Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teiseja Lilija Tarcevskaja Baudžiamoji byla Nr. 1A-1041 2009 m.

2009 m. gruodžio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios V. I. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. nuteista pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisves atemimu šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Priteista iš V. I. E. B. 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. I. Valstybinei ligoniu kasai 550,08 Lt E. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. I. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad del chuliganišku paskatu nesunkiai sužalojo žmogu, t.y. 2007 m. gruodžio 14-15 nakti, laikotarpiu nuo 24.00 val. iki 01.00 val., veikdama bendrininku grupeje, šalia pastato, esancio Vingriu g. 13, Vilniuje, del chuliganišku paskatu, tycia nesunkiai sužalojo nukentejusiaja E. B.: rankomis ja pastume, nenustatytas bendrininkas spyre nukentejusiajai i nugara, o E. B. nukritus, V. I. kartu su bendrininkais susparde nukentejusiaja i galva bei kitas kuno vietas, tuo padarydama E. B. nesunku sveikatos sutrikdyma - poodines kraujosruvas abieju akiu vokuose, nosies kaulu luži, juosmens kaires puses sumušima, pasireiškusi minkštuju audiniu patinimu kairio klubakaulio srityje.

Nuteistosios teigimu, jos alibi patvirtina ir kiti byloje surinkti netiesioginiai irodymai. Visu pirma, byloje jau nustatyta viena kaltininke – O. B. B., kuri ir muše E. B.. Tai matyti iš pacios nukentejusiosios rašytu protokolu-pareiškimu policijai ir jos parodymu, liudytojo M. L. parodymu, O.B. B. pareikšto itarimo ir parodymu. Taigi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentejusiaja E. B. sumuše skinai ir viena mergina, vardu O., kuri pradejo muštynes pastumdama nukentejusiaja abejomis rankomis i krutine. Be to, pati O.B. B. pripažino savo kalte del to, kad pastume E. B.. Todel neaišku, kuo remiantis 2008 m. vasario pabaigoje, praejus trims menesiams po nusikaltimo, iš nenustatytu užpuoliku burio išskirta antroji mergina – V. I.. Tokiu budu nuosprendyje padaryta neteisinga išvada, kad „nukentejusiosios E. B. parodymai viso proceso metu buvo iš esmes vienodi“, nes akivaizdu, kad jos parodymai nera nuoseklus. Nuteistosios manymu, tai turejo teismui sukelti pagristu abejoniu del jos kaltes, kurios turejo buti paneigtos kitais byloje surinktais irodymais, o priešingu atveju – aiškinamos kaltininkes naudai. Taciau tai nebuvo padaryta, todel turejo buti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dalyje del civilinio ieškinio nuosprendis turi buti pakeistas, o civilinis ieškinys – paliktas nenagrinetu. Nukentejusioji pareiške 10 000 Lt civilini ieškini neturtinei žalai atlyginti. Kadangi nustatyta, jog padarant žala dalyvavo ir O.B. B., ji taip pat yra solidarioji skolininke LR Civilinio kodekso prasme. V. I. teigia, kad bylos nagrinejimo metu praše itraukti O.B. B. treciuoju asmeniu, nes civilini ieškini patenkinus, jai (V. I.) pereina regreso teise i puse atlygintos žalos. LR CPK 47 str. numatyta, kad esant teisetam pagrindui (šiuo atveju – solidariajai atsakomybei, galimybei reikalauti atlyginti žala regreso tvarka), teismas motyvuotu šaliu prašymu ar net savo iniciatyva turi itraukti tretiji asmeni i civilinio ieškinio nagrinejima. LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. nustato absoliutu sprendimo negaliojimo pagrinda – kai pirmosios instancijos teismas nusprende del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ir pareigu. Pagal LR CPK 366 str. 1 d. 7 p., tai yra pagrindas atnaujinti procesa bylose, užbaigtose isiteisejusiu teismo sprendimu. Apeliante pažymi, kad O.B. B. atlygino puse žalos kitam civiliniam ieškovui – ligoniu kasai, todel akivaizdu, jog sprendimas del žalos atlyginimo liecia ir pastarosios interesus.

Nuteistoji V. I. nesutinka su paskirta laisves atemimo bausme. Nurodo, kad pripažinus ja kalta už apysunki nusikaltima, vadovaujantis LR BK 55 str. turejo buti skirta su laisves atemimu nesusijusi bausme, pritaikytas LR BK 75 str. ir bausmes vykdymas atidetas. Be to, taikyti bausmes vykdymo atidejima praše ir prokurore; nukentejusioji bausmes klausima paliko spresti teismui. Taciau apylinkes teismas skyre realia laisves atemimo pusei metu bausme ir tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo, neatsižvelge i turimus tamprius socialinius ryšius, jauna amžiu, i tai, kad po nusikaltimo padarymo praejus dvejiems metams, nauju nusikalstamu veiku nepadare. Apeliantes manymu, LR BK 41 str. numatyti bausmes tikslai gali buti visiškai pasiekti neskiriant realios laisves atemimo bausmes.

V. I. teigimu, del aukšciau išvardytu priežasciu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi buti panaikintas.

Teismo posedyje nuteistoji ir jos gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.

Prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino V. I. kalta už nesunku sveikatos sutrikdyma del chuliganišku paskatu (LR BK 138 str. 2 d. 8 p.) ir priteise iš nuteistosios neturtines žalos bei gydymo išlaidu atlyginima, taciau neteisingai išsprende bausmes skyrimo klausima.

Nors nuteistoji V. I. aiškino nusikaltime nedalyvavusi – 2007 m. gruodžio 14 d. ryta grižusi iš darbo miegojo, veliau pas atvažiavo sveciai, todel ji niekur nejo ir buvo namuose, o tai patvirtina liudytoju R. V., R. V., G. I. ir A. I. (dedes, pusbrolio, motinos ir brolio) parodymai, šie apeliantes teiginiai vertintini kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Visu pirma, ne vienas iš minetu liudytoju konkreciai negalejo patvirtinti, kad 2007 m. gruodžio 14 d. vakara (nakti i 15 d.) V. I. iš namu niekur nebuvo išejusi. Liudytoja G. I. paaiškino, kad negali pasakyti, jog V. I. mineta vakara nebuvo išejusi, nebent ji buvo pasišalinusi, kai kiti sedejo už stalo. Liudytojas A. I. parode, jog yra didele tikimybe, kad jo sesuo V. I. ta diena buvo namie, bet neprisimine, ar ji namuose buvo visa laika. Liudytojas R. V. teige, jog nors mate V. I. miegancia namuose, taciau negali pasakyti, kada ji pakilo nuo stalo, iki vakarienes pabaigos nuteistoji nebuvo. Liudytojas R. V. nurode, kad V. I. sedejo prie stalo su kitais, taciau kuriuo metu, ar sedejo iki pabaigos, ar išejo anksciau, negali pasakyti, nes paskui prisigere ir nepamena. Tokiu budu apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog visu šiu liudytoju parodymai grindžiami tik prielaida, kad V. I. vidurnakti turejo buti namuose, nes kažkuriuo momentu buvo prisedusi vakarieniauti su virtuveje vakarojusiais sveciais. Taciau ne vienas iš minetu liudytoju negalejo kategoriškai patvirtinti, jog V. I. 2007 m. gruodžio 14-15 d. nakti nepertraukiamai buvo namuose.

Be to, atkreiptinas demesys, kad tiesiogiai ivykyje dalyvavusi liudytoja O.B. B. nurode, jog V. I. buvo ivykio vietoje (t. 2, b.l. 24).

Tokiu budu nuteistosios versija, jog atvažiavus sveciams ji niekur nejo ir buvo namuose, neatitinka tikroves.

Apeliantes teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tik viena kaltininke – O.B. B., o ji pati, kaip mušusi nukentejusiaja, išskirta tik veliau, yra nepagristi.

Byloje nustatyta, jog nukentejusioji E. B. pareiškime apie jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika nurode (t. 1, b.l. 2), kad 2007 m. gruodžio nakti iš 14 d. i 15 d., pamaciusi mušama žmogu, norejo ji užstoti, taciau viena iš užpuoliku buryje buvusiu merginu ja pastume, tuomet ji šia mergina pastume atgal, kažkas smoge iš nugaros, ji (E. B.) nukrito ant žemes. Vienos iš merginu vardas buvo O.. Taigi, jau pacioje ikiteisminio tyrimo pradžioje nukentejusioji nurode, kad ja muše ne viena mergina.

Pirmoje apklausoje (t. 1, b.l. 13-15) E. B. detalizavo, kaip atrode ja pastumusi ir parkritus ant žemes spardžiusi mergina - apie 1,70 m ugio, vidutinio kuno sudejimo, ilgu juodu plauku, kaip veliau sužinojo, tarnaujanti SKAT. Velesneje apklausoje nukentejusioji apibudino ir kita mergina, kuri taip pat ja sparde – O.B. B., kuria apibudino kaip buvusia trumpais plaukais su kirpciukais, stamboku veidu. Asmens parodymo atpažinti metu E. B. pagal nurodytus požymius atpažino butent V. I. kaip mergina, pradejusia konflikta ir spardžiusia ja kojomis (t. 1, b.l. 143-145). Be to, teisiamojo posedžio metu E. B. patvirtino, kad del V. I. asmenybes negali suklysti, nes ji stovejo priešais nukentejusiaja, ja gerai mate ir aiškiai isimine jos veida.

Liudytojas T. L. parode, kad mate, kaip prie E. B. prikibo dvi merginos – V. I. ir O.B. B., kurios iš pradžiu ja apstumde, o paskui susparde. Ikiteisminio tyrimo metu T. L. taip pat patvirtino, kad viena iš merginu buvo ilgais, juodais plaukais (t. 1, b.l. 22-23), ir asmens parodymo atpažinti metu butent V. I. nurode kaip šia mergina (t. 1, b.l. 146-148).

Iš liudytojos M. M. parodymu (t. 1, b.l. 19-20) taip pat matyti, kad nukentejusioji jai papasakojo buvusi sumušta dvieju merginu, kurias apibudino analogiškai, t.y. kad viena ju buvo tamsiais, ilgais plaukais, tarnaujanti SKAT, kita – labai trumpai kirptais plaukais su kirpciukais, aukšto ugio, vardu O..

Akivaizdu, kad nukentejusiosios E. B. ir liudytoju T. L. bei M. M. nurodyti nukentejusiaja sumušusios merginos išores požymiai visiškai atitinka nuteistosios V. I. išvaizda, kuri skiriasi nuo O.B. B. išvaizdos, todel ivyki maciusiems liudytojams nebuvo sudetinga atpažinti užpuolikes ir atskirti, kuri iš ju buvo butent V. I., t.y. mergina, sumušusi nukentejusiaja.

Kolegija daro išvada, kad esant šioms aplinkybems išteisinti V. I. del to, kad E. B. sumušime ji nedalyvavo, visiškai nera pagrindo, jos kalte negincijamai patvirtina tiek aukšciau minetu liudytoju parodymai, tiek kitu bylos irodymu (asmens parodymo atpažinti, teismo medicinos specialisto išvada) visuma, kuriuos apylinkes teismas išsamiai aptare ir ivertino apkaltinamajame nuosprendyje.

Apeliantes prašymas pakeisti nuosprendi paliekant nenagrineta civilini ieškini, kadangi O.B. B. nebuvo itraukta i byla kaip tretysis asmuo, yra nepagristas.

LR BPK 113 str. 1 d. aiškiai nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal baudžiamojo proceso istatymo nuostatas. Pagal LR PBK 113 str. 2 d., kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo baudžiamojo proceso istatymas nereglamentuoja, atitinkamos civilines teises ir civilinio proceso normos taikomos tik tada, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso nuostatoms. Taciau LR BPK toks proceso dalyvis, kaip tretysis asmuo, nera numatytas, jo teises ar pareigos baudžiamajame procese nera atitinkamai apibrežtos. Tokiu budu nera pagrindo svarstyti klausima del asmens (šiuo atveju – O.B. B.) itraukimo treciuoju asmeniu šioje baudžiamojoje byloje.

Atkreiptinas demesys, kad pagal LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. civilinis ieškinys baudžiamajame procese paliekamas nenagrinetas tuo atveju, jei kaltininkas išteisinamas, nes nera nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu turincios veikos. Kadangi nustatyta, jog V. I. pagristai nuteista už LR BK 138 str. 2 d. 8 p. padaryma, nera teisinio pagrindo palikti nenagrinetais jai pareikštus Valstybines ligoniu kasos ir nukentejusiosios E. B. civilinius ieškinius.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas del neteisingai paskirtos bausmes (LR BPK 328 str. 2 p.). Kolegija nesutinka su apeliantes teiginiu, kad vadovaujantis LR BK 55 str. jai turejo buti skiriama su laisves atemimu nesusijusi bausme – nusikaltimo, už kuri nuteista V. I., sankcijoje numatyta tik laisves atemimo bausme, o salygu, leidžianciu taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, nera. Taciau manytina, jog bausmes tikslai gali buti pasiekti atidejus paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma.

LR BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisves atemimu už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už del neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atideti paskirtos bausmes vykdyma nuo vieneriu iki treju metu. Bausmes vykdymas gali buti atidetas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo.

Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad V. I. ivykde viena apysunki nusikaltima. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo nuteistoji anksciau nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomyben, administracine tvarka ji nebausta. Apylinkes teismas pripažino V. I. atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad ji nusikalto veikdama bendrininku grupeje, nuteistosios atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Kolegijos manymu, atsižvelgiant i šias aplinkybes, taip pat pakankamai jauna nuteistosios amžiu yra pagrindas manyti, kad LR BK 41 str. numatyti bausmes tikslai gali buti pasiekti neskiriant realios laisves atemimo bausmes, taciau nustatant atitinkamus ipareigojimus.

Kolegija daro išvada, kad esant aukšciau išdestytoms aplinkybems pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje del bausmes, kitoje dalyje ji paliekant nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 10 d. nuosprendi, kuriuo V. I. nuteista pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisves atemimu 6 menesiams ir, pritaikius LR BK 75 str., atideti šios bausmes vykdyma 1 metams 6 menesiams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, žinios neišvykti ilgiau kaip 7 paroms iš savo gyvenamosios vietos.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.