Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 4-o notarų biuro notarė A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. B. 2012-04-13 mirė, jo teisių perėmėja ir atsakove tapo D. B..

Posėdžio metu ieškovas palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-01-09 ieškovo motina E. B. ir jos sutuoktinis atsakovas V. B. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą LR CK 5.28 str. ir 5.43 str. pagrindu. 2009-01-23 E. B. mirė. Prieš ginčo testamento sudarymą E. B. 2008-08-11 buvo sudariusi testamentą ieškovo savo sūnaus A. B. naudai. Apie ginčo testamentą ieškovas sužinojo tik 2009 m. kovo mėnesį tvarkydamas paveldėjimo reikalus. Ieškovas kreipėsi į notarę A. A. prašydamas sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą atsakovui ir pareiškė ieškinį. Atsakovas V. B. mirė 2012-04-13, dėl paveldėjimo po jo mirties į notarą kreipėsi D. B. bei A. B., teisių perėmėja tapo D. B..

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.-D., bylos Nr. 3K-3-453/2012).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.

Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė. Nagrinėjamu atveju byloje atlikta teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė nustatė, kad testamento pasirašymo metu E. B. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų teisingai valdyti.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, pateiktais įrodymais, ekspertizės išvada ir ieškinį tenkina iš dalies, t.y. pripažįsta tik E. B. testamento sudarytą dalį negaliojančia. (CPK 178str.).

Ieškovo ieškinio reikalavimą ir V. B. surašytą testamento dalį pripažinti negaliojančia atmesti kaip visiškai neįrodytą (CPK 178str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 269, 270,307str., str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2009-01-09 surašyto bendrojo sutuoktinių testamento 1dalį negaliojančia.

Dalyje dėl V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) surašyto 2009- 01-09d. bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.