Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovei A. A., trečiajam asmeniui A. J. G., institucijos teikiančios išvadą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. patikslintą ieškinį atsakovei A. A., trečiasis asmuo A. J. G., institucija duodanti išvadą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemės sklypas priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografiniame draustinyje, be to, yra miškų ūkio paskirties, todėl jam taikomi tam tikri apribojimai, susiję su šio sklypo galimybe atidalinti.

Tarp jos ir atsakovės yra kilęs ginčas, dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarkos nustatymo. Taikiai išspręsti klausimą dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo nepavyksta. Atsakovės tvirtinimu yra nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau joks naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo planas VĮ Registrų centre nėra įregistruotas, taip pat nėra nusistovėjusios tvarkos dėl naudojimosi ginčo sklypu, todėl nėra aišku kuriomis bendrai turimo daikto dalimis su atsakove turi naudotis, nes tarp jų niekada nebuvo susiklostę kokie nors faktiniai žemės sklypo naudojimosi santykiai.

Siekiant ginčą spręsti taikiai, 2019 m. balandžio 18 d. pateikė A. A. matininko M. V. 2019-04-06 parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą, siūlydama šį planą patvirtinti notariškai. Atsakovė informavo, kad siūloma naudojimosi tvarka jos netenkina, nes neatsižvelgta į (duomenys neskelbtini) notarinės pirkimo-pardavimo sutarties priedą. Tačiau, tokio minimo sutarties priedo, kuriuo būtų nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra ir niekada nebuvo. Ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tęsiasi nuo 2016 m. 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimu atsakovė buvo kviečiama atvykti į Prienų rajono 2-ąjį notaro biurą, susipažinti su žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektu. Susisiekus su atsakove telefonu, ji kategoriškai atsisakė susipažinti su siūlomos naudojimosi tvarkos schema.

Teismui pateikiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas parengtas, atsižvelgiant į žemės sklypo paskirtį, t. y. kad visas žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, į jos ir atsakovės dalis žemės sklype, į tai, kad visame žemės sklype medynų amžius yra vienodas, jie visame ginčo sklype yra lygiaverčiai. Mano, kad siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neprieštarauja įstatymo reikalavimams ir nepažeidžia atsakovės kaip bendrasavininkės interesų tinkamai naudotis jai priklausančio žemės sklypo dalimi.

Bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo dėl bendro daikto valdymo, atlyginimą (CK 4.76 str.). Pagal 2018-03-15 darbo sutartį (duomenys neskelbtini) atliko (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus, sutartyje darbų atlikimo kaina buvo numatyta 500 Eur, tačiau galutinė suma kurią sumokėjo yra 250 (du šimtai penkiasdešimt) Eur. Matininkui M. V. už ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano teismui parengimą sumokėjo 50 (penkiasdešimt) Eur. Iš atsakovės A. A. priteistina 150 (šimtas penkiasdešimt eurų) Eur už atliktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą bei geodezinius matavimus.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad ginčo sklypą paveldėjo. Tuo metu kai atsakovė jį pirko ji davė sutikimą. Sutikimą davė nes nenorėjo pyktis su giminaičiais. Tuo metu giminaičiai pardavinėjo sodybą ir viena iš sąlygų buvo pirkti ir šį sklypą. Atsakovė šiuo sklypu nesinaudojo. Naudojimasis pasireiškė tik turto įkeitimu bankui. Su atsakove bandė tartis dėl naudojimosi tvarkos, tačiau ji nieko nedarydavo. Su eigulio leidimu tuo miško sklypu rūpinosi, jame tvarkė išvirtusius medžius. Tvarkėsi visame sklype. Visas joms abiems priklausantis sklypas yra miško pakraštys, todėl miško tankumas, medžiai yra vienodi. (duomenys neskelbtini)5 m. plane pažymėta jai tenkančia sklypo dalimi ji neturėtų kaip naudotis, nes patekimas į jį būtų tik per atsakovės sklypą. Nustačius naudojimosi tvarką pagal byloje esantį planą jos kaip bendraturtės neturės kliūčių patenkant į savo sklypus. Plane pažymėtas servitutas yra pačiai atsakovei priklausančiame sklype. Su atsakove ne vieną kartą kalbėjosi, tačiau susitarti nepavyko, todėl ji viena užsakė sklypo kadastrinius matavimus. Sklypo dokumentus tvarko jau keli metai, tačiau atsakovė dokumentų tvarkyme nedalyvauja, nors kelis kartus pas notarus buvo kviečiama susitarti. Atsakovė buvo siūliusi įsigyti jai šį žemės sklypą, tačiau nieko konkretaus taip ir nenurodė t. y. neįvardijo jokių įgijimo sąlygų.

Ieškovė pareikšdama ieškinį neatkreipė dėmesio į tai, kad perkant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), aprašo p. 2.1. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kurią patvirtino Prienų rajono 1-asis notarų biuras, žemėtvarkos projekte buvo aiškiai nurodytas jai atsakovei tenkančios dalies išdėstymas. Jos nupirkta dalis aiškiai pavaizduota plane, atskiriančia riba nuo ieškovės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pati dalyvavo perkant šį žemės sklypą ir jokių prieštaravimų nepareiškė ir pasirašė notarinėje sutartyje, taip pritardama sklypo padalinimui. Plane aiškiai nurodyta, kad nupirko žemės sklypą, kuris plane pažymėtas 1 2 3 4 5 ir jam suteiktas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Iškovei priskirtas 5 (1) 7 7 ir jos sklypui suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). Visi išmatavimai ir ribos tarp ginčo šalių yra aiškiai nurodytos plane. Pasirašant miško pirkimo sutartį, planas buvo suderintas su ieškove, Prienų miškų urėdija, Birštono žemėtvarkos skyriumi ir kadastrinio vieneto projekto autoriumi A. K.. Iš ieškinio nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad jai priskirtas sklypas yra lygiavertis. Tai yra tik ieškovės samprotavimai, tačiau teiginys nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Siūlomas sklypas yra pamiškė, ten auga retesni ir mažesni medžiai, todėl jis negali būti vertinamas kaip lygiavertis. Anot ieškovės „miškas visur vienodas“, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė nesutinka su jos prašymais, kad miško naudojimosi planas atitiktų Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą planą ir pamiškė būtų proporcingai padalinta (2 trečdaliai jai, o 1 trečdalis ieškovei). Ieškovei daug kartų raštu ir žodžiu siūlė sudaryti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus faktus, bet pati ieškovė su tuo nesutiko. Turimą sklypą nupirko dėl patrauklios sklypo konfigūracijos, privažiavimo kelių ir t.t. Jeigu perkant sklypą būtu pasiūlytas ieškovės planas jo nebūtų pirkusi.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu. Su ieškove kelis kartus bandė tartis bet nepavyko. Mano, kad sklypo padalinimas pagal ieškovės planą yra neproporcingas, nes jai atitektų prastesnė miško sklypo dalis, t. y. miško pakraštys, bet to iškiltų problemų su patekimu. Supranta kad nesutikdama su ieškovės reikalavimu turi teisę reikšti savarankiškus reikalavimus, bet to nedarys. Nori kad sklypas būtų padalintas taip kaip nurodyta plane prie pirkimo-pardavimo sutarties. Sklypo įsigijimo metu jį pirko tik dėl palankaus sklypo plano, išsidėstymo.

Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius, pateiktoje išvadoje nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovė I. M. ir atsakovė A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 2,3910 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Ieškovei I. M. nuosavybės teise priklauso 7969/23910 šio Žemės sklypo dalys (0,7969 ha ploto žemės sklypo dalis). Atsakovei A. A. nuosavybės teise priklauso 15941/23910 šio Žemės sklypo dalys (1,5941 ha ploto žemės sklypo dalis).

(duomenys neskelbtini) matininkas M. A. 2018 m. gegužės 31 d. parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini)2 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), 65 punktu buvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini)9 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės).

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 punkte reglamentuota, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius priežasčių, trukdančių suderinti (duomenys neskelbtini) matininko M. A. 2018 m. gegužės 31 d. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nenustatė.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. gruodžio 6 d. duomenimis 2,3910 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2018 m. gegužės 31 d. Taigi, Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal (duomenys neskelbtini) matininko M. A. 2018 m. gegužės 31 d. parengtą kadastro duomenų bylą yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.

Pažymėtina, kad Žemės sklypo plane, 2018 m. gegužės 31 d. parengtame (duomenys neskelbtini) matininko M. A. (toliau – Kadastrinių matavimų planas) ir M. V. individualios veiklos matininko M. V. 2019 m. balandžio 6 d. parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane (toliau – Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas) taškų Nr. 1 koordinatės (x-6041869.34; y-496441.64) sutampa, taškų Nr. 2 koordinatės (x-6041655.83; y-496433.35) sutampa, Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano taško Nr. 4 koordinatės (x-6041589.87; y-496358.64) atitinka Kadastrinių matavimų plano taško Nr. 3 koordinates (x-6041589.87; y-496358.64), Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano taško Nr. 5 koordinatės (x-6041605.13; y-496320.87) atitinka Kadastrinių matavimų plano taško Nr. 4 koordinates (x-6041605.13; y-496320.87), Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano taško Nr. 6 koordinatės (x-6041687.18; y-496349.66) atitinka Kadastrinių matavimų plano taško Nr. 5 koordinates (x-6041687.18; y-496349.66), Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano taško Nr.7 koordinatės (x-6041711.33; y-496307.07) atitinka Kadastrinių matavimų plano taško Nr. 6 koordinates (x-6041711.33; y-496307.07), Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano taško Nr. 8 koordinatės (x-6041790.44; y-496321.40) atitinka Kadastrinių matavimų plano taško Nr. 7 koordinates (x-6041790.44; y-496321.40), Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano taško Nr. 10 koordinatės (x-6041846.28; y-496407.40) atitinka Kadastrinių matavimų plano taško Nr. 8 koordinates (x-6041846.28; y-496407.40). Taigi, Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas parengtas atsižvelgiant į Kadastrinių matavimų planą bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

Kadastrinių matavimų plane nurodyta, jog Žemės sklypas rytinėje dalyje (taškai Nr. 1 ir Nr. 2) ribojasi su projektuojamu 4 m pločio keliu. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane projektuojamas 376 m² pločio servitutas pažymėtas 2,3910 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribose ir jo nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių (II t. e. b. l. 73-76).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovė I. M. ir atsakovė A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 2,3910 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Ieškovei I. M. nuosavybės teise priklauso 7969/23910 šio žemės sklypo dalys (0,7969 ha ploto žemės sklypo dalis). Atsakovei A. A. nuosavybės teise priklauso 15941/23910 šio Žemės sklypo dalys (1,5941 ha ploto žemės sklypo dalis) (I t. e. b. l. 9-11)

Ieškovė prašė nustatyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio I. M. ir A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal matininko M. V. 2019 m. balandžio 6 d. parengtą sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad I. M. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 7969 m² plotą, pažymėtą plane raide A, raudona spalva, taškai 3-4-5-6-7-8-9; A. A. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 15941 m² plotą, pažymėtą plane raide B, mėlyna spalva, taškai 1-2-3-9-10 (II t. e. b. l. 53-54).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini)6 m. sausio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti kad atsakovė A. A. įsigijo 130/195 dalių žemės sklypą, bendrame 1.9500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame Jackonių k. Birštono sav. Nemuno kilpų regioniniame parke, suformuotą atliekant preliminarius matavimus. Iš plane prie pirkimo-pardavimo sutarties ir perdavimo priėmimo akto, esančios (duomenys neskelbtini)5 m. lapkričio 24 d. pastabos, matyti kad visas ginčo sklypas Nr. 97-3, priklausantis šiuo metu ieškovei I. M. ir atsakovei A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo padalintas pagal piliečių susitarimą Birštono vienkiemio kadastrinės vietovės projekto autoriaus A. K., kuris tuo metu priklausė: sklypas (duomenys neskelbtini) O. G. ir I. A., o sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė M. Š. (I t. e. b. l.53).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės I. M. prašymu 2018 m. gegužės 8 d. atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, (duomenys neskelbtini) nustatė didesnį sklypo plotą. Pateiktame į bylą aiškinamajame rašte nurodyta, kad kadastrinių matavimų metu buvo gautas 2,3910 ha žemės sklypo plotas, kuris viršijo leistiną normą. Iš 2019 m. sausio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 10SK-62(14.10.110.) matyti, kad atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius leistino dydžio paklaidą formuojant sklypą, buvo priimtas sprendimas, kuriuo I. M. privalo kompensuoti pinigais 60,34 Eur už jai tenkančią didesnę 0,1469 sklypo dalį, o atsakovė A. A. privalo kompensuoti pinigais 120,81 Eur sumą už jai tenkančią 0,2941 ha sklypo dalį (II t. e. b. l. 6-7, 13). Duomenų byloje, kad šis sprendimas būtų skųstas nėra.

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)5 m. vykęs susitarimas tarp buvusių sklypo savininkų dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu vyko dėl 1,9500 ha, o atlikus kadastrinius matavimus tarp naujųjų savininkų vyksta dėl 2,3910 ha sklypo ploto.

Nors atsakovė nesutinka su ieškovės siūlomu miško paskirties sklypo padalinimo būdu, tačiau sutinka apmokėti dalį pinigų už atliktų kadastrinių matavimų planą, taip pripažindama, jog įgyto miško žemės sklypo ribos buvo netikslios. Būtent tai atsispindi ir pačioje pirkimo pardavimo sutartyje, kurioje nėra pažymėta, kad M. Š. parduoda, o A. A. įsigyja konkretų miško paskirties plotą apibrėžtą konkrečiomis koordinatėmis, t. y. konkrečioje vietoje. Nors atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį bei duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad ji pirko konkretų žemės sklypą, konkrečioje vietoje ir kitaip nebūtų pirkusi šių aplinkybių niekuo nepagrindė. Iš pačios atsakovės duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šiuo miško sklypu ji nesinaudoja ir faktiškai jo neprižiūri išskyrus tai, kad turi nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė buvo kviečiama dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus, taip pat pateikti pastabas, dėl atliktų matavimų, tačiau tokia savo teise nesinaudojo (II t, e. b. l. 19, 28). Iš byloje esančio atsakymo ieškovei I. M. matyti, kad nors ir išsakydama nesutikimą dėl konkretaus ieškovės siūlomo sklypo padalinimo, pati atsakovė nurodo, „sutinku, kad nauja naudojimosi tvarka būtų paruošta pagal sklypo padalinimo ribas, kaip numatyta ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties priede“ ( I t. e. b. l. 22). Teismo posėdžio metu atsakovei buvo išaiškinta jos teisė pateikti teismui alternatyvų sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, tačiau šia teise atsakovė nepasinaudojo.

Atsakovei nepateikus savo plano dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teismas neturi galimybės analizuoti ar yra logiška ir pagrįsta galimybė žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti kokiu nors kitu būdu. Todėl teismas laiko, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo variantas pagal byloje pateiktą 2019 m. balandžio 6 d. matininko M. V. planą yra labiausiai atitinkantis bendraturčių interesus.

Šį sprendimą teismas priima ir atsižvelgdamas į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus išvadą (II t. e. b. l.73-76). Nemuno kilpų regioninio parko direkcija atsiliepime į pirminį ieškovės ieškinį, kuriame buvo kaip trečiasis asmuo, nurodė, kad ieškovės I. M. ir A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Nemuno kilpų regioninio parko Vizdijos hidrografiniame draustinyje, miškų ūkio paskirties žemėje. Nurodė, kad vadovaujantis Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano) sprendiniais I. M. ir A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 punkto 1-6 dalyse nurodytos išimtinės sąlygos netaikomos, todėl sklypo padalinimas negalimas. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas nereglamentuoja ieškovės prašomos nustatyti žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarkos, todėl sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra (I t. e. b. l. 56-57). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlomą sklypo naudojimosi planą, bus galimybė privažiuoti, o jos žemės sklypo dalyje suprojektuotas kelio servitutas iš esmės yra suprojektuotas pačios atsakovės interesų patenkinimui. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų, žemės sklypo kadastrinių matavimų matyti, kad šalia atsakovės sklypo apskritai yra projektuojamas 4 metrų kelias, todėl esant poreikiui ji turės galimybę į savo sklypą patekti keliais alternatyviais būdais.

Byloje apklaustas trečiasis A. J. G. su kurio nuosavybės teise priklausančiu sklypu ribojasi ieškovės ir atsakovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, nurodė, kad patekti kliūčių nėra, nes toje vietoje yra keli valstybiniame žemės sklype naudojami keliai.

Laikytina, kad ieškovės pateiktas planas dėl naudojimosi žemės sklypu atitinka abiejų šalių interesus bei poreikius, todėl ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Šio straipsnio 4 dalis nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios dalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė atsakovei siūlė neteismine tvarka išspręsti šį ginčą ir tuo pačiu išvengti galimų bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsakovė be aiškių motyvų atsisakydavo išspręsti šį ginčą neteismine tvarka. Ieškinį teisme ginčijo tik atsiliepime nurodomais abstrakčiais argumentais, bei ginčydama neteikė savo projekto dėl atidalijimo varianto ir toks atsakovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis), kadangi buvo reali galimybė šalių ginčą išspręsti nesikreipiant į teismą arba išspręsti taikos sutartimi teismo posėdyje. Pateiktu mokėjimo dokumentu (I t., e. b. l. 27) patvirtinama, kad ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 37,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į byla pateikė 480,50 Eur pažymą apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (II t., e. b . l. 151). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys pagal savo pobūdį buvo sudėtingas, atsakovė ginčijo šį ieškinį, bylos išnagrinėjimui buvo reikalinga rengti kelis teismo posėdžius, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošiant ieškinį, patikslintą ieškinį kitus procesinius dokumentus. Kadangi ieškinys tenkintinas, tad vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistinos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis ir turėtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės ir jos turėtas kitas bylos nagrinėjimo išlaidas – 150,00 Eur turėtų išlaidų plano parengimui (I t., e. b. l. 25). Atsakovė su šių išlaidų priteisimu iš esmės sutiko, todėl jos priteistinos. Plano paruošimas yra būtinas elementas tiek atidalijant žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo, tiek nustatant naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kadangi įregistravus šį planą viešajam registre būtų išviešintos savininkų teisės naudotis tam tikra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimi. Todėl šios ieškovės I. M. patirtos išlaidos plano parengimui laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės.

Valstybei iš atsakovės priteistina 36,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio I. M. ir A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal matininko M. V. 2019 m. balandžio 6 d. parengtą sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad I. M. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 7969 m² plotą, pažymėtą plane raide A, raudona spalva, taškai 3-4-5-6-7-8-9, o A. A. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 15941 m² plotą, pažymėtą plane raide B, mėlyna spalva, taškai 1-2-3-9-10, kuriame pažymėtas 376 m² kelio servitutas.

Priteisti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. A., bylinėjimosi išlaidas – 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ir 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) už plano parengimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. A., 480,50 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, juridinio asmens kodą 188659752 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. A. 36,45 Eur (trisdešimt šešių eurų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.