- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2-1059-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01559-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta leisti parduoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nevetas“ turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi UAB „Nevetas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Katalonija“.
Šalies argumentai
2. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama leisti parduoti BUAB „Nevetas“ priklausančias vasarines padangas pagal pridedamą jų kainoraštį, patvirtinti išlaidas, susijusias su ūkinės komercinės veiklos vykdymu pagal pateiktą lentelę.
3. Nurodė, kad BUAB „Nevetas“ vykdė prekybos automobilių padangomis veiką. Po bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo nustatyta, kad bendrovei priklausančiuose sandėliuose yra itin didelis kiekis žieminių ir vasarinių padangų. Administratorė nurodė, kad vasarines padangas yra tikslinga parduoti, nes padangų prekyba yra sezoninis verslas. Pažymėjo, kad bendrovės kreditorių sąrašas nėra patvirtintas, dėl to administratorė dar negali sušaukti kreditorių susirinkimo dėl vasarinių padangų pardavimo tvarkos nustatymo, todėl šį klausimą išspręsti pateikė teismui. Administratorė nurodė, kad, siekdama gauti kiek įmanoma daugiau pajamų realizavus BUAB „Nevetas“ turtą (padangas), ketina vykdyti ūkinę komercinę veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino administratorės prašymų leisti parduoti BUAB „Nevetas“ turtą – vasarines padangas, ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą, įpareigojo administratorę iki 2020 m. balandžio 17 d. pateikti teismui padangų vertę patvirtinančius dokumentus bei vasarinių padangų inventorizacijos aktą.
5. Nurodė, kad klausimas dėl BUAB „Nevetas“ komercinės veiklos vykdymo nepatenka tarp nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių, todėl administratorės prašymas dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo spręstinas vadovaujantis nurodyto įstatymo nuostatomis.
6. Pažymėjo, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 21 punktą ūkinė komercinė veikla – gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad aptariama veikla bankroto proceso metu juridinis asmuo turi teisę užsiimti tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas JANĮ nustatyta tvarka, kad sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, be to, bankrutuojanti įmonė turi turėti komercinę sąskaitą (JANĮ 2 straipsnio 12 dalis, 63 straipsnis).
7. Pažymėjo, kad pagal JANĮ 86 straipsnį juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.
8. Įvertinęs nurodytas teisės normas bei tai, kad BUAB „Nevetas“ kreditorių sąrašas nėra patvirtintas, kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas, bendrovė neturi komercinės sąskaitos, ir nesutikdamas su administratorės argumentu, kad padangos turėtų būti laikomos greitai vertę prarandančiu turtu, teismas administratorės prašymą atmetė ir įpareigojo pastarąją iki 2020 m. balandžio 17 d. pateikti nurodyto turto vertę patvirtinančius dokumentus bei šio turto inventorizacijos aktą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – BUAB „Nevetas“ nemokumo administratorės prašymą patenkinti iš dalies, leidžiant, atlikus bendrovei priklausančių vasarinių padangų inventorizaciją, parduoti vasarines padangas už kainoraštyje nurodytas kainas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai nemokumo administratorės prašymą vertino kaip prašymą leisti vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Bendrovės „Nevetas“ pagrindinė veikla buvo didmeninė prekyba automobilių padangomis ir ratlankiais. Bendrovė iš tiekėjų pirkdavo šios rūšies prekes, kurios finansinėje atskaitomybėje buvo apskaitomos kaip atsargos, ir jas parduodavo įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Bendrovė savo sandėliuose nuolat palaikė atitinkamą atsargų lygį. Tuo tarpu nemokumo administratorė neplanuoja įsigyti naujų prekių, jos prašymas apima tik jau turimų ir sandėliuose saugomų atsargų pardavimą. Nurodyti veiksmai akivaizdžiai skiriasi nuo bendrovės vykdytos ūkinės komercinės veiklos, nes tokiais veiksmais būtų vykdomas tik bendrovės turto pardavimas. Lėšos, gautos pardavus turimas atsargas, nebus naudojamos bendrovės apyvartiniam kapitalui užtikrinti, turės būti kaupiamos bendrovės sąskaitoje atsiskaitymams su kreditoriais, kaip tai nustato JANĮ. Tai, kad iš šių lėšų bus atskaitomos bankroto proceso išlaidos, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios veiklos, nes nemokumo administratorės atlyginimas bei turto pardavimo išlaidos yra bankroto proceso administravimo dalis (JANĮ 73, 98 straipsniai).
9.2. Tai, kad bendrovei priklausančių atsargų pardavimas nėra ūkinė komercinė veikla patvirtina ir JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje pateiktas ūkinės veiklos apibrėžimas. Nurodyta norma komercinę veiklą apibūdina kaip bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto naudojimą, siekiant gauti pajamų, o ne paties turto pardavimą.
9.3. Kadangi bendrovei priklausančių atsargų pardavimas nėra ūkinė komercinė veikla, bendrovei nėra teisinio pagrindo turėti komercinę sąskaitą (JANĮ 2 straipsnio 12 dalis, 76 straipsnio 2 punktas).
9.4. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė šiame etape neketina vykdyti ūkinės komercinės veiklos, sutiktina su teismu, jog pagrindo tenkinti nemokumo administratorės prašymo patvirtinti išlaidas, susijusias su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, nėra teisinio pagrindo.
9.5. Pažymėtina, kad prašomas parduoti turtas – naujos, dar neeksploatuotos padangos. Viešai publikuota nemažai straipsnių, kuriuose pateikiami ekspertų vertinimai kaip padangų amžius lemia padangų kokybines savybes. Ekspertai yra išsakę nuomonę, kad bėgant laikui padangų savybės prastėja ir kuo senesnė padanga, tuo jos kokybė prastesnė. Nurodoma, kad maksimalus padangų realizavimo terminas yra 5 metai. Nemokumo administratorės pateiktame vasarinių padangų sąraše yra iš viso 679 pozicijos, tačiau tik 90 pozicijų sudaro padangos, pagamintos 2018-2019 m. Taigi didžiausią padangų dalį sudaro senesnės kaip 2 metai padangos. Padangų pardavimui itin būdingas sezoniškumas. Vasarinės padangos perkamos kovo – birželio mėnesiais, todėl akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu bendrovės vasarinės padangos nebus parduotos nurodytu laikotarpiu, jų pardavimas nusikels į kitus metus, o padangos pasens dar vieneriais metais, dėl ko suprastės jų savybės ir, atitinkamai, vertė. Kadangi padangų pardavimo sąnaudos ir kitais metais išliks tokios pačios, kreditorių gautina nauda sumažės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiais metais nevykdant vasarinių padangų pardavimo, kreditoriai patirs žalą. Dėl nurodyto nepagrįsta teismo išvada, kad padangos nėra greitai vertę prarandantis turtas.
9.6. JANĮ 89 straipsnio 1 dalis nustato, kad greitai prarandančio vertę turto pardavimo kainą nustato nemokumo administratorius, o jei šis turtas įkeistas, turto kaina derinama su įkaito turėtoju (JANĮ 89 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad visos bendrovei priklausančios prekių atsargos, yra įkeistos bankui, kuris pritarė nemokumo administratorės prašymui dėl vasarinių padangų pardavimo bei siūlomai šio turto pardavimo kainai.
9.7. JANĮ 89 straipsnio 7 dalis nustato, kad greitai vertę prarandančio turto pardavimui netaikomos JANĮ 86 straipsnio nuostatos ir turto pardavimo iš varžytinių reikalavimas. Dėl to, nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčo atveju turto pardavimo tvarką ir sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas.
9.8. Teismas neteisingai įvertino nemokumo administratoriaus prašymo esmę ir dėl to neteisingai taikė JANĮ nuostatas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, nemokumo administratorės prašymą patenkinant iš dalies, t. y. administratorei atlikus bendrovei priklausančių vasarinių padangų inventorizaciją, parduoti jas už kainoraštyje nurodytas kainas.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjai N. M. ir E. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiamoje nutartyje teismas administratorės prašymą vertino selektyviai, t. y. vertino tiek prašymo leisti vykdyti ūkinę komercinę veiklą pagrįstumą, tiek prašymo leisti parduoti bendrovės turtą pagrįstumą. Dėl to bankas nepagrįstai teigia, kad teismas administratorės prašymą vertino tik kaip prašymą leisti vykdyti ūkinę komercinę veiklą.
10.2. Skundo argumentas, kad padangos yra greitai vertę prarandantis turtas, grindžiamas nepatvirtinta, nežinomo asmens pateikta informacija. Pažymėtina, kad nurodytu klausimu yra atlikti įvairūs tyrimai, kurių išvadose teigiama, jog iki 5 metų amžiaus padangos laikomos naujomis (https://www.egzotika.lt/naujienos/post/vokieciai-sklaido-mitus-apie-padangu-amziu).
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtino bendrovės „Nevetas“ kreditorių finansinius reikalavimus. Taigi, šiuo atveju nėra tikslinga spręsti atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme, kadangi kreditorių susirinkimas įvyks ne vėliau nei po 45 dienų ir patys kreditoriai galės nuspręsti, kokiu būdu ir kada turėtų būti vykdomas bankrutuojančios bendrovės turimo turto pardavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta BUAB „Nevetas“ administratorei leisti parduoti bankrutuojančios bendrovės turtą – vasarines padangas. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą grindė tuo, kad nurodytas klausimas priskirtinas spręsti bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo kompetencijai, tuo tarpu skundžiamos nutarties priėmimo metu BUAB „Nevetas“ kreditorių finansiniai reikalavimai dar nebuvo patvirtinti. Teismas taip pat nesutiko su administratorės argumentais, kad padangos – greitai vertę prarandantis turtas, todėl sprendė nesant pagrindo taikyti JANĮ 89 straipsnio nuostatas, kurios leidžia dėl tokio turto pardavimo spręsti nemokumo administratoriui ir, jeigu greitai prarandantis turtas yra įkeistas, įkaito davėjui (JANĮ 89 straipsnio 7 dalis).
13. Nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, pareiškėjas atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti administratorei, atlikus vasarinių padangų inventorizaciją, parduoti šį turtą už kainoraštyje nurodytas kainas.
14. Bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjimo metu patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 23 d. vykusiame BUAB „Nevetas“ kreditorių susirinkime 6 – uoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti bendrovės turto, tame tarpe ir bendrovei priklausančių padangų, pardavimo tvarką. Šiuo nutarimu kreditoriai nusprendė padangas ir ratlankius pagal pridėtą inventorizacijos aktą Nr. 1 pardavinėti varžytinėse kaip vieną turtinį vienetą, nustatė pirmosiose varžytinėse pardavinėtino šio turto kainą bei tolesnę padangų ir ratlankių pardavimo tvarką, jeigu jų nepavyktų realizuoti pirmosiose varžytinėse. Nurodytas kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs (JANĮ 55 straipsnis).
15. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės, nes BUAB „Nevetas“ turto – vasarinių padangų, pardavimo tvarkos nustatymo klausimas buvo išspręstas subjekto, kuriam ir priskirta kompetencija spręsti tokio pobūdžio klausimus – kreditorių, tame tarpe ir pareiškėjo, susirinkimo (JANĮ 86 straipsnis). Dėl nurodyto konstatuotina, kad šiame apeliaciniame procese nebeliko apeliacijos objekto. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau jį pradėjus, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacinį procesą nutraukus, pareiškėjui grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties.
Grąžinti pareiškėjui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymu per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.