Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas P. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (t. I, b. l. 2-10) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Utenos AVPK) viršininko 2015 m birželio 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vyresniojo policininko P. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti į Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas; 2) priteisti iš Utenos AVPK vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad su skundžiamu Įsakymu nesutinka, kadangi taikyta poveikio priemonė (atleidimas iš vidaus tarnybos) yra per griežta, o Utenos AVPK viršininko patvirtinta 2015 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, 2014 m. birželio 29 d. vykdydamas tarnybines pareigas, patikrinęs sustabdyto automobilio vairuotojo A. P.girtumą, nustatyta tvarka neįformino administracinio teisės pažeidimo, tokiu būdu sudarė sąlygas minėtajam asmeniui išvengti atsakomybės bei tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą, nėra pagrįsta.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. birželio 29 d. vykdydamas tarnybines pareigas, sustabdė automobilį, kurį vairavo A.P. Nusprendus patikrinti vairuotojo blaivumą, pirmą kartą jis buvo tikrinamas pasyviuoju būdu, be alkoholio kiekio matuoklio antgalio, visus kitus kartus – naudojant alkoholio kiekio matuoklio antgalį. Teigė, kad tikrinamo vairuotojo nurodyta aplinkybė, jog šiam tikrinantis blaivumą asmeniniu alkoholio kiekio matuokliu, prietaiso parodymai buvo kitokie, t. y. neviršijo leidžiamo promilių kiekio, paskatino pareiškėją objektyviai įvertinti aplinkybes, todėl vairuotojo blaivumo patikrinimą jis atliko keturis kartus. Atkreipė dėmesį, jog policijos veikloje asmenų blaivumo tikrinimui naudojamas alkoholio kiekio matuoklis ,,lion alcolmeter 500“ ne kartą yra parodęs klaidingus duomenis, kuriuos patikrinus pakartotinai, būdavo rodoma 0,00 promilių. Akcentavo, jog A. P. blaivumą tikrino keletą kartų ir dėl to, jog pirmųjų tikrinimų metu pareiškėjas neišsiaiškino, ar tikrinamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių iki tikrinimo. Be to A. P. skambino policijos pareigūnei J. B., einančiai aukštesnes pareigas nei pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės sukėlė abejonių, ar jis tinkamai išsiaiškino visas aplinkybes, nustatydamas tiriamo asmens blaivumą, todėl pripažįsta, kad atlikdamas patikrinimą keletą kartų, galėjo pažeisti alkoholio kiekio matuoklio naudojimo taisykles, tačiau tokiais veiksmais nebuvo siekiama savanaudiškų tikslų. Pažymėjo, jog tikrinimo procedūros įrašymas diktofonu, alkoholio kiekio matuoklio rodmenų žurnalo užpildymas, minėtųjų aplinkybių nurodymas 2014 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime ir 2015 m. birželio 12 d. paaiškinime patvirtina prieš tai nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nesilaikant Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, nuostatų. Paaiškino, kad 2015 m. birželio 3 d. pareiškėjui įteikus pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 12 d. jam tapus laikinai nedarbingam, tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas, tačiau 2015 m. birželio 12 d. pareiškėjas paskambino tarnybinį patikrinimą atliekančiam vyresniajam tyrėjui M. M., kuris liepė atvykti į Anykščių rajono policijos komisariatą (toliau – ir Anykščių r. PK) bei pateikti paaiškinimą. Pareiškėjo nuomone, tokie pareigūno veiksmai vertintini kaip netiesioginis spaudimas, kuris suvaržė pareiškėjo teises teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus bei turėti atstovą ar advokatą, kadangi paaiškinimas buvo surašytas skubotai, nesudarant galimybės tinkamai apsiginti. Taip pat nurodė, jog pareiškėjui pareikšti kaltinimai dėl pareigūno vardo pažeminimo ir jo veiksmai vertinami bei grindžiami tik garso įrašo, kurio kokybė nėra tinkama, duomenimis, o garso įrašo autentiškumas, įvertinus tai, jog jis pateiktas kartu su anoniminiu skundu, yra abejotinas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, jog pažeidimo nepadarė, mano jog pažeidimas galėtų būti nustatytas tik dėl to, jog neišsiaiškino, prieš kiek laiko tikrinamas asmuo valgė ir gėrė, todėl, pareiškėjo nuomone, jo veiksmų vertinimas kaip pareigūno vardo pažeminimas ir jam pritaikyta sankcija yra per griežta, neatitinkanti padaryto nusižengimo sunkumo.

Pareiškėjo atstovas advokatas Justas Sakavičius pareiškėjo skundą palaikė jame nurodytų argumentų pagrindu. 2016 m. kovo 24 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, jog garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjui atliekant sustabdyto automobilio vairuotojo A. P. blaivumo patikrinimą, kartu su pareiškėju ir tikrinamu asmeniu automobilyje buvo pareigūnas M. S., kuris pareiškėjui atliekant neteisėtus veiksmus, būtų reagavęs, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Atstovo teigimu, garso įrašas negali būti laikomas pakankamu įrodymu nustatant, ar pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, juolab – priimant sprendimą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Atkreipė dėmesį, jog tarp pareiškėjo ir tikrinamo asmens įvyko nesusikalbėjimas, kadangi tikrinamas asmuo nuolat keitė paaiškinimus, o pareiškėjui buvo svarbu išsiaiškinti aplinkybes, turinčias įtakos asmens blaivumo nustatymui. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus mano, jog pareiškėjo skundas turėtų būti tenkinamas – skundžiamas Įsakymas panaikintas ir pareiškėjas grąžintas į Utenos AVPK Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas.

Atsakovas Utenos AVPK su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. I, b. l. 15-18) ir teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad 2015 m. gegužės 20 d. Utenos AVPK viršininkas gavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. L. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“, todėl buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2015 m. birželio 19 d. Išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“, kurioje nustatyta, jog pareiškėjas sustabdyto automobilio vairuotojo A. P. blaivumą tikrino net keturis kartus, nors vadovaujantis alkoholio kiekio matuoklio ,,lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcija, tikrinti galėjo tik du kartus ir antrą kartą nustačius duomenis, kad tikrinamas asmuo yra neblaivus, pareiškėjas privalėjo jam surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą bei nušalinti nuo tolesnio vairavimo, tačiau to nepadarė ir tokiais savo veiksmais pažeidė Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas ir Išvadoje išdėstytas aplinkybes, Utenos AVPK viršininkas 2015 m. birželio 22 d. Įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos kaip pažeminusį pareigūno vardą. Atsakovo atstovė taip pat paaiškino, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, tarnybinį patikrinimą atlikęs Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas M. M. pareiškėjui kolegiškai patarė pasitarti su Anykščių r. PK viršininku bei kitais vadovais ir parašyti paaiškinimą. Utenos AVPK atstovės teigimu, paaiškinimo pateikimas yra pareigūno teisė gintis atliekamo tarnybinio patikrinimo metu, todėl aplinkybė, jog tyrėjas M. M. net ir pasibaigus terminui pasiūlė P. L. pateikti paaiškinimą, turėtų būti vertinama kaip siekis įgyvendinti tarnybinio patikrinimo išsamumą ir kvalifikuojamos veikos teisingumą bei teisėtumą. Pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo patirtį naudojant alkoholio kiekio matuoklį, todėl kilus abejonėms dėl prietaiso veikimo sutrikimo, privalėjo surašyti tarnybinį pranešimą. Tačiau pareiškėjas A. P. blaivumo nustatymo metu alkoholio kiekio matuoklio duomenų nevertino kaip prietaiso gedimo. Akcentavo, jog garso įrašas yra autentiškas, kadangi garso įrašas ir trukmė sutampa su alkoholio kiekio matuoklio duomenų įrašų žurnalo duomenimis. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra policijos pareigūnas, kurio profesinė pareiga - užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą, todėl nustatyta tvarka neįformindamas teisės pažeidimo ir leisdamas vairuoti automobilį neblaiviam asmeniui, pareiškėjas ne tik nefiksavo padaryto teisės pažeidimo, bet ir leido jį tęsti. Tokie pareigūno veiksmai, atsakovo atstovės nuomone, turi būti vertinami kaip priešingi įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų garbei ir pareigūnų tikslams bei uždaviniams, bei žeminantys pareigūno vardą ir įstaigos, kurioje dirba, orumą.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vyresniojo policininko P. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo jis 2015 m. birželio 22 d. atleistas iš vidaus tarnybos.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2015 m. gegužės 20 d. Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate gavus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (toliau – ir Policijos departamento prie VRM Imuniteto valdyba) Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. L. tarnybinį pranešimą „Dėl Utenos apskr. VPN Anykščių r. PK pareigūnų veiksmų“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame teigiama, jog Policijos departamento prie VRM Imuniteto valdyboje buvo gauta informacija ir garso įrašas apie Utenos AVPK Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio (toliau – ir VPS PB) vyriausiojo patrulio P. L. neteisėtus veiksmus, kuriuos jis atliko nustatydamas sustabdyto automobilio vairuotojo A. P. blaivumą, neįformino administracinio teisės pažeidimo ir sudarė sąlygas minėtam ameniui išvengti atsakomybės (t. I, b. l. 62-63). Utenos AVPK viršininkas V. V. 2015 m. gegužės 20 d. pavedimu pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresniajam tyrėjui M. M. (t. I, b. l. 62), kuris 2015 m. birželio 3 d. pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS PB vyriausiąjį patrulį P. L. apie tai, jog jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kai vykdydamas tarnybines pareigas ir atlikdamas sustabdyto automobilio vairuotojo blaivumo patikrinimą neteisėtu būdu nustačius neobjektyvius duomenis, leido galimai neblaiviam vairuotojui vairuoti automobilį, tokiu būdu sudarė sąlygas pastarajam išvengti teisinės atsakomybės (t. I, b. l. 71-73). Minėtuoju pranešimu P. L. buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2015 m. birželio 8 d. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2015 m. birželio 19 d., surašius ir patvirtinus Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 47-60), kurioje konstatuota, kad pareigūnas P. L. nustatyta tvarka neįformino administracinio teisės pažeidimo ir leisdamas vairuoti automobilį neblaiviam vairuotojui A. P., neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui bei tokiu būdu piktnaudžiaudamas tarnybinėmis pareigomis pažemino pareigūno vardą ir institucijos, kurioje dirba, orumą, todėl pasiūlyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos. Utenos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą, 2015 m. birželio 22 d. priėmė Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 2015 m. birželio 22 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (t. I, b. l. 21).

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – pareiškėjo atleidimas iš Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS PB vyriausiojo patrulio pareigų, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (ginčui aktuali 2013 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XII-685 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.) (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis minėtąja Statuto norma ir 2015 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr.89-IS-45, kurioje siūloma pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. už pareigūno vardo pažeminimą (t. I, b. l. 21, 47-60).

Atkreiptinas dėmesys, jog vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto53straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pareigūno vardo pažeminimas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų įtvirtintas kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Statuto 2 straipsnio 7 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo aspektu yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1561/2008, 2011 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-252/2011, 2014 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1222/2014). Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes, akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). Taigi pareigūno atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla tada, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-236/2010).

Pareiškėjas teigia, jog iš vidaus tarnybos jis atleistas nepagrįstai, kadangi atlikdamas tarnybines pareigas ir tikrindamas sustabdyto automobilio vairuotojo blaivumą keturis kartus, siekė objektyviai išsiaiškinti visas asmens blaivumo nustatymui reikšmingas aplinkybes ir nepažeisti alkoholio kiekio matuoklio naudotojo instrukcijos nuostatų.

Byloje pateikti duomenys bei šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad pareiškėjas, 2014 m. birželio 29 d. vykdydamas tarnybines pareigas kartu su Utenos AVPK Anykščių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju R. S. (t. I, 101, 103 b. l.), Anykščių m. Mindaugo g. apie 10 val. sustabdė automobilį, kurį vairavo A. P. ir paprašė jo pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu ,,lion alcolmeter 500“. Pirmasis sustabdyto automobilio vairuotojo blaivumo tikrinimas buvo atliekamas 10 val. 11 min. naudojant alkoholio kiekio matuoklį ,,lion alcolmeter 500“ pasyviuoju būdu, t. y. nenaudojant alkoholio kiekio matuoklio antgalio. Alkoholio kiekio matuoklio ,,lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijos 3.4. punkte aiškinama, kad pasyvusis testas naudingas tuomet, kai norima greitai nustatyti, ar tiriamas asmuo yra vartojęs alkoholį, tokiu būdu gauti duomenys parodo tik apytikslę alkoholio koncentraciją, todėl aptikus alkoholį, būtina atlikti blaivumo testą naudojant vienkartinį antgalį. Atlikus pasyvųjį testą , A. P. išpūstame ore alkoholio kiekio matuoklis parodė 0,12 prom. alkoholio garų, todėl 10 val. 15 min. pareiškėjas atliko pakartotinį asmens blaivumo patikrinimą uždėjus alkoholio kiekio matuoklio antgalį. Patikrinimo metu nustatytas 0,49 prom., t. y. lengvas neblaivumo laipsnis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalimi, administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės), todėl pareigūnui, nustačius administracinės teisės pažeidimą, pagal ATPK 259 ir 2591 straipsnių nuostatas turi būti surašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Tokią policijos pareigūnų pareigą taip pat nustato ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (ginčui aktuali 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-554 redakcija) (toliau – Patrulių veiklos instrukcija), 61.7 punktas, pagal kurį policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones; bei esant pakankamam pagrindui manyti, kad vairuotojas yra neblaivus, nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo (69.1 punktas). Iš byloje pateikto alkoholio kiekio matuoklio duomenų registracijos žurnalo, matoma, kad pareiškėjas, sustabdytam vairuotojui nustatęs lengvą neblaivumo laipsnį, nesiėmė administracinio poveikio priemonių ir tikrinamo asmens blaivumą papildomai tikrino dar du kartus: 10 val. 27 min., nustatytas 0,00 prom. ir 10 val. 29 min. – 0,20 prom. (t. I, b. l. 64). Pakartotinai atliktus blaivumo tikrinimo matavimus 10 val. 27 min. ir 10 val. 29 min. pareiškėjas grindžia tinkamu alkoholio kiekio matuoklio ,,lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijoje nustatytų blaivumo testo taisyklių laikymusi, kadangi minėtosios instrukcijos nuostatos nustato pareigą tikrinančiam asmeniui įsitikinti, jog tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, nerūkė bent dvi minutes. Bylos medžiaga ir byloje pateikti garso įrašo duomenys iš esmės paneigia tokius pareiškėjo paaiškinimus. Pažymėtina, kad 2016 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu išklausytas garso įrašas, kurį pareiškėjas įrašė 2014 m. birželio 29 d., atlikdamas tikrinamo asmens blaivumo nustatymą tarnybiniame automobilyje, jo pateikimas žodine forma Išvadoje leidžia spręsti, kad pareiškėjas, atlikdamas pirmąjį vairuotojo blaivumo patikrinimą tarnybiniame automobilyje ir nustatęs 0,49 prom. girtumą, pripažino, jog tokie duomenys patvirtina tikrinamo asmens lengvo girtumo laipsnį, o vairuotojui prašant padėti ir nustatyto girtumo nefiksuoti, pareiškėjas keletą kartų kategoriškai tai padaryti atsisakė. Tačiau, tolesni garso įrašo duomenys leidžia spręsti, jog tikrinamam vairuotojui pakalbėjus, kaip vėliau nustatyta, su Utenos AVPK Anykščių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja J. B., ir po pokalbio kažką pasakius pareiškėjui (garso įrašo 5.20 min.), o pastarajam atsakius – „Viskas tvarkoj“, matoma, kad pareiškėjo pozicija siekiant nustatyti administracinės teisės pažeidimą tikrinamam asmeniui pasikeitė. Tolesnio pokalbio fragmentai leidžia spręsti, kad pareiškėjas sudarė papildomas galimybes patikrinti vairuotojo blaivumą, pakartotinai užduodamas tapačius ir atitinkamos konstrukcijos klausimus, kurie sudarė pagrindą tikrinamam asmeniui pateikti konkretų atsakymą. Atkreipiamas dėmesys, jog iš garso įrašo, perkelto žodine forma ginčijamoje Išvadoje, turinio matoma, kad po vairuotojo pokalbio su Anykščių r. PK KPS tyrėja J. B., pareiškėjas, be jokio objektyviai pagrįsto paaiškinimo, tikrinamo asmens paklausė, prieš kiek laiko jis valgė, vairuotojui atsakius, kad prieš pusvalandį, pareiškėjas paklausė, kada jis gėrė, buvo atsakyta: „vakar“. Prieštaringai vertintini ir kiti pareiškėjo imitacinio pobūdžio klausimai, susiję su ketinimu išsiaiškinti, kada tiriamas asmuo rūkė, juos pateikiant tokia forma, kad pats tiriamasis asmuo galėtų suprasti, kokie atsakymai turi būti pateikiami. Taigi, tikrinamo asmens atsakymai į pareiškėjo klausimus patvirtino, jog jis valgė ir gėrė anksčiau nei prieš 15-20 minučių, taip pat rūkė anksčiau nei prieš dvi minutes. Tokias asmens blaivumo tikrinimo sąlygas nustato alkoholio kiekio matuoklio ,,lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijos 3 skyriuje pateikiama blaivumo testo procedūra. Nustatytieji duomenys patvirtina, kad tiriamam asmeniui pateikus duomenis, jog jis valgė prieš pusvalandį, o gėrė vakar ir tai, kad nuo pirmojo asmens blaivumo patikrinimo 10 val. 11 min. iki antrojo patikrinimo 10 val. 15 min. tarnybiniame automobilyje vairuotojas A. P. pareigūno žinioje buvo 4 minutes ir per šį laikotarpį nerūkė, buvo pakankami pareiškėjui suvokti, jog tikrinant A. P. blaivumą antrą kartą su uždėtu antgaliu, patikros metu gauti duomenys buvo objektyvūs ir patvirtino, jog tikrinamas asmuo buvo neblaivus, todėl pareiškėjas turėjo imtis veiksmų, t. y. surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą ir nušalinti neblaivų vairuotoją nuo vairavimo, tačiau atliko papildomus prieš tai aptartus veiksmus, kuriais akivaizdžiai buvo siekiama nenustatyti administracinio teisės pažeidimo. Taip pat akcentuotina, jog Išvadoje, kuri yra ginčijamo Įsakymo sudėtinė dalis, be kita ko, pažymėta, kad pareiškėjas pakartotinius tikrinimus atliko pasyviuoju būdu naudodamas alkotesterį be antgalio, kas iš esmės leido nustatyti tik apytikslę alkoholio koncentraciją (t. I, b. l. 57). Tokie duomenys iš esmės paneigia pareiškėjo argumentus, susijusius su siekiu išsiaiškinti objektyvius duomenis, atliekant pakartotinus (trečią ir ketvirtą) tiriamojo asmens blaivumo nustatymus. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo laukti ir tikrinti asmenį pakartotinai po to, kai atliekant sustabdyto automobilio vairuotojo blaivumo patikrinimą naudojant alkoholio kiekio matuoklį su antgaliu, buvo gauti objektyvūs duomenys, jog tikrinamas asmuo yra neblaivus. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas bei turėdamas pareigą elgtis vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, turėjo imtis priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui ir įforminti administracinį teisės pažeidimą surašydamas protokolą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, priešingai, savo veiksmais padėjo tiriamajam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės ir toliau tęsti administracinės teisės pažeidimą.

Pažymėtina, jog 2015 m. spalio 22 d. teismo posėdyje pareiškėjas tokius savo veiksmus aiškino kilusiomis abejonėmis dėl alkoholio kiekio matuoklio rodomų duomenų, todėl siekdamas įsitikinti, ar asmens blaivumo patikrinimą atliko tinkamai, po šio įvykio jis skambino Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS Kelių policijos poskyrio vyresniajai specialistei L. L.. 2016 m. sausio 12 d. teismo posėdyje vyresnioji specialistė L. L. patvirtino, kad 2014 m. birželio 29 d. pareiškėjas jai skambino, tačiau konkrečių aplinkybių nurodyti negali. Teismo posėdžio metu teigė, kad nėra buvę tokių atvejų, kad pareigūnai jai skambintų pasitarti, ką turėtų daryti, jei alkoholio kiekio matavimo prietaisas sugenda, tačiau pagal esamą praktiką, tai atvejais, kai prietaisas sugenda, jis pakeičiamas į kitą ir rašomas tarnybinis pranešimas.

Byloje nėra duomenų, tokių duomenų nenurodė ir pats pareiškėjas bei jo atstovas, jog dėl alkoholio kiekio matuoklio ,,lion alcolmeter 500“ gedimo jis būtų teikęs tarnybinį pranešimą, siekdamas įsitikinti, ar naudojamo prietaiso – alkoholio kiekio matuoklio lion alcolmeter 500 duomenys, atliekant asmenų, tame tarpe ir tikrinto asmens A. P., blaivumo nustatymą, yra teisingi. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2012 m. liepos 22 d. ir 2013 m. kovo 2 d. tarnybiniais pranešimais pareiškėjas informavo Utenos AVPK Anykščių r. PK viršininką dėl alkoholio kiekio matuoklio ,,lion alcolmeter 500“ gedimų, tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, turėdamas abejonių dėl galimo prietaiso gedimo, tarnybinio pranešimo Utenos AVPK Anykščių r. PK viršininkui nepateikė. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiškėjo teiginiai, jog pakartotinus patikrinimus atliko dėl abejotinų alkoholio kiekio matuoklio duomenų bei galimo jo gedimo yra vertinti kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo 2015 m. birželio 4 d. charakteristikos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba daugiau nei 9 metus, gerai išmano teisės aktus, reglamentuojančius darbą, turimas teorines žinias sėkmingai taiko praktiniame darbe 2015 metais per 5 mėnesius nustatė 7 neblaivius vairuotojus (t. I, b. l. 124). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjui turėjo būti žinoma Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (ginčui aktuali 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) 14 punkto nuostata, nustatanti draudimą neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims vairuoti transporto priemonę ir tai, jog nustatytas neblaivumo laipsnis nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės laikytinas lengvu (ATPK 126 straipsnio 1 d.). Nagrinėjamu aspektu taip pat pažymėtina, kad Utenos AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 89-V-574 jame nurodytiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjui, suteikti įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas, kurių galiojimo terminas - 3 metai (t. I, b. l. 99-100). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 6 d. dalyvavo Alkoholio kiekio matuoklių, taip pat ir ,,lion alcolmeter 500“ naudojimo ir techninės charakteristikos mokymuose. Minėtieji duomenys bei 2012 m. liepos 22 d. ir 2013 m. kovo 2 d. pareiškėjo teikti tarnybiniai pranešimai dėl alkoholio kiekio matavimo prietaisų gedimų leidžia spręsti, jog pareiškėjas turėjo pakankamą darbinę patirtį ir kompetenciją naudojantis alkoholio kiekio matuokliu ir nustatant administracinius teisės pažeidimus, susijusius su asmenų neblaivumu. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, daroma išvada, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma ,,lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcija, išleista 2006 metais, bei joje aprašytos prietaiso naudojimo procedūros.

Byloje aptartos faktinės aplinkybės bei nustatyti konkretūs pareiškėjo veiksmai (nustatyta tvarka neįformino teisės pažeidimo ir leido jį tęsti neuždrausdamas neblaiviam asmeniui vairuoti automobilio) sudarė pagrindą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir pareiškėjo veiksmus įvertinti kaip žeminančius pareigūno vardą.

Pažymėtina, jog stojančiam į vidaus tarnybą asmeniui keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Statuto 12 straipsnis nustato, kad asmuo iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą, prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei. Minėtame straipsnyje įtvirtintas priesaikos tekstas nustato esminius reikalavimus pareigūnui: būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Iš priesaikos turinio matoma, kad asmuo prisiekia gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Statute įtvirtinti pagrindiniai vidaus tarnybos principai, be kita ko, įpareigoja pareigūną, sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui (3 straipsnio 9 dalies 2 punktas). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2256 redakcija) 21 straipsnis, reglamentuojantis policijos pareigūno pareigas, detalizuoja minėtąją Statuto nuostatą ir nustato pareigą policijos pareigūnui, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (1 dalies 2 punktas). Taip pat minėta, kad Patrulių veiklos instrukcijos, nustatančios policijos patrulių, vykdančių eismo priežiūrą, pareigas, 61.7 punktas įtvirtina pareigą patruliui vykdant eismo priežiūrą nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones; o pagal 69.1 punktą esant pakankamam pagrindui manyti, kad vairuotojas yra neblaivus, nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo. Akcentuotina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 (aktuali 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 5-V-733 redakcija) patvirtintas Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas numato pagrindinius profesinės etikos principus tokius kaip pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo (3 punktas), taip pat įpareigoja policijos pareigūną nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis (14.2. punktas). Svarbu pažymėti, jog aptariant pareiškėjo atliktų veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į pareiškėjo einamų pareigų – Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS PS vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymą, patvirtintą Utenos AVPK viršininko 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 89-V-301, matoma, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo vykdyti funkcijas, susijusias su viešosios tvarkos, žmonių saugumo, saugaus eismo kontrolės užtikrinimu, nusikalstamos veikos ir kitų teisės aktų prevencijos vykdymu (7.1. punktas); administracinių teisės pažeidimų tyrimu, administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymu, eismo įvykiu įforminimu bei pagal kompetenciją sprendimų priėmimu ir administracinių nuobaudų skyrimu (7.3 punktas), o pagal 7.10 punktą laiku imasi priemonių užkirsti kelią teisėtvarkos bei darbo drausmės pažeidimams (t. I, b. l. 122-123).

Taigi, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, jog pareiškėjas, kurio profesinė veikla yra tiesiogiai susijusi su teisės pažeidimų nustatymu ir jų užkardymu bei visuomenės saugumo užtikrinimu, nustatyta tvarka neįformindamas administracinio teisės pažeidimo, tokiu būdu leisdamas neblaiviam asmeniui vairuoti automobilį, neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui, bet leido jį tęsti ir tai įvykdė piktnaudžiaudamas tarnybinėmis pareigomis, tokiais savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra atitinkama teisinė pasekmė. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio priemonės skyrimas yra susijęs ne tik su pareigūno vardą pažeminusio pareigūno nubaudimu, bet ir formuojamu teigiamu požiūriu į policijos veiklos sąžiningumo užtikrinimą.

Pareiškėjas ginčija tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu atlikusio Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės tyrėjo M. M. veiksmus, kurie, pareiškėjo nuomone, turėtų būti vertinami kaip netiesioginis spaudimas, nesudaręs pareiškėjui sąlygų pasinaudoti teise į tinkamą gynybą, taip pat teigia, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytas procedūras, kadangi jam esant laikinai nedarbingam, tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas vadovaujantis Tvarkos aprašo 32 punktu.

Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (ginčui aktuali 2013 rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d.) patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 6 punktu, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą gavus tarnybinį pranešimą apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Tvarkos 20 punkte nustatyta pareiga tikrintojui per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašyti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą.

Minėta, jog 2015 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 89-PR1-26 tarnybinį patikrinimą atliekantis Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas M. M. informavo pareiškėją apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais jis galimai šiurkščiai pažeidė valstybės tarnybos bei valstybės tarnautojų veiklą. Minėtuoju pranešimu pareiškėjo buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2015 m. birželio 8 d. Vadovaujantis 2015 m. spalio 10 d. teismo posėdyje pareiškėjo išsakytais paaiškinimais, jis nuo birželio 4 d. iki birželio 12 d. buvo laikinai nedarbingas ir birželio 12 d. baigus nedarbingumo laikotarpį, paskambino vyr. tyrėjui M. M., kuris nurodė atvykti ir pateikti paaiškinimą.

Iš byloje pateikto 2015 m. birželio 12 d. pokalbio garso įrašo nustatyta, jog tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas M. M. patarė pareiškėjui atvykti ir pateikti paaiškinimą, tačiau, teismo vertinimu, minėtojo pareigūno kalboje nėra naudojamų netiesioginio ir (ar) tiesioginio spaudimo ar prievartos elementų, kurie leistų spręsti, jog M. M. būtų panaudojęs spaudimą pareiškėjo atžvilgiu ir įpareigojęs jį atvykti pateikti paaiškinimą. Priešingai, iš pokalbio įrašo sprendžiama, kad tokie M. M. veiksmai galėtų būti vertinti kaip siekis kolegiškai patarti pareigūnui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, pasinaudoti gynybos teise paaiškinant ir pateikiant raštu aplinkybes, kurios būtų reikšmingas atliekant tarnybinį patikrinimą, be to, galimai šalinant pareiškėjo kaltę ar lengvinant atsakomybę dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Teismo nuomone, pareiškėjas siekdamas įrodyti, jog jo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo požymių, turėjo pasirinkti tokį elgesio modelį, kuris sudarytų visas įmanomas teisėtas priemones, kaip įmanoma efektyviau pasinaudoti savo teisių gynyba. Be to, vertinant pareiškėjo teiginį, jog Tvarkos aprašo 32 punkto nuostatos įpareigoja tarnybinį patikrinimą sustabdyti ligos atveju, teismas atkreipia dėmesį, kad minėtame punkte reglamentuojamos taisyklės, susijusios su tarnybinės nuobaudos skyrimo terminu, o ne tarnybinio patikrinimo sustabdymu. Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo; esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Tačiau minėtojo punkto nuostata nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeista, kadangi Utenos AVPK viršininkas pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą pasirašė 2015 m. gegužės 20 d., tuo tarpu tarnybinis patikrinimas baigtas Utenos AVPK viršininkui 2015 m. birželio 19 d. patvirtinant tarnybinio patikrinimo išvadą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas jam esant laikinai nedarbingam, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde kėlė abejonę dėl garso įrašo autentiškumo.

Atsakovo atstovė patvirtino, jog garso įrašas yra autentiškas, jo tikrumą ir nuoseklumą patvirtina alkoholio kiekio matuoklio duomenų pildymo žurnalo įrašai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas kreipėsi į Lietuvos teismų ekspertizės centrą dėl garso įrašo autentiškumo (t. I, b. l. 170). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gruodžio 21 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktas garsinis failas yra neoriginalus, jame užfiksuoti redagavimo požymiai (t. I, b. l. 183-186). Atsakovo atstovė šį požymį sieja su garsinio dokumento pavadinimo keitimu, o ne paties įrašo korekcija, teigia, jog tokią nuomonę pateikė informacinių technologijų specialistai. 2016 m. kovo 24 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo išklausytas 2014 m. birželio 29 d. garso įrašas, tačiau nei pareiškėjas, nei jo atstovas teismo posėdyje nekėlė abejonių dėl garso įrašo autentiškumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog garso įrašo duomenys patvirtina pareiškėjo pokalbį atliekant sustabdyto automobilio vairuotojo A. P. blaivumo nustatymą.

Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurį pradėjo pareigūnas M.M. ir toliau tęsė pareigūnas D.M. (žiūr. tarnyb. patikr. medž. 16 lapą ), atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, kuriais jis pažemino pareigūno vardą, pateikiant išsamų įvertinimą, nurodant šiais veiksmais pažeistus teisės, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos procedūra nebuvo pažeista, skundžiamas atsakovo 2015 m birželio 22 d. įsakymas Nr(duomenys neskelbtini)5 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti skundą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pripažinus skundžiamą Įsakymą teisėtu ir atmetus pareiškėjo reikalavimą panaikinti jį, netenkintini pareiškėjo reikalavimai grąžinti jį į Utenos AVPK Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas ir priteisti iš Utenos AVPK vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato teisę į išlaidų atlyginimą proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovas Utenos AVPK 2016 m. kovo 23 pateikė prašymą priteisti 60,00 eurų transportų išlaidų, patirtų dėl vykimo į teismo posėdžius, atlyginimą (t. II, b. l. 30-37).

Atsakovo atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, įvykusiuose 2015 m. spalio 22 d., 2016 m. sausio 12 d., 2016 m. vasario 18 d., ir 2016 m. kovo 24 d. Su prašymu atsakovas pateikė 2015 m. spalio 7 d., 2016 m. sausio 4 d. ir 2016 m. vasario 18 d. mokėjimo kvitus, patvirtinančius degalų įsigijimą ( atitinkamai už 35,01 eurų, 38,58 eurų, 28,10 eurų )(t. II, b. l. 34-36) bei transporto priemonės (tarnybinio automobilio Renault Fluence, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijimo kopiją (t. II, b. l. 37). Byloje nėra duomenų apie atsakovo atstovės patirtas išlaidas, vykstant į teismo posėdį, vykusį 2016 m. kovo 24 d.

Remiantis Automobilių kuro normų nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 (galiojo iki 2015 m. lapkričio 6 d.), bei įvertinus automobilio Renault Fluence variklio darbinį tūrį (1461cm³) pagal pateiktą transporto priemonės registracijos liudijimą, nustatyta automobilio kontrolinė (bazinė) kuro sunaudojimo norma yra 7,98 l/100 km. Vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto tinklalapio (prieiga per www.lakd.lt) duomenimis, nustatyta, kad atstumas maršrutu Utena – Panevėžys – Utena sudaro 194 km, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovo atstovės patirtos vykimo į 2015 m. spalio 22 d. vykusį teismo posėdį ir grįžimo iš jo išlaidos buvo lygios 15,33 eurų.

Apskaičiuojant atsakovo atstovės patirtas transporto išlaidas vykstant į teismo posėdžius, įvykusius 2016 m. sausio 12 d. ir 2016 m. vasario 18 d., vadovaujamasi Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-(7.1.2) patvirtintomis Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinėmis rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Vadovaujantis minėtųjų Rekomendacijų 7 punktu, apskaičiuota automobilio Renault Fluence bazinė degalų sunaudojimo norma yra 4,59 l/100 km, tačiau žiemos metu, t. y. nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. degalų sunaudojimo norma gali būti didinama iki 10 procentų (9 punktas), atsižvelgiant į tai, laikytina, kad bazinė degalų sunaudojimo norma yra 5,05 l/100 km. Taigi, atsižvelgiant į bazinę degalų sunaudojimo normą ir atsakovo įsigytų degalų kainą, nustatyta, kad atsakovui priteistinos transporto išlaidos, patirtos vykstant į 2016 m. sausio 12 d. vykusį teismo posėdį ir atgal, sudarė 8,97 eurus bei į 2016 m. vasario 18 d. teismo posėdį ir atgal sudarė 8,71 eurus. Kadangi atsakovo atstovė nepateikė mokėjimo kvitų, patvirtinančių degalų įsigijimą, vykstant į teismo posėdį, įvykusį 2016 m. kovo 24 d., šios išlaidos nėra apskaičiuojamos, tačiau vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, šalis prašymą dėl išlaidų atlyginimo turi teisę paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, pagal atsakovo prašymą atlyginti patirtas kelionės išlaidas, iš viso atsakovo naudai iš pareiškėjo priteisiama 33,01 eurai turėtų kelionės išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. L. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m birželio 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vyresniojo policininko P. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, grąžinimo jį į Utenos AVPK Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Iš pareiškėjo P. L. atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti 33,01 eurų (33 eurus 1 euro ct) išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. I-953-279-2016 nagrinėjimu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.