Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-680-634/2015

Teisėja Odeta Gruodienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00590-2007-6

2015 m. rugsėjo 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistojo V. Z. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – 70 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 65 str., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-24 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta 2009-08-20 ir 2008-11-27 nuosprendžiais paskirta bausme, dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta – 10 (dešimties) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta pagal šiuos nuosprendžius atliktos bausmės dalis.

V. Z., K. P. ir N. K. pagal BK 187 str. 3 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti K. P. ir N. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad kartu su K. P., N. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2007-05-07 apie 18.00 val. iki 2007-05-08 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) veikdami kartu, aplankstydami garažo durų užrakto vyrius įsibrovė į A. G. priklausantį sodo namelį iš kur pagrobė žalios spalvos vyrišką 3 pavarų dviratį „Minevra“ – 550 Lt (159,29 eurų) vertės, nupjaudami rūsio antrųjų durų pakabinamos spynos lankelį bei atlenkdami metalines duris įsibrovė į rūsio patalpą iš kur pagrobė pilkos spalvos daugiabėgį dviratį – 450 Lt (130,33 eurų) vertės, raudonos spalvos benzininį pjūklą „Stihl“ – 1000 Lt (289,62 eurų) vertės, savadarbį suvirinimo aparatą – 400 Lt (115,85 eurų) bei benzininę žoliapjovę „Casgfel Garden FBCH“ – 950 Lt (275,14 eurų) vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. G. 3350 Lt (970,23 eurų) turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Be to, V. Z., K. P., N. K. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo buvo kaltinami pagal BK 187 str. 3 d., tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdami kartu, siekdami įsibrauti į A. G. priklausantį sodo namelį aplankstė garažo durų vyrius taip padarydami 75 Lt turtinę žalą, nupjovė garažo patalpos antrųjų durų pakabinamos spynos lankelį taip padarydami 30 Lt turtinę žalą, laužiant duris apgadino durų apdailą taip padarydami 30 Lt turtinę žalą, nulenkė metalines duris taip padarydami 50 Lt turtinę žalą, išlaužė sodo namelio pagrindinių durų įleidžiamą spyną taip padarydami 35 Lt turtinę žalą, išlaužė sodo namelio sodo namelio pagrindinių durų apvadą taip padarydami 40 Lt turtinę žalą, atlenkė ūkinio pastato durų spyną taip padarydami 25 Lt turtinę žalą, tokiu būdu A. G. padarydami 385 Lt (111,50 eurų) turtinę žalą, tačiau išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2015-05-11 nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ginčija atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės, taip pat prašo taikyti senaties terminą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize. Visi byloje esantys duomenys, nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti visų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, konstatuotina, kad vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymo nuostatoms.

Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nesant byloje patikimų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Mano, kad nuorūka su jo DNR pėdsaku nusikaltimo vietoje galėjo atsirasti atsitiktinai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie deklaratyvaus pobūdžio nuteistojo paaiškinimai negali būti vertinami niekaip kitaip kaip tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, ką iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu bylos medžiagoje esantis 2007-05-08 įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelė neabejotinai patvirtina, kad įvykio vietoje (prie suolelio, esančio netoli rūsio durų) buvo rastos ir paimtos trys cigarečių nuorūkos (t. 1, b. l. 13-15, 24-25). 2014-01-02 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro raštu „Dėl sutapimo DNR duomenų registre“ konstatuota, jog vyro biologinių pėdsakų, rastų ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2007-05-08 apžiūrint įvykio vietą – sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 61). 2014-03-26 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas patvirtina, kad iš V. Z. buvo paimtas seilių pavyzdys lyginamajam tyrimui (t. 2, b. l. 118). Įvertinus tyrimui pateiktus seilių pavyzdžius, 2014-09-29 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistė pateikė išvadą, kad ant cigaretės nuorūkos, paimtos 2007-05-08 apžiūrint įvykio vietą – sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. Z. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. Z. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinė sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000004 proc. (t. 1, b. l. 66-68). 2015-03-12 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro raštas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad DNR tyrimas atliktas tinkamai, jokie procedūriniai pažeidimai nefiksuoti (t. 4, b. l. 16-17). Iš 2013-12-09 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad tirti pateikti tyrimo objektai įpakuoti į dėžę, dėžė užklijuota, užantspauduota „Kauno rajono policijos komisariatas pažymoms Nr. 2“ antspaudu, ant dėžės yra aiškinamasis tekstas, pasirašytas tyrėjos D. Č. (t. 1, b. l. 58). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. A. patvirtino, kad nagrinėjamu atveju DNR paėmimo taisyklės pažeistos nebuvo, kiekvienas daiktas būna įpakuojamas į švarius paketėlius, dėžes, apsaugant tas vietas, kur galimai yra DNR pėdsakas (t. 4, b. l. 6-7).

Nors V. Z. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismą bando įtikinti, kad jo biologiniai pėdsakai nusikaltimo vietoje atsirado atsitiktinai, galbūt pažeista DNR ėmimo, nustatymo procedūra, tačiau tokie nuteistojo paaiškinimai byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertintini kritiškai. Nukentėjusysis A. G. patvirtino, kad su kaltinamaisiais jokie giminystės ryšiai jo nesieja, pastarieji pas jį svečiuose nėra buvę. Prie suoliuko, kur rastos nuorūkos, yra įėjimas į rūsį (t. 3, b. l. 80-81). Taigi V. Z. paliktos nuorūkos radimas svetimoje valdoje, šiuo atveju nusikaltimo vietoje, sudaro pakankamą pagrindą manyti apie asmens dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Be to, vienas iš kaltinamųjų K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas galėjo įvykdyti su V. Z. ir N. K., kiek pamena visose įvykdytose vagystėse dalyvavo V. Z. (t. 1, b. l. 86, t.3, b. l. 78). Tiek K. P., tiek N. K. biologiniai pėdsakai taip pat buvo rasti nusikaltimo vietoje, K. P. DNR buvo aptiktas ant stikliuko, paimto apžiūrint įvykio vietą, N. K. – ant butelio ir cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 2. (t. 1, b. l. 61, 66-68). Tuo tarpu iš byloje esančios fotolentelės matyti, kad visos trys nuorūkos rastos greta (t. 1, b. l. 25), kas iš esmės leidžia teigti, jog asmenys veikė kartu ir paneigia bet kokias apelianto keliamas prielaidas. Išdėstytas aplinkybes dar labiau sustiprina V. Z. charakterizuojanti medžiaga, pastarojo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai iš kurių matyti, kad analogiškos veikos dalyvaujant K. P., N. K. ir V. Z. buvo daromos sistemingai (t. 2, b. l. 136-186).

Kaip minėta, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. nuostatomis, nuosprendyje plačiai atskleidė įrodymų esmę ir pateikė įrodymų visumos išsamią analizę, susiedamas įrodymus ir nustatytas aplinkybes į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo V. Z. kaltumo padarius nusikalstamą veiką. Teismas nuosprendyje argumentuotai pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo, paneigė nuteistojo V. Z. iškeltą versiją dėl nuorūkos atsitiktinio atsiradimo įvykio vietoje ir remdamasis įrodymų visetu nustatė, kad V. Z. kartu su K. P., N. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2007-05-07 apie 18.00 val. iki 2007-05-08 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) veikdami kartu, aplankstydami garažo durų užrakto vyrius įsibrovė į A. G. priklausantį sodo namelį iš kur pagrobė žalios spalvos vyrišką 3 pavarų dviratį „Minevra“ – 550 Lt (159,29 eurų) vertės, nupjaudami rūsio antrųjų durų pakabinamos spynos lankelį bei atlenkdami metalines duris įsibrovė į rūsio patalpą iš kur pagrobė pilkos spalvos daugiabėgį dviratį – 450 Lt (130,33 eurų) vertės, raudonos spalvos benzininį pjūklą „Stihl“ – 1000 Lt (289,62 eurų) vertės, savadarbį suvirinimo aparatą – 400 Lt (115,85 eurų) bei benzininę žoliapjovę „Casgfel Garden FBCH“ – 950 Lt (275,14 eurų) vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. G. 3350 Lt (970,23 eurų) turtinę žalą.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio V. Z. taip pat prašo jį išteisinti pagal BK 187 str. 3 d. Tuo tarpu susipažinus su bylos medžiaga akivaizdu, kad skundžiamu nuosprendžiu V. Z. dėl minėtos veikos jau buvo išteisintas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2015-01-01 įsigaliojo BK 190 str. pakeitimas (2014 m. gruodžio 18 d. „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. pakeitimo įstatymas“ Nr. XII-1481), kuriuo buvo pakeistas turto vertės išaiškinimas. Pagal šiuo metu galiojančio BK 190 str. 1 d., BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi šiuo atveju nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL (188,30 Eur) sumos. Nagrinėjamos bylos kontekste buvo nustatyta, jog kaltinimas V. Z., K. P. ir N. K. buvo pateiktas dėl nukentėjusiajam A. G. priklausančio 111,50 Eur vertės turto sugadinimo. Šiuo atveju sugadinto turto vertė nesiekia 3 MGL dydžio, atsižvelgiant į tai baudžiamoji atsakomybė asmenims pagal BK 187 str. 3 d. nekyla, todėl jie pagrįstai išteisinti. Apelianto skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Nuteistasis V. Z. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme metu buvo suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, kadangi nusikaltimas yra padarytas daugiau nei prieš 8 metus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto teiginiai, susiję su BK 95 str. nuostatų taikymu, yra nepagrįsti.

Pagal BK 95 str. asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju V. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs BK 95 str. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatė aštuonerių metų senaties terminą už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktis). Tačiau jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (BK 95 str. 4 d.). Tuo metu galiojusio BK 178 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika buvo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. Z. inkriminuota veika padaryta laikotarpiu nuo 2007-05-07 apie 18 val., iki 2007-05-08 apie 19 val., tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Z. po šios nusikalstamos veikos savo antivisuomeninių nuostatų nepakeitė ir toliau darė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (2008-07-10 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. Z. pripažintas kaltu dėl veikų padarytų 2007 m. rugsėjo mėnesį; 2009-02-24 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. Z. pripažintas kaltu dėl veikų padarytų 2007 m. liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais; 2009-03-02 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. Z. pripažintas kaltu dėl veikų padarytų 2007 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais; 2009-08-20 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. Z. pripažintas kaltu dėl veikų padarytų 2007 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. Z. atžvilgiu buvo priimti kiti apkaltinamieji nuosprendžiai, todėl senaties terminas BK 95 str. 4 d. pagrindu jam nutrūko. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu – 2015 m. gegužės 11 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs.

Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės tiek nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tiek skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Darytina išvada, kad, įvertinus objektyviuosius veikos požymius ir kitus bylos duomenis, V. Z. kaltės turinys atskleistas. Apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visumos pakanka padaryti išvadą, kad jis veikė tyčia, suvokdamas, jog užvaldo svetimą, jam nuosavybės teise nepriklausantį turtą, ir kad dėl tokių jo veiksmų savininkas savo turto nebeatgaus, o jis turės jį kaip nuosavą. Kauno apylinkės teismo 2015-05-11 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir V. Z. išteisinti apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam V. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.