- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- e2YT-385-377/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., A. L.
- Advokatai
- Enrika Maksimavičienė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š., atstovaujamos advokatės Enrikos Maksimavičienės (toliau – pareiškėja) pareiškimą, suinteresuoti asmenys D. S. ir A. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė N. Š., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji, N. Š. ir A. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono CM biure sudarėme santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) Gyvendami santuokoje susilaukė dviejų dukrų. Su sutuoktiniu vedė bendrą ūkį, santuokos metu kiekvienas po ½ dalį įgijo buto, adresu (duomenys neskelbtini) Šiuo adresu šeima visada ir gyveno. A. Š. mirė(duomenys neskelbtini) Jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu(duomenys neskelbtini) t.y. toje pačioje vietoje, kurioje buvo deklaruota ir jos, pareiškėjos N. Š.. Po A. Š. mirties atsirado paveldimas turtas – ½ dalis jam priklaususios ½ buto dalies, adresu (duomenys neskelbtini) Šis nekilnojamas turtas buvo įgytas mūsų santuokos metu, 1992-03-18 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir teisiškai įregistruotas A. Š. vardu. Po A. Š. mirties atsiradusį palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti priėmė tik ji, pareiškėja. Ji liko gyventi tuose pačiuose namuose, mokėjo visus su viso buto eksploatavimu susijusius mokesčius, toliau disponuoja visais A. turėtais daiktais, buitiniais prietaisais, agregatais ir panašiai. Suinteresuoti asmenys byloje jų vaikai D. S. ir A. L., kurie palikimo atsiradusio po sutuoktinio ir tėvo A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) nepriėmė ir jokių pretenzijų į jį nereiškė ir nereikš.
Suinteresuoti asmenys byloje D. S. ir A. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Jiems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuoti asmenys palikimo, atsiradusio po tėvo ir pareiškėjos sutuoktinio A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) nepriėmė ir jokių pretenzijų į jį nereiškia.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotui asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja N. Š. yra palikėjo A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė. Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono Civilinės metrikacijos biure. Santuokos metu susilaukė dviejų dukrų: D. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini) . Gyvenant santuokoje 1992 m. kovo 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 320 įgijo po ½ dalis buto dalies, adresu(duomenys neskelbtini) nekilnojamasis turtas teisiškai įregistruotas A. Š. vardu.
Po palikėjo A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties tik pareiškėja rūpinosi jo paliktais asmeniniais, namų apyvokos bei apstatymo daiktais, bei nekilnojamuoju turtu –bute, adresu (duomenys neskelbtini) liko jame gyventi, mokėjo visus su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Iš Tauragės rajono 3 - iojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų, teismas daro išvadą, kad po palikėjo A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė N. Š. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo A. Š. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad N. Š. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl A. Š. teisės paveldėti jo vardu valdyto turto.
Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė N. Š., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties(duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.