Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-13 · Civilinė byla Nr. 2A-418-302/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-13
Bylos Nr.
2A-418-302/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
Atsakovas
UAB „AJ Invest“
Ieškovas
T. E.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-418-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14434-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 45.1.; 121.14.; 121.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „AJ Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo T. E. individualios įmonės „Lutora“ (šiuo metu – UAB „Lutora“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AJ Invest“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AJ Invest“ patikslintą priešieškinį ieškovui T. E. individualiai įmonei „Lutora“ (šiuo metu – UAB „Lutora“) dėl nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Lutora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „AJ Invest“ 20 000 Lt įsiskolinimą, 243,20 Lt delspinigių, 275,08 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad T. E. IĮ „Lutora“ pagal 2010-03-10 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pardavė UAB „AJ Invest“ automobilį L. A., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 60 000 Lt. Sutarties sudarymo dieną ieškovas iš atsakovo gavo dalį automobilio kainos - 40 000 Lt. Likusią 20 000 Lt kainos dalį atsakovas sutarties 4.1 punktu įsipareigojo sumokėti ieškovui šiais terminais ir sumomis: iki 2010-04-11 – 4 000 Lt; iki 2010-05-11 – 4 000 Lt; iki 2010-06-11 – 4 000 Lt; iki 2010-07-11 – 4 000 Lt; iki 2010-08-11 – 4 000 Lt. Atsakovas laiku nėra sumokėjęs ieškovui visų likusių dalinių mokėjimų sumų, kurios sudaro 20 000 Lt. Ieškovas 2010-04-28 pateikė atsakovui priminimą, kad šis pagal sutarties 4.1 punktą nevykdo dalinių mokėjimų. Atsakovas ir toliau vengė mokėti sumas pagal sutartą grafiką. Sutarties 4.2 punktu šalys buvo susitarę, kad vėlavimo atsiskaityti už automobilį atveju, atsakovas įsipareigoja mokėti pardavėjui 0,02 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos pinigų sumos. Kadangi atsakovas laiku nevykdė atsiskaitymų pagal sutarties 4.1 punktą, nepaisė ieškovo raginimų dėl įsiskolinimų apmokėjimo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pažeidimas yra tęstinis, ieškovas naudojasi sutartyje nurodyta teise skaičiuoti delspinigius, iš viso 243,20 Lt. Delspinigiai už 2010-08-11 neatliktą mokėjimą 4 000 Lt sumai neskaičiuojami, kadangi ieškinys teikiamas kitą dieną po mokėjimo termino suėjimo. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas nesusitarė dėl palūkanų, kurias atsakovas privalo sumokėti už pavėlavimą, todėl jų dydis nustatytinas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 275,08 Lt palūkanų.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas: priteista iš atsakovo UAB „AJ Invest“ 20 000 Lt skolos, 243,20 Lt delspinigių, 275,08 Lt palūkanų, 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo T. E. individualios įmonės „Lutora“ naudai.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „AJ Invest“ pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslinęs prašė iš ieškovo T. E. IĮ „Lutora“ priteisti 34 975,71 Lt sumą, kurią sudaro 5 960,71 Lt patirtų ir pagrįstų dokumentais nuostolių, 21 150 Lt jau patirtų ir 3 000 Lt būsimų nuostolių už transporto priemonių nuomą, 73 Lt už automobilio techninę apžiūrą 2011-11-24 bei 4 792 Lt būsimų nuostolių dėl padangų keitimo. Prašė nurodyta suma sumažinti atsakovo mokėtiną kainą už automobilį, o likusią sumą, kuri bus skirta automobilio trūkumams šalinti, pervesti į atsakovo sąskaitą. Nurodė, kad ieškovas, pardavęs automobilį atsakovui, privalėjo užtikrinti ne tik jo techninę kokybę, bet ir perduoti atsakovui tinkamai sutvarkytus automobilio nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Ieškovas pažeidė savo, kaip pardavėjo, pareigą parduoti daiktą be trūkumų. Ieškovas deklaravo, kad automobilis yra tinkamos kokybės, tačiau jį pradėjus eksploatuoti, paaiškėjo, jog egzistuoja neaptarti su atsakovu automobilio defektai. Automobilį atsakovas turėjo varyti į artimiausią KEMI autoservisą. Jame patikrinimo metu buvo nustatyti tokie automobilio defektai: deformuota priekinės dešinės pusės padanga; neveikiantis galinių kairės pusės durelių lango pakelėjas; neveikiantis padangos oro slėgio matuoklis; neveikianti stabdžių ABS sistema; neveikianti oro kondicionavimo sistema; neveikianti parkavimo sistema; blogai veikianti automobilio apsaugos sistema; susidėvėję guoliai. Šiems defektams nustatyti atsakovas patyrė 5 787,70 Lt išlaidų. 100,01 Lt sumokėta siekiant nustatyti, ar tinkama įsigyto automobilio ratų geometrija, tvarkinga pakaba, atlikta elektroninių sistemų kompiuterinė diagnostika. Atsakovas 2010-05-05 raštu ieškovui teikė dvi alternatyvas: siūlė grąžinti automobilį ieškovui iškart, kai tik ieškovas grąžins už jį sumokėtas lėšas ir atlygins visus automobilio pagerinimo bei defektų šalinimo kaštus arba organizuoti automobilio pardavimo tretiesiems asmenims procesą ir pasiekti, kad abi šalys patenkintų savo finansinius poreikius realizavus automobilį. Nesulaukęs atsakymo, atsakovas 2010-06-03 raštu pakartotinai kreipėsi į ieškovą ir informavo apie savo lėšomis atliktų būtinų ir neatidėliotinų automobilio remonto darbų kainą. Atliekant remonto darbus, atsakovas papildomai buvo informuotas, kad automobilio ratlankiai yra galimai per dideli, žibintų diodai nėra gamykliniai ir galimai neatitinka gamintojo bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų. 2011-05-10, siekiant patvirtinti automobilio techninės būklės neatitikimą ieškovo deklaruotai ir teisės aktų reikalaujamai būklei, buvo gautas UAB „Tuvlita“ techninių reikalavimų įvertinimas. Jame konstatuoti šie automobilio trūkumai: artimųjų šviesų žibintų šviesos srauto pokrypis neatitinka T-202.6 kodo reikalavimų; posūkių rodikliai įsijungia ir išsijungia netvarkingai, nešviečia, o šoninių posūkių rodiklių ant sparnų apskritai nėra; neveikia galinių rūko žibintų kontrolinė lemputė, ji neįrengta, nors privalo būti matomoje vietoje; nepatikimai ir nesaugiai pritvirtintas akumuliatorius; padangose nustatyti didesni pažeidimai („su gumbu“), jas būtina keisti; naudojamos netinkamo dydžio padangos, t. y. didesnės, nei numatęs gamintojas ir negu reikalaujama tokio pobūdžio automobiliui. Dėl to didėja kuro sąnaudos, o greičio matuoklis dėl per didelių ratų netaisyklingai rodo greitį (mažesnį, nei iš tikrųjų yra); nustatytas degalų, alyvos ir kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimo faktas, kuris priekinio tilto srityje yra didesnis, negu įprastinis; transporto priemonėje įrengta dujų maitinimo sistema neatitinka 13 grupės reikalavimų; nėra pateikta dujų įrangos sumontavimo pažyma, tad kyla klausimas, kur ji yra; registracijos liudijimo grafoje „degalai“ nėra įrašo „benzinas/dujos“ arba „benzinas“. Už techninę apžiūrą sumokėta 73 Lt. Per didelių (netinkamų automobiliui) padangų keitimas kainuotų ne mažiau nei 2 000 Lt (vidutinė padangų 245/65R17 vertė - 509 Lt, o keturių padangų vidutinė kaina tokiu atveju – 2 036 Lt), ratlankiai - dar bent tiek pat (vieno ratlankio vidutinė kaina - 664 Lt, o keturių ratlankių vidutinė kaina – 2 656 Lt), papildomai 100 - 200 Lt kainuotų montavimo darbai. Atsakovui vien naujoms padangoms, ratlankiams ir montavimui vidutiniškai reikės 4 792 Lt (kai montavimo darbai – 100 Lt). 2010-07-08 raštu atsakovas dar kartą pasiūlė geranoriškai susitarti dėl automobilio kainos sumažinimo, tačiau ieškovas to daryti nepanoro, o 2010-08-03 raštu pareikalavo automobilį grąžinti. Apie periodinių mokėjimų stabdymą ieškovas buvo informuotas dar 2010-06-03. Jam buvo pranešta, jog mokėjimai stabdomi iki tol, kol bus išspręsta situacija dėl sudarytos sutarties baigties. 2011-11-24 atsakovui bandant atlikti privalomą transporto priemonių techninės būklės patikrinimą Vilniaus techninės apžiūros centre UAB „Tuvlita“, paaiškėjo, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, nepaisant ir taip atsakovo automobilio kokybei užtikrinti jau skirtų išteklių, siekiant sutvarkyti anksčiau nustatytus trukumus. Be anksčiau minėtų neatitikimų, UAB „Tuvlita“ specialistai užfiksavo automobilio dokumentų defektus, kurie egzistavo jau parduodant automobilį atsakovui (automobilio dokumentuose užfiksuotos 6 sėdimos vietos, tačiau pagal automobilio techninės charakteristikos duomenis - sėdimų vietų skaičius 7). Tai tik vienas iš išvardytų trūkumų, dėl kurių automobilis negali atitikti privalomos techninės apžiūros reikalavimų, o ieškovas turėjo užtikrinti, jog jo parduota prekė atitiks ne tik visus jo žodžiu bei raštu išreikštus automobilio privalumus, bet ir bus tinkama naudoti.

Automobilis dėl netvarkingos techninės būklės negali būti eksploatuojamas nuo 2011-05-10, kai UAB „Tuvlita“ pateikė išvadą, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, todėl atsakovas 2011-09-18 sudarė transporto priemonės nuomos sutartį su UAB „Easy Rental“. Ši sutartis galiojo nuo 2011-09-18 iki 2011-12-18, o atsakovas patyrė 5 550 Lt nuostolių. Šiai bendrovei negalint teikti transporto priemonių nuomos paslaugų, UAB „AJ Invest“ teko pakeisti nuomos paslaugas teikiančią bendrovę. 2011-12-28 buvo sudaryta kita transporto priemonės nuomos sutartis su AB „Autoūkis“. Pagal ją atsakovas už vieną transporto priemonės nuomos mėnesį įsipareigojo mokėti 3 200 Lt (nuo 2012 m. balandžio mėnesio 3 000 Lt) mokestį. Nuomos sutartis buvo sudaryta nuo 2011-12-28. Atsakovas negali naudotis iš ieškovo nupirktu automobiliu, todėl nuomos sutartis tęsis iki automobilio sutvarkymo dienos ir jo paruošimo tinkamam naudojimui, įskaitant atitikimą teisės aktams. Atsakovas jau yra patyręs pagal šią nuomos sutartį 15 600 Lt nuostolių, tačiau bus priverstas nuomotis transporto priemonę dar papildomai mažiausiai vieną mėnesį, todėl patirs dar 3 000 Lt nuostolių. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 5 550 Lt sumą, sumokėtą UAB „Easy Rental“, bei 15 600 Lt jau patirtų ir dar 3 000 Lt atsirasiančių išlaidų AB „Autoūkis“, iš viso 24 150 Lt už transporto priemonių nuomą nuo 2011-09-18 iki 2012-06-28. Tam, kad automobilis atitiktų techninės apžiūros reikalavimus, papildomai reikės apie 4 792 Lt keisti padangas. Atsakovo nuostoliai sudaro 34 975,71 Lt. Šių nuostolių suma turi būti mažinama automobilio kaina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu atsakovo UAB „AJ Invest“ patikslintą priešieškinį ieškovui T. E. individualiai įmonei „Lutora“ (šiuo metu – UAB „Lutora“) tenkino iš dalies – sumažino atsakovo UAB „AJ Invest“ už automobilį L. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2010 m. kovo 10 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ieškovui UAB „Lutora“ mokėtiną kainą 3 222,17 Lt dydžio suma, t. y. iki 56 777,83 Lt; Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą pakeitė – ieškovui UAB „Lutora“ priteisė 16 777,83 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo UAB „AJ Invest“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilio defektai (deformuota priekinės dešinės pusės padanga, neveikiantis padangos oro slėgio matuoklis, neveikianti stabdžių ABS sistema, susidėvėję guoliai, blogai veikianti automobilio apsaugos sistema) buvo nustatyti netrukus po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, padarė išvadą, kad parduoto daikto trūkumai ir pirkėjo teisėto lūkesčio pažeidimas (tik dėl paminėtų trūkumų) buvo atsiradęs iki automobilio nuosavybės teisės perėjimo ieškovui momento, tačiau nepasinaudojimas daiktų patikrinimo teise neatleido pardavėjo, daikto trūkumų nenurodžiusio sutartyje, nuo pareigos parduoti įprastus transporto priemonei reikalavimus atitinkantį daiktą. Teismas sprendė, jog nuostolių suma susijusi su defektais dėl deformuotos priekinės dešinės pusės padangos, neveikiančio padangos oro slėgio matuoklio, neveikiančios stabdžių ABS sistemos, susidėvėjusių guolių, blogai veikiančios automobilio apsaugos sistemos bei sudaro 3 121,16 Lt (su PVM) (PVM sąskaitos faktūros 1-2, 7-10, 14-19, 22-23 pozicijos). Teismo vertinimu, objektyvaus pagrindo priteisti likusios 2010-06-02 PVM sąskaitoje faktūroje serija UGR Nr. 5479 nurodytos sumos, nėra, nes, neaptarus tokių akivaizdžių trūkumų, pardavėjui pareiga kompensuoti visiškai naują jų vertę neatsiranda, o jie per įdėmesnę daikto patikrą galėjo būti nesunkiai identifikuojami ir deramasi dėl kainos sumažinimo. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo priteisti jam 73 Lt už techninę apžiūrą, kadangi pardavėjas nėra atsakingas už dujų įrangą, kurią įsirengė pats pirkėjas, o atsižvelgus į tai, kad teisinis reguliavimas „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ keitėsi, nėra pagrindo susieti automobilio žibintų reikalavimų su netinkamos kokybės automobilio pardavimu. Teismas taip pat atmetė atsakovo reikalavimus dėl 2 396 Lt nuostolių dėl padangų keitimo priteisimo, konstatavęs, jog paties atsakovo kaip netinkami nurodyti ratai ir padangos buvo keičiami tik 2012 m. gegužės mėnesio viduryje, gi automobilio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2010-03-10, o techninės apžiūros metu kaip trūkumas dėl ratų minimas tik 2011-05-10. Be to, byloje nustatyta, kad parduodant automobilį atsakovui taip pat buvo duoti dar vieni tinkami ratai su padangomis ir šie ratai tiko automobiliui L. A.. Teismo vertinimu, atsakovo reikalavimas dėl 18 150 Lt nuomos mokesčio už automobilių nuomą priteisimo taip pat yra nepagrįstas, kadangi pirkėjas, turėdamas tikslą pasilikti automobilį bei imdamasis priemonių jį remontuoti, turėjo elgtis taip, kad automobiliu jis galėtų kuo greičiau naudotis, o į bylą pateikti Techninių apžiūrų duomenys neleidžia daryti išvados, kad pats pirkėjas, turėdamas tikslą pasilikti automobilį, veikė operatyviai. Teismas nurodė, kad kilus ginčui dėl perduoto automobilio kokybės, o teismui šiuo procesiniu sprendimu konstatavus tam tikrus automobilio trūkumus, atsakovas pagrįstai turėjo teisę stabdyti ieškovui mokėjimus už automobilį, o šiam mokėjimus pagrįstai sustabdžius negali kilti mokėjimo nevykdymo laiku pasekmės. Todėl ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovo 243,20 Lt delspinigių bei 275,08 Lt palūkanų atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantas UAB „AJ Invest“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir apelianto priešieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodo, jog byloje susiklostė situacija, kuomet teismui aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavus netinkamą padangų ir ratlankių kokybę, nuostoliai už juos nepriteisti, nors atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei visas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog teismo abejonės dėl techninės apžiūros metu nustatyto/nenustatyto padangų ir ratų trūkumo yra nepagrįstos, nes teismas neįvertino kada apeliantui kilo pareiga atlikti automobilio techninę apžiūrą, kad ratlankių ir padangų kokybės bei dydžio klausimas keltas dar 2010 m. birželio 3 d. ir, kad teismo abejonės kilo tik dėl to, kad nebuvo apribotas naudojimosi žieminėmis bei vasarinėmis padangomis laikas. Paaiškina, jog nors automobilis buvo pirktas 2010 m. kovo 10 d., tačiau klausimas dėl padangų ir ratų neatitikimo iškilo 2010 m. birželio 2 d., taisant automobilį UAB „Ugrimina“ autoservise, o galutinai išaiškėjo 2011 m. gegužės 10 d. privalomosios techninės apžiūros metu. Pažymi, kad automobilis su šiomis padangomis ir toliau buvo eksploatuojamas iki techninės apžiūros galiojimo pabaigos, o vėliau nuo šio termino, automobilis apskritai nebuvo naudojamas, nes neturint galiojančio techninės apžiūros talono, bet kurią transporto priemonę eksploatuoti draudžiama. Taigi apeliantui negalint praeiti techninės apžiūros dėl teisinių transporto priemonės trūkumų, poreikis pirkti vasarines padangas ir dar rudens/žiemos metu bei taip investuoti daugiau papildomų lėšų nebuvo kilęs, nes šiuo sezono vasarinių padangų eksploatacija yra uždrausta, todėl tai yra nelogiška ir finansiškai nenaudinga. Apeliantas siekdamas tinkamai naudotis nusipirkta transporto priemone, buvo priverstas įsigyti vasarines padangas bei ratlankius. Apelianto manymu, teismas negalėjo remtis tuo, kad ieškovas savo valia apeliantui kaip nereikalingas atidavė žiemines padangas, kadangi automobilis buvo parduotas su reikalavimus neatitinkančiais ratais ir padangomis, o atiduoti ratai ir padangos negali būti vertinami kaip pirkimo-pardavimo sutarties objektas, todėl ir jų naudojimo tinkamumas/netinkamumas negali turėti reikšmės sprendžiant šią bylą. Iš to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netenkinęs apelianto reikalavimo dėl 2 396 Lt nuostolių priteisimo, netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes. Apeliantas taip pat nurodo, jog ieškovas būdamas savo srities profesionalas, parduodamas apeliantui prekę, pažeidė šiuos kokybei taikomus įprastus reikalavimus. Be to, kadangi apeliantas reiškiamą reikalavimų pagrįstumą yra patvirtinęs rašytiniais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, o ieškovas teismo niekada nebuvo įpareigotas pateikti įrodymus, jog pardavimo metu automobilis atitiko įprastinius tokiai prekei keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Apelianto manymu, vien faktas, kad apeliantas pirko ne naują automobilį, savaime nesuteikia teisės ieškovui perduoti netinkamos kokybės daiktą. Pažymi, jog teismas visiškai nevertino ieškovo sutikimo 1 000 Lt mažinti automobilio kainą tuo metu, kai ieškovas pripažino keturis trūkumus, tarp kurių buvo ir deformuota priekinė dešinės pusės padanga ir neveikiantis padangos oro slėgio matuoklis- šiuos trūkumus teismas pripažino įrodytais, tačiau visiškai nepasisakė dėl nuostolių, patirtų juos keičiant, priteisimo. Be to, teismas atmesdamas teiginius dėl galinių rūko žibintų, neįvertino, kad kontrolinė rūko žibintų lemputė apskritai neįrengta, o techniniai reikalavimai keitėsi ne dėl galinio rūko žibinto įrengimo. Apeliantas taip pat pažymi, jog dėl to, kad ieškovas buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus, perduodamas netinkamos techninės būklės automobilį ir neprisiėmė pareigos sumokėti dėl to kilusius apeliantui nuostolius bei dėl to apeliantas negalėjo naudotis automobiliu, jis buvo priverstas nuomotis kitą automobilį tam, jog galėtų užtikrinti nepertraukiamą bendrovės veiklą. Tai, kad kaip nurodė teismas į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovas apie savo siekį nuomotis kitą automobilį būtų informavęs ieškovą, neturi teisinės reikšmės, nes apleliantas savo nuosavybės teisės objektais gali laisvai ir nekliudomai disponuoti savo nuožiūra, o šiuo atveju svarbus rezultatas - nuostoliai.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Lutora“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas teisme nurodė, kad perkant automobilį atsakovui buvo labai svarbi reprezentacinė išvaizda, o dideli ratlankiai sudarė ypač svarbų akcentą. Todėl atsakovas negali dabar teigti, jog buvę didesni ratlankiai ir nestandartinės tam automobiliui padangos, laikytinos trūkumu, už kurį atsakingas ieškovas, nes pirkėjas to siekė. Be to, atsakovas pripažino, jog kartu su automobiliu gavo dar vieną komplektą ratlankių su padangomis, todėl galėjo juos iš karto pasikeisti. Apelianto argumentas, kad papildomai duotos padangos buvo žieminės ir/ar nusidėvėjusios, nevaržė pirkėjo galimybės/apsisprendimo pakeisti ratų komplektą, jeigu tai buvo būtina. Ieškovas taip pat pabrėžia, jog sumažinti automobilio kainą 1 000 Lt, ieškovas buvo pasirengęs derybų metu iki ieškinio, siekdamas greitesnio atsiskaitymo, tačiau nepasiekus susitarimo, tokiais faktais teismas nebegali remtis priimant sprendimą. Dėl atsakovo reikalavimų priteisti iš ieškovo 18 150 Lt už kitų automobilių nuomą, ieškovas pažymi, kad teismas pagrįstai atmetė tokį reikalavimą, nenustatęs priežastinio ryšio su ieškovo veiksmais. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas taipogi nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, nes sprendime aptarė visus atsakovo nurodytus automobilio trūkumus ir apsprendė ieškovo atsakomybės ribas, imant domėn, jog atsakovas įsigijo naudotą automobilį. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas žinojo, kad automobilis yra pagamintas ne Europos Sąjungos rinkai, todėl turėjo numanyti ir papildomai keliamus techninius reikalavimus jam adaptuoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių yra sutartiniai kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas reiškė reikalavimą dėl netinkamos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo nepilnai sumokėjus jam parduoto daikto kainą (CK 6.314 str. 5 d.), o atsakovas reiškė priešpriešinį reikalavimą, reikalaudamas sumažinti daikto kainą dėl parduoto daikto neatitikimo kokybės reikalavimų (CK 6.334 straipsnis 1 d. 2 p.).

Dėl 2 396 Lt nuostolių dėl padangų keitimo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas nustatęs, jog automobilis pirktas su nekokybiškomis padangomis, neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantas patyrė papildomai 2 396 Lt nuostolių dėl padangų keitimo, perkant ir keičiant žiemines padangas į vasarines. Kolegija šį apelianto argumentą atmetą kaip nepagrįstą.

Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, tarp jų tiek rašytinius, tiek šalių atstovų paaiškinimus ir pagrįstai parduoto automobilio defektais laikė atsakovo 2010-05-05 rašte nurodytus defektus - deformuota priekinės dešinės pusės padanga, neveikiantis padangos oro slėgio matuoklis, neveikianti stabdžių ABS sistema, susidėvėję guoliai, blogai veikianti automobilio apsaugos sistema (1 t., 35, 134 b. l.; 2 t., 59 b. l.), ko apeliantas neginčija. Šie defektai buvo nustatyti autoservise, t.y. specialių žinių ir įgūdžių turinčių asmenų, jie buvo nepastebimi neprofesionalui pirkėjui, o nustatyti neužilgo po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, buvo atsiradęs iki automobilio nuosavybės teisės perėjimo atsakovui momento ir negalėjo atsirasti eksploatuojant automobilį po pirkimo, pagrįstai pripažinti parduoto daikto trūkumais. Nepasinaudojimas daiktų patikrinimo teise neatleido pardavėjo, daikto trūkumų nenurodžiusio sutartyje, nuo pareigos parduoti įprastus transporto priemonei reikalavimus atitinkantį daiktą, nors parduodamas daiktas nenaujas, tačiau turi būti techniškai tvarkingas, atitinkantis saugumo reikalavimus ir standartus, pardavėjas privalėjo užtikrinti, kad parduodamo daikto kokybė atitiktų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Teismas tinkamai įvertino atsakovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija UGR Nr. 5479 5 787,70 Lt dydžio sumai (t. 1. b.l. 40.) Paminėtų trūkumų ištaisymui ir šalia jų kitų trūkumų, kurie nepripažinti parduodamo daikto trūkumais, už kuriuos turi atsakyti pardavėjas, ieškovas sumokėjo sąskaitoje nurodytą sumą. PVM sąskaitos faktūros 1-2, 7-10, 14-19, 22-23 pozicijose atsispindi minėtų defektų taisymas bei jų kaina, kurią teismas pagrįstai laikė ieškovo nuostoliais. Nors apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo nustatęs, kad yra deformuota priekinės dešinės pusės padanga nepriteisė 2 396 Lt nuostolių dėl padangų keitimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie teismo nustatytą defektą ieškovui buvo pranešta 2010-05-05 raštu, šis defektas buvo taisytas 2010-06-02 (t. 1, b.l. 40), o apeliantas prašo priteisti už pakeistas padangas pagal pateiktą 2012-05-15 UAB „Balsana“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL36972 išrašytą 3 796 Lt dydžio sumai už veržles, ratlankius, padangas ir padangų montavimą (t. 3, b. l. 13) bei pateiktus įrodymus, kad 2 396 Lt dydžio suma 2012-05-16 yra sumokėta UAB „Balsana“ (t. 3, b. l. 111). Teismas šiuos įrodymus įvertino kartu su atsakovo 2010-06-03 papildomu pasiūlymu, kuriame nurodyta, kad automobilio ratlankiai yra galimai per dideli ir galimai neatitinka gamintojo bei teisės aktų nustatytų reikalavimų (t. 1, b.l. 38). Teismas įvertino tai, kad UAB „Tuvlita“ 2011-05-10 nustatė, kad transporto priemonė L. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka techninių reikalavimų, t.y. naudojamos ne transporto priemonės gamintojo nurodytos padangos (1 t., b.l. 73), tačiau minėtas trūkumas automobilio apžiūrą atliekant 2011-11-24 nėra minimas, o sąskaita už naujus ratus ir padangas išrašyta dar po metų, t. y. tik 2012-05-15 (t. 3, b.l. 13). Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pateikti minėti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo reikalavimą dėl nuostolių, kurie siejami su ratlankiais ir padangomis, priteisimu laikyti kylančiu iš netinkamo perkamo daikto kokybės, t.y. kad atsakovas tik 2012 m. gegužės mėnesio viduryje keitė ratus, kurie dar perkant automobilį 2010-03-10 neva buvo nekokybiški. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2010-05-05 rašte minimi trūkumai dėl ratų (padangų) neatitikimo gamintojo standartams buvo taisyti tik daugiau nei po dviejų metų, o atsižvelgiant į tai, kad parduodant automobilį atsakovui taip pat buvo duoti dar vieni tinkami ratlankiai su padangomis, kurie tiko automobiliui L. A. tik dar labiau pagrindžia teismo padarytą išvadą apie pareikšto reikalavimo dėl šios dalies nuostolių nepagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad jau 2010 gegužės 5 d. atsakovas nurodė, kad automobilis buvo su dideliais ratlankiai ir jie buvo jo pirkimo metu, t.y. atsakovas šiuos trūkumus matė ir su tokiais trūkumais pirko automobilį, todėl vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pardavėjas neatsako už nurodytą trūkumą nagrinėjamoje byloje.

Visi kiti skundo argumentai dėl draudimo eksploatuoti automobilį tam tikru laikotarpiu su žieminėmis padangomis, o tam tikrą laikotarpį su vasarinėmis padangomis, bei tai, kad automobilis virš metų buvo eksploatuojamas, o dar tam tikrą laikotarpį nebuvo eksploatuojamas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl aptariamų nuotolių ir ieškovo, kaip naudoto daikto pardavėjo atsakomybės dėl šių nuostolių.

Dėl 18 150 Lt nuostolių dėl kitų automobilių nuomos

Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovo civilinės atsakomybės atlyginti atsakovo patirtus nuostolius dėl kito automobilio (automobilio remonto laikotarpiu) nuomos išlaidų.

Civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, paskirtis kompensacinė, asmeniui, patyrusiam žalą, turi būti visiškai atlyginti patirti nuostoliai (CK 6.251 str. 1 d.). Tokia civilinės atsakomybės paskirtis kartu reiškia ir tai, jog asmuo, patyręs žalos, negali nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaitą.

Žala yra suprantama kaip neigiamas poveikis tam tikram teisės saugomam objektui ir pasireiškia daikto ekonominės ar ūkinės vertės sumažėjimu. Nupirkus nekokybišką daiktą ir pirkėjui negalint jo naudoti, savo poreikiams tenkinti tam tikrą laikotarpį asmuo nuomodamas automobilį patiria tam tikrų nuostolių (CK 6.249 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad jam nepagrįstai nepriteistos 18 150 Lt kito automobilio nuomos išlaidos. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantui turėjo būti priteistos kito automobilio nuomos išlaidos, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jis šių išlaidų neįrodė. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė jo ir UAB „Easy Rental“ pasirašytas Transporto priemonės nuomos pagrindines sąlygos (t. 2, b.l. 108-109). UAB „Easy Rental“ (nuomotojas) išnuomojo jam priklausantį automobilį UAB „AJ Invest“ (nuomininkas) nuo 2011-09-18 iki 2011-12-18, nuomos kaina nurodyta 1 850 Lt su PVM per mėnesį (6.1 p.). Pati automobilio ilgalaikės nuomos sutartis Nr. EAS 08/09/11 nepasirašyta nuomotojo (2 t., 110 b. l.). Į bylą pateiktos UAB „Easy Rental“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros: serija EAS Nr. 01378 – 1 850 Lt, serija EAS Nr. 01361 – 1 850 Lt, serija EAS Nr. 01347 – 1 850 Lt (t. 2, b.l. 115-117), bei įrodymai apie PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą (t. 3, b. l. 115-118), taip pat du mokėjimai AB „Autoūkis“ už automobilio nuomą: 2012-02-23 mokėjimo nurodymas Nr.183 3200 Lt sumai ir 2012-07-09 mokėjimo nurodymas Nr. 200 už automobilio nuomą – 3000 Lt sumai (t. 3, b.l. 121-122). Kolegija įvertinusi pateiktus įrodymus sprendžia, kad pirmos instancijos teismas šiuos įrodymus kartu su byloje nustatytomis aplinkybėmis apie atsakovo siekį pasilikti sau automobilį, tuo tarpu, kai ieškovas pateikė pasiūlymą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, jo atliktą po automobilio pirkimo remontą (2010-06-02), taip pat automobilio kuro sistemos pertvarkymą (įrengta dujų įranga) įvertino tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, kad tarp nustatytų parduoto daikto defektų ir atsakovo patirtų išlaidų dėl kito automobilio nuomos nėra priežastinio ryšio. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, turėdamas tikslą pasilikti automobilį bei imdamasis priemonių jį remontuoti, veikė operatyviai. Automobilis nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2010-03-10) buvo atsakovo (pirkėjo) žinioje, juo atsakovas galėjo naudotis, nes jis buvo su galiojančiu techninės apžiūros talonu, kuris galiojo iki 2011-07-10. Teismo nustatyti automobilio trūkumai, kurie siejami su pardavėjo netinkamos kokybės parduotu daiktu, buvo pašalinti dar 2010-06-02 (t. 1, b.l. 40), už kitus atsakovo minimus trūkumus ieškovo kaltė nenustatyta, todėl nuomotis kitą automobilį po trūkumų pašalinimo buvo atsakovo rizika, už kurią ieškovas nenustačius priežastinio ryšio su ieškovo veiksmais nėra pagrindo taikyti atsakovo prašomos civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškinio reikalavimo dalį dėl kito automobilio nuomos išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė apeliacinės instancijos teisme ieškovas už privalomo procesinio dokumento – atsiliepimo į apeliacinį skundą – surašymą. ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad jis turėjo 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b.l. 181-182), todėl šios jo patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo UAB „AJ Invest“ priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui UAB „Lutora“.

Teisėjai Romualda JanovičienėAndžej MaciejevskiAlma Urbanavičienė