neteisėti veiksmai neįrodyti, liudytojai nepatvirtino kad darbuotojai vartojo alkoholį.

Žalos dydis neįrodytas. Ieškovė įrodinėja, kad plaustas nepataisomas, jo kaina 4000 Lt. Dėl plausto pataisymo ieškovė su atsakove nebendradarbiavo, nesuteikė galimybės sumažinti žalos dydį. Ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti, be to nepateikė įrodymų, kad plausto kaina 4000 Lt. Kelionė įvyko 2011-06-18 , o ieškovė skambino direktoriui E. B. 2011-06-20, defektinis aktas sustatytas 2011-06-20. Tai įrodo, kad iš ieškovo pusės nebuvo jokio bendradarbiavimo, siekio sumažinti žalą. Akte nurodyta, kad plaustas netaisytas, tačiau kad plausto kaina 4000 Lt nenurodyta. Nėra įrodymų, kad plaustas ilgalaikis turtas, kad yra įmonės apskaitoje, nusidėvėjimas neskaičiuotas. Priežastinio ryšio nėra, todėl nesant nė vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys netenkintinas. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas A. Č. paaiškino, kad dirba UAB „Vandens turistai“ instruktoriumi. Jis nuvežė inventorių, visus dalyvius sukvietė ir viską išaiškino apie plaustą, parodė pompas, kad ir patys galėtų prisipūsti, nes vandenyje plaustas traukiasi, gali reikėti papildyti oro. Paaiškino, kad nereikia imti aštrių daiktų, alkoholinių gėrimų, daug aprangos ar daiktų, ką galima daryti, ko ne, perskaitė saugumo taisykles. Nuo grupės priklauso, ar reikia instruktoriaus. Dažniausiai instruktoriaus paslaugos reikalingos. Kai plaukia kartu, stebi plaukimo trajektoriją, kad neįplauktų į šakas, stengiasi padėti, sužiūrėti inventorių. Šiuo atveju kartu neplaukė. Dalyviams buvo pasakyta, kad plauktų plaukimo kryptimi, kad matant kliūtį stengtųsi jos išvengti. Specialių vairavimo įgūdžių nereikia. Irklai skirti vairavimui. Kuo mažiau žmonių tuo lengviau valdyti plaustą. Dalyviams davė 4 irklus. Jam paskambino mergina ir pasakė, kad įplaukė į šakas, pradūrė plaustą. Jam atvykus, visi buvo krante, paskui jis juos nusiuntė į nakvynės vietą. Plaustu plaukę asmenys buvo apgirtę, mergina kuri skambino taip pat buvo išgėrusi, geltonajame plauste matė pusę butelio brendžio. Toje vietoje, kur jie buvo išlipę, buvo vietos pliažas. Upės krantai akmenuoti, vandenyje pasitaiko šakų, medžių. Kas irklavo plaustą nesiaiškino. Tokį plaustą nelengva perplėšti, tokios plėštinės skylės į medžio šakas buvo pirmą kartą. Įvykio vietos jis nematė, ten lėtas posūkis upės vagoje. Matė, kad išvykstant jie pasiėmė alkoholio, o atvažiavus pasiimti matė nugertus butelius.

Liudytojas J. A. paaiškino, kad tuo metu jis buvo atvykęs apsižiūrėti, norėjo įsidarbinti VšĮ „Vandens turistai“, padėjo atnešti liemenes. Matė kaip vyko instruktavimas. Visi dalyvavusieji buvo kartu. Instruktavimo turinį girdėjo, instruktorius vardino taisykles. Kokias tiksliai negali pasakyti. Įvykus įvykiui visi buvo apsvaigę, o kai leido orą iš plausto, rado butelį. Prieš plaukiant dalyviai nešėsi gėrimus. Instruktorius plauste kartu nebuvo. Kas ir kiek vartojo alkoholio nežino, bet iš žmonių buvo matyti, kad jie apsvaigę.

Byloje nustatyta, kad renginio organizatorius Viešoji įstaiga „Vandens turistai" ir užsakovas UAB „Novakopa" 2011-06-16 sudarė sutartį Nr. 2009/06/16, kurios objektas sportinio renginio plaustais organizavimas Merkiu nuo Salovartės iki Milioniškių, pagal priedą Nr. 1. Pagal šią sutartį Viešoji įstaiga „Vandens turistai" 2011 m. birželio 18 d. įsipareigojo suorganizuoti sportinį renginį: suplanuoti kelionę, išnuomoti 20-ies vietų bei 8-ių vietų „Raft“ plaustus, organizuoti inventoriaus ir 8-ių žmonių atvežimą į startą, paėmimą iš finišo, plaustų valymą, kempingo Milioniškių kaime rezervavimą. Taip pat įsipareigojo leisti ssusipažinti su saugumo ant vandens instruktažu bei taisyklėmis patvirtinant jas savo parašu (priedas Nr. 2), o užsakovas įsipareigojo apmokėti 1014 Lt sumą per 14 darbo dienų po plaukimo, pagal patikslintą sąskaitą – faktūrą, atsižvelgiant į inventoriaus kiekius ir kokybę bei su juo susijusias papildomas išlaidas.

Tarp šalių nėra ginčo dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Ginčas kilęs dėl to, kad ieškovo suorganizuoto renginio – atsakovo darbuotojų plaukimo plaustais Merkiu metu buvo sugadintas (pradurtas) VšĮ „Vandens turistai" inventorius, t. y. gelbėjimosi plaustas. Ieškovas įrodinėjo, kad plaustas sugadintas dėl plaustu plaukusių atsakovo darbuotojų kaltės, kad plaustas sugadintas nepataisomai ir ieškovui padaryta 4000 Lt žala, nes už tokią sumą plaustą buvo įsigijęs, kurią prašė atlyginti. Atsakovas nei su žalos dydžiu, nei su tuo, kad plaustas sugadintas nepataisomai ir kad tai įvyko dėl jo darbuotojų kaltės nesutiko, teigė, kad ieškovas netinkamai atliko savo pareigas organizuojant plaukimą Merkiu, todėl pats yra atsakingas už kilusias pasekmes. Taip pat teigė, jog tarp šalių buvo sudaryta turizmo paslaugų sutartis ir pats ieškovas, organizuodamas kelionę, tinkamai neatliko savo pareigų.

Dėl šalis siejusių sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo.

Kaip matyti iš VšĮ „Vandens turistai“ įstatų, pagrindinės ieškovo veiklos kryptis – vystyti ir propaguoti turizmą gyventojų tarpe, organizuoti turizmo, sporto varžybas, šventinius renginius, plėtoti metodinę – leidybinę veiklą turizmo ir sveikos gyvensenos srityse. (b.l. 19-26). Ginčo atveju, ieškovas įsipareigojo suplanuoti atsakovui (jo darbuotojams) sportinį renginį plaustais. Pagal šalių pasirašytą sutartį, ieškovas įsipareigojo ne tik suplanuoti kelionę plaustais, bet ir išnuomoti du plaustus plaukti Merkio upe, organizuoti inventoriaus ir žmonių atvežimą į startą, paėmimą iš finišo, plaustų valymą, kempingo Milioniškių kaime rezervavimą. Sportinis renginys (plaukimas plaustais ir nakvynė kempinge) turėjo vykti sutarties 1 priede nurodytoje vietoje – Merkio upe, kuri apibūdinta kaip nesudėtinga, įveikiama daugeliui turistų, tačiau nurodytos ir pasitaikančios kliūtys – įvirtę medžiai ir po vandeniu slypintys akmenys. Nurodyta kad plaukimo pradžia - Salovartė, galima kempingo vieta – sodyba Milioniškių kaime, kur yra graži pieva, tinklinis, krepšinis, pirtelė. Konkrečios paslaugos, dėl kurių šalys susitarė, matyti ir iš prie sutarties pateiktos sąmatos, kurioje nurodyti atsakovo pageidautų paslaugų įkainiai (b.l. 8).

Kaip matyti iš aptartų įrodymų, šalys preliminariai suderino apmokėjimą už ieškovo teikiamas paslaugas – vandens turizmo įrangą (du gelbėjimo plaustus, gelbėjimo liemenes), inventoriaus ir žmonių atvežimą į starto vietą ir paėmimą iš finišo, instruktoriaus paslaugas, kempingą. Ieškovė apie šių paslaugų teikimą skelbia viešai masinės informacijos priemonėse (b.l. 53). Turizmo ir sporto renginių organizavimas, vandens transporto įrangos nuoma yra ieškovo vykdomos veiklos sritys (b.l. 19-20). Todėl teismo vertinimu, tarp šalių susiklostė sutartiniai paslaugų santykiai, reglamentuojami CK 6.716 straipsnyje.

Ieškovas teigė, kad buvo tartasi tik dėl plaustų nuomos, jų atgabenimo bei pripūtimo, bei nakvynės vietos suradimo, kad ieškovas nebuvo atsakingas už renginį, jo dalyvių saugumą, jų sugebėjimą vairuoti plaustą, neprivalėjo padėti jiems išvengti vandenyje pasitaikančių kliūčių. T.y. teigė, kad buvo sudaryta vandens turizmo įrangos nuomos sutartis ir atsakovė, pasibaigus plaukimui, privalėjo plaustus ir kitą išsinuomotą įrangą grąžinti tokios pačios būklės.

Pagal CK įtvirtintą nuomos (vartojimo nuomos) sutarties sampratą (6.477, 6.504 straipsniai) esminiai nuomos sutarties elementai yra tie, kad viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuostata, kad nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti, reiškia, jog sutarties vykdymo metu daiktas yra valdomas ne nuomotojo, o nuomininko. Vadinasi, daikto nuomos santykiais pripažįstami šalių įsipareigojimai, kuriuos vykdydama viena šalis (nuomotojas) perduoda valdymo teisę kitai šaliai (nuomininkui) ir dėl to daiktas sulygtą laiką yra nuomininko žinioje (nuomininko valdomas). Pažymėtina, kad vartojimo nuomos atveju, t.y. kai daiktų nuoma yra nuomotojui nuolatinis verslas, įstatymas nustato nuomotojui pareigą tinkamai perduoti daiktą nuomininkui – patikrinti, dalyvaujant nuomininkui, daikto būklę, supažindinti nuomininką su daikto naudojimo taisyklėmis ir kt. (CK 6.508 straipsnis). Tačiau kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, sudarius sutartį, plaustai ir kita vandens turizmo įranga atsakovei nebuvo perduota. Šiuo atveju ieškovė ne tik išnuomojo atsakovei plaustus ir gelbėjimo liemenes, bet ir organizavo atsakovės darbuotojų plaukimą plaustais, pasiūlė kelionės vietą, savo transportu nuvežė plaustus ir kitą įrangą į plaukimo vietą, supažindino visus renginio dalyvius su saugumo ant vandens taisyklėmis, juos susodino į plaustus, nufotografavo. Nors ieškovo darbuotojai kartu neplaukė, tačiau viso plaukimo metu buvo netoliese, laukė parplaukiančių ir kontaktavo su jais. Todėl darytina išvada, kad ieškovo organizuoto turistinio renginio metu atsakovas plaustų ir kitos turistinės įrangos atsakovei tinkamai neperdavė, atsakovė plaustų ir kitos įrangos savo žinion ir valdyman neperėmė, o tik naudojosi ieškovo teiktomis vandens turizmo paslaugomis. Sutartyje numatyta plaustų nuoma sutartinių minėto turto nuomos santykių nesukūrė. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes šalis sieję santykiai dėl naudojimosi vandens turizmo įranga neatinka daikto nuomos sutarties turinio, todėl CK 6.499, 6.500 ir kt. straipsnių nuostatos, numatančios nuomininko pareigas bei atsakomybę, netaikytinos.

Ieškovas, kaip vandens turizmo paslaugas teikianti įmonė, už užsakovui pateiktą naudotis vandens turizmo įrangą prisiima tam tikrą riziką, jam tenka galimų nuostolių, kylančių iš jo veiklos, našta.

Pagal CK 6.249 - 6.256 straipsnius civilinė atsakomybė galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokiomis aplinkybėmis ar kas konkrečiai sužalojo gelbėjimo plaustą, kuriuo plaukė atsakovės darbuotojai, atsakovės prieštaravimuose nurodytų plausto sužalojimo aplinkybių nepaneigė. Nors teigė, kad plaustas buvo nevaldomas ir buvo praplėštas atsitrenkus į pakrantės medžių šakas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė aplinkybės, kad plaustas buvo nevaldomas ir sukiuro dėl atsakovės darbuotojų nerūpestingo ir neatsakingo elgesio. Kaip matyti iš fotonuotraukų (vokas bylos gale) ir atsakovės prieštaravimuose nurodytų aplinkybių, plaustas buvo praplėštas dviejuose vietose – jo viršutinė dalis ir apačia. Vadinasi, pilnai tikėtinos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad juo plaukę asmenys nesuvaldė plausto ir plaustas pirmiausia susidūrė su medžių šakomis, o po to ieškovės darbuotojams leidus, plaukimas buvo tęsiamas ir plaustas visiškai supliuško užplaukus ant aštraus povandeninio akmens. Nors ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai paaiškino, kad galimai plaukimo metu buvo vartojamas alkoholis, tačiau nei vienas jų nepatvirtino tai matęs. Apsvaigę asmenys ar alkoholio buteliai plauste neužfiksuoti ir ieškovės darytose fotonuotraukose. Iš liudytojų parodymų, į įvykio vietą jie atvyko kai plaustas ir atsakovės darbuotojai jau buvo ant kranto. Todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovės darbuotojams jie atrodė apsvaigę, nepatvirtina, jog alkoholis buvo vartojamas plaukimo metu. Be to, netgi tuo atveju, jeigu plaukiant plaustu alkohololis buvo vartojamas, neesant įrodymų, kad būtent dėl apsvaigimo nuo alkoholio, o ne dėl kitų priežasčių plaustas nebuvo suvaldytas ir užplaukta ant pasitaikiusių kliūčių, šios aplinkybės negalima susieti su kilusiomis pasekmėmis. Todėl teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo darbuotojų elgesys buvo netinkamas, sąlygojęs žalos atsiradimą.

Surašant defektinį aktą dalyvavo tik ieškovo darbuotojai (b.l. 16). Atsakovo atstovas nebuvo kviestas, taip pat atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl plausto pateikimo apžiūrėti jo pasirinktam specialistui. Tik ieškovo iniciatyva atlikta plausto patikra (b.l. 17) nevertintina kaip specialisto išvada, kadangi plaustą apžiūrėjęs A. B. neturi eksperto kvalifikacijos, jo pateikta išvada, kad plaustas yra nepataisomas ir netinkamas tolimesnei eksploatacijai vertintinas tik kaip asmens išsakyta nuomonė. Be to, minėtas asmuo nustatyta tvarka teismo posėdyje neapklaustas. Todėl jo raštu išdėstyta nuomonė jokios įrodomosios vertės neturi. Vertintina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog plaustas sugadintas nepataisomai ir nėra tinkamas eksploatacijai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio. Tuo atveju, jeigu ieškovas patyrė nuostolių, tai laikytina jo veiklos rizika. Ieškovei, kaip tos srities verslininkei žinant, kad Merkio upėje pasitaiko kliūčių (vandenyje išvirtusių medžių bei povandeninių akmenų) turėjo suvokti, kad pripučiamam plaustui susidūrus su tokiomis kliūtimis jis gali būti praplėštas ar pradurtas ir gali būti padaryta žalos, tačiau vistik leido juo plaukti patirties neturintiems atsakovo darbuotojams vieniems, be instruktoriaus. Todėl teismo vertinimu, ieškovė pati pažeidė pareigą elgtis maksimaliai apdairiai ir prisiėmė galimą riziką (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, 6.719 straipsnis). Kad ieškovė rizikavo patvirtina ir tai, kad renginio dalyviams nebuvo suteikta išsami informacija kaip suvaldyti plaustą esant stipriai srovei ir išvengti susidūrimo su tykančiomis kliūtimis. Ieškovės parengtas saugumo ant vandens instruktažas bei taisyklės yra bendro pobūdžio, skirtos visiems organizuojamiems renginiams (b.l. 9). Jos nėra jokios informacijos kaip vairuoti plaustą, koks rekomenduotinas irklų skaičius, ką daryti ėmus nešti srovei ir panašai. Taisyklėse įtvirtintas vienintelis konkretus draudimas plaukiant plaustu – neturėti smailių, aštrių daiktų, kuriais galima pradurti plaustą. Tačiau ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad šis reikalavimas buvo pažeistas.

CK 6.720 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog paslaugų teikėjo, kuriam tam tikrų paslaugų teikimas yra profesinė veikla (verslas), patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijos ar verslo rūšiai. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad plaustas buvo sužalotas juo plaukiant upe ir susidūrus su ieškovės kelionės aprašyme nurodytomis kliūtimis nėra niekuo ypatingos, todėl tokia plausto sugadinimo rizika tenka ieškovei.

Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Tai konstatavus, kitos ieškovės įrodinėtos aplinkybs (žalos dydis) ir atsakovės argumentai dėl plausto neįregistravimo, jo techninės apžiūros ir kt., neturi reikšmės šios bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant pagrindui ieškinį atmesti, šioje byloje priimtas preliminarus sprendimas panaikintinas.

Atmetus ieškinį, atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaip matyti, atsakovę atstovavo advokatas Jonas Bložė, už kurio paslaugas atsakovė sumokėjo 1934,49 Lt. Šios atsakovės turėtos advokato pagalbos išlaidos priteitinos iš ieškovės, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taip pat teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą.

Iš ieškovės taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – 17,03 Lt (CPK 92 str., 93 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti 2011-11-29 preliminarų Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.

Atmesti ieškovo VšĮ „Vandens turistai" ieškinį atsakovui UAB „Novakopa“.

Priteisti iš ieškovo VŠĮ „Vandens turistai“ atsakovui UAB „Novakopa“ 1934,49 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 17,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.