Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-27 · Civilinė byla Nr. 2-750/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-27
Bylos Nr.
2-750/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltų turto grupė“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-750/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5394-392/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltų turto grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Turto plėtra“, dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Baltų turto grupė“ 2010 m. vasario 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į žemės sklypus, unikalūs Nr. 4162-0300-0247 ir 4400-0653-4198, esančius atitinkamai Motiejiškių ir Skaidiškių kaimuose, Vilniaus rajone (b. l. 1-10, 25-34). Kartu prašė areštuoti minėtus žemės sklypus, kurie registruoti atsakovo vardu ir dėl kurių vyksta ginčas, kilęs iš pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi (b. l. 35-36) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, siekdamas užkirti kelią atsakovui ginčo objektus perleisti kitiems asmenims.

Šalies argumentai

Atsakovas „SEB lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b. l. 39-43). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo apelianto nuosavybės teises. Atsakovas yra abiejų ginčo žemės sklypų savininkas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės apriboti jo išimtinių daiktinių teisių (Konstitucijos 23 str., CK 4.37 str. 1 d.). Nors ieškovas ieškiniu ginčija atsakovo, kaip savininko, daiktines teises, teigdamas, kad žemės sklypų savininku pripažintinas ieškovas, bet išperkamosios nuomos sutartys, pagal kurias ieškovas esant tam tikroms aplinkybėms galėjo tapti ginčo žemės sklypų savininku, 2008 m. gruodžio 11 d. nutrauktos. Vadinasi, ieškovas net teoriškai nebegali įgyti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus ir nėra grėsmės įvykdyti būsimą teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.). Reikšdamas ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo praėjus daugiau kaip metams nuo sutarčių nutraukimo ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jos neturėtų būti ginamos.

2. Ieškovo reikalavimas yra daiktinio pobūdžio, todėl net jei apeliantas perleistų nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus tretiesiems asmenims, tai nesukliudytų įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, nes daiktinė teisė seka paskui daiktą.

3. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo apelianto nuosavybės teises, nes jam uždrausta ginčo objektais ne tik disponuoti, bet ir valdyti bei naudotis. Vietoj arešto pirmosios instancijos teismas galėjo įpareigoti viešame registre padaryti įrašą dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.).

4. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės, todėl negalėjo būti taikomos (CPK 145 str. 2 d.).

5. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad yra reali grėsmė, jog apeliantas gali perleisti ginčo žemės sklypus tretiesiems asmenims (CPK 178 str.).

6. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs žemės sklypų areštą, neišsprendė turto saugojimo, valdymo ir naudojimo klausimų (CPK 145 str. 4 d.).

Atsiliepimas

Ieškovas „Baltų turto grupė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 48-51) su skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, 2010 m. vasario 2 d. tinklapyje DELFI buvo paskelbtas straipsnis, kad atsakovas viešame aukcione pardavinėja turimą nekilnojamąjį turtą. Siekdamas išvengti prievolių ieškovui vykdymo, atsakovas gali mėginti perleisti būtent ginčo žemės sklypus. Įrašas viešame registre apie draudimą atsakovui perleisti nuosavybės teises į ginčo sklypus nėra pakankamas apsaugos priemonė, nes atsakovui liktų galimybė disponuoti ginčo objektais kitu būdu, pvz., įkeisti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde (jei yra priimtas – atsiliepime į jį) nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso normų, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl šiuo aspektu priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovas pirmiausia kelia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes neegzistuoja sprendimo dėl pripažinimo, jeigu jis bus palankus ieškovui, neįvykdymo rizika. Su tokia atsakovo argumentacija teisėjų kolegija nesutinka, dėl šių priežasčių.

CPK 144 straipsnio 1 dalis sako, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu turi teisę imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurių nesiėmus sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų arba išvis pasidarytų neįmanomas. Juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys ar aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės. Šie faktiniai duomenys ir/ar aplinkybės gali būti susijusios su prievolės dydžiu, pobūdžiu (sutartinė/ deliktinė, solidarinė/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė atsakomybė), skolininko asmeniu (fizinis/ juridinis asmuo), jo turtine padėtimi, ir kt. Areštuoti žemės sklypai yra ginčo objektas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galėtų be apribojimų perleisti ginčo objektus tretiesiems asmenims (pastarųjų interesus gintų CK 4.96 str.); apsunkinti juos papildomomis prievolėmis. Tai, kad atsakovui nėra formalių kliūčių perleisti arba apsunkinti minėtą nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju sudarė pagrindą pripažinti, jog grėsmė įvykdyti teismo sprendimą egzistuoja (penktas argumentas).

Atmestinas atsakovo antrasis argumentas, kad ieškovo reikalavimas yra daiktinio pobūdžio. Bylos šalis sieja (siejo) sutartys Nr. K2006-070106, K2006-090093, K2006-100016. Pasak ieškovo, jis tinkamai ir laiku įvykdė išvardintose sutartyse nustatytas prievoles, todėl įgijo nuosavybės teises į sutarties dalyką – žemės sklypus, o atsakovas nepagrįstai vengia įforminti (sudaryti) žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (-is). Vadinasi, ginčas yra kilęs iš prievolinės, o ne daiktinės teisės.

Kadangi atsakovo nuosavybės teisės į areštuotus žemės sklypus yra kvestionuojamos, dabar per anksti atsakyti į klausimą, ar ieškovas pažeidžia jo Konstitucijos 23 straipsnio garantuojamas teises. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada neišvengiamai susijęs su tam tikrais atsakovo turtinės padėties suvaržymais, bet suvaržymų mastas laikytinas pagrįstu: atsakovui draudžiama ne tik disponuoti žemės sklypais, bet ir juos valdyti bei naudoti, pvz., pradėti statybas ginčo sklypuose (pirmas, trečias, šeštas argumentai).

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesvarsto, ar ieškinys pagrįstas ir tenkintinas (pirmas argumentas). Kaip minėta, ginčas byloje kilo dėl žemės sklypų nuosavybės teisės, todėl ieškovo prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšis (CPK 145 str. 1 d. 1 p.) yra susijusi su ieškinio dalyku – pripažinti, kad ieškovas įgijo nuosavybės teises į žemės sklypus ir jis yra teisėtas jų savininkas (ketvirtas argumentas). Teismas nagrinėja, taikyti ar ne prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bet nedispozityviose bylose kaip ši negali ex officio pritaikyti tokios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, kurios ieškovas neprašo (CPK 13 str.) (trečias argumentas).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad, areštavęs turtą, teismas taip pat turėjo išspręsti turto saugojimo klausimą, tačiau to nepadarė. Paprastai turto saugotoju skiriamas asmuo, kuris tuo turtu naudojasi. Iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, kas iki kreipimosi į teismą dienos naudojosi žemės sklypais, todėl bylos šalys turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismo patikslinti (papildyti) skundžiamą nutartį.

Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo teisėti interesai gali likti realiai neapginti net ir patenkinus ieškinį, todėl pagrįstai areštavo abu žemės sklypus, dėl kurių šalys bylinėjasi teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėGintaras PečiulisDonatas Šernas