Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui N. V. (N. V.) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, jog po santuokos sudarymo su atsakovu kartu gyvenimo apie metus, vėliau su atsakovu bendro ūkio nevedė. Šiuo metu gyvena vaikaitei priklausančiame bute. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog tarp sutuoktinių iki santuokos nutraukimo įvyko separacija (faktinis išsiskyrimas), atsirado ir asmeninės nuosavybės teisės ir pareigos. Ieškovė tuo metu įsigijo nekilnojamojo turto. Mano, jog ieškovės argumentai laikytini įrodymais, todėl yra pagrindas pripažinti turtą ieškovės asmenine nuosavybe. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) iki 1997-10-18 buvo įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374. Minėtą butą ieškovė pardavė pagal 1997-10-14 pirkimo – pardavimo sutartį.

Ieškovei nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 1997-10-16 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateikto santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) m. CBAI skyriuje ieškovės L. K. ir atsakovo N. V. santuoka. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės L. K. ir atsakovo N. V. santuoka nutraukta; sprendime nustatyta, jog sutuoktiniai kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. Iš byloje pateikto ištuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog įrašas apie ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimą (ištuoką) metrikų knygose įrašytas (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) krašto pagrindinio departamento 2021-12-14 rašto nustatyta, jog atsakovas N. V. santykių su ieškove palaikyti nenori, prašė apie jo buvimo vietą ieškovės neinformuoti, todėl šie duomenys ieškovei nepateikti.

Dėl ieškinio reikalavimų

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta, nustačius, jog sutuoktiniai kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. Per tą laikotarpį ieškovė 1997-10-16 nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto. Duomenys apie ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimą viešajame registre įregistruoti tik (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pagal ginčui aktualiu laikotarpiu (santuokos sudarymo, teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, ištuokos liudijimo išdavimo metu) galiojusio 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau ir – SŠK) 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. SŠK 21 straipsnis įtvirtino, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe buvo pripažįstamas turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat gautas santuokos metu kaip dovana ar paveldėtas, be to, asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe laikyti ir sutuoktinių individualaus naudojimo daiktai, išskyrus brangakmenius ir kitus prabangos daiktus (SŠK 22 straipsnis). Tokiu būdu nurodytas teisinis reglamentavimas, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, suponuoja, jog ieškovės vardu įregistruotas turtas, įgytas sutuoktiniams nustojus kartu gyventi, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 2000 m. liepos 18 d. Nr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo VIII-1864 (toliau ir – Įstatymas) 19 straipsnis, 23 straipsnis).

Pagal Įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos (įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu ir kt. (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

Nors įstatyme yra įtvirtina prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos, tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė su sutuoktiniu kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini) m., ši aplinkybė nustatyta ir teismo (duomenys neskelbtini) sprendime, kuriuo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Ieškovės paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė su atsakovu kartu gyveno apie metus laiko, vėliau bendro ūkio nevedė, ieškovei paprašius, atsakovas šeimą paliko, nuo to momento su ieškove ryšių nepalaikė, ieškovė atsakovo buvimo vietos nežinojo ir šiuo metu nežino. Šalims nustojus vesti bendrą ūkį, ieškovė pardavė jos vardu viešajame registre įregistruotą turtą bei įgijo kitą nekilnojamąjį daiktą, atsakovas pretenzijų į turtą nereiškė. Netikėti ieškovės teismo posėdyje duotais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juolab byloje pateikti įrodymai iš esmės patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Duomenų, jog prie ieškovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto (buto) įsigijimo būtų prisidėjęs ir atsakovas, byloje nėra (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tokiu būdu byloje pateiktų duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovei butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis CPK 183, 185 straipsniais, taip pat teisingumo, protingumo principais, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje atleista, jai byloje teikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnis).

Iš byloje pateiktos 2022 m. rugpjūčio 12 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34 Mr) PT-5904 matyti, jog byloje patirtos 499,91 Eur išlaidos (išlaidos advokato pagalbai).

Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 299 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Ieškinį tenkinus bei įvertinus aplinkybę, jog ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, iš atsakovo valstybei priteistinos 299 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio ir 499,91 Eur išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 275 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. V. (N. V.) 299 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo N. V. (N. V.) 499,91 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis daiktas, valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.