Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų mokykla-darželis (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 06 17 nutarimą Nr. 12MS-11 byloje „Dėl Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų mokyklos-darželio pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“.

Skunde paaiškina, kad atsakovo nutarimas grindžiamas tik prielaidomis ir iš dokumentų atsirinktinai panaudotais fragmentais, kurie tas prielaidas atitiko.

Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir mano, kad skundžiamas nutarimas šių įstatymo nuostatų neatitinka.

Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi 2010 03 09 Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nes pati tarnyba sutiko, kad nustatytų trūkumų šalinimas gali būti atidėtas iki 2010 m. kovo mėnesio pabaigos ir birželio mėnesio pirmosios savaitės. Nėra jokių išvadų, kad nustatyti trūkumai galėjo turėti įtakos susirgimų kilimui.

Skiriant nuobaudą buvo ignoruojami faktai, kad buvo atliktas mokyklos-darželio maisto tvarkymo skyriaus patikrinimas, kurio metu pažeidimai nebuvo nustatyti. Tai fiksuota 2010 04 08 protokole.

Iš nutarimo turinio nematyti, ar buvo tirtos kitos užkrato galimybės. Nematyti, ar buvo aiškinamasi, ar viena iš darbuotojų – pirmos grupės auklėtoja padėjėja - tuo laikotarpiu turėjo kokį kontaktą su virtuve ar joje pagamintu maistu.

Nustatyti kai kurie pažeidimai neleidžia priimti neginčytinų išvadų, kad dėl jų maisto produktai buvo užteršti pavojingomis bakterijomis. Dėl to skirtos baudos dydis neatitinka įstatymo reikalavimų, kad taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Mokykla-darželis yra nekomercinis subjektas, kuriam uždedama sunkiai pakeliama ir akivaizdžiai neproporcinga finansinė našta, o tai padaryta remiantis tik prielaidomis ir įtarimais.

Teismo posėdyje atstovė palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad mokykla-darželis yra biudžetinė įstaiga, todėl neturi galimybės susimokėti tokio dydžio baudą. Pareiškėjo finansinę atskaitomybę tvarko Švietimo skyrius, baudai sumokėti jokios lėšos nebus skiriamos, arba, jeigu bauda bus sumokėta, teks atsisakyti tam tikrų būtinų įstaigos veikimui išlaidų.

Remiasi Konstitucijos 53 straipsniu, Maisto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 11 punktu, 4 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 straipsnio 2 dalimi, Produktų saugos įstatymo 12 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 2000 06 28 nutarimu Nr. 744 patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų 6.2.2. punktu, sveikatos apsaugos ministro 2007 03 02 įsakymu Nr. V-142 patvirtintų Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 9 punktu.

Tarnybai pateiktuose 2010 03 09 Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 04 08 Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokole Nr. 29-13 (taip pat 2010 05 13 raštu patikslintame protokole), kituose kartu su patikrinimo medžiaga Tarnybai pateiktuose raštuose nustatyta, kad Kauno rajono Anelės ir Augustino Kriauzų mokykla-darželis (toliau – ir darželis) pateikė į rinką pavojingus produktus (viešojo maitinimo patiekalus), kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų.

Tarnybai pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad ūmiomis infekcinėmis ligomis susirgo 3 vaikai, lankantys skirtingas šios įstaigos grupes. Dviems vaikams 2010 03 10 patvirtintos salmoneliozės diagnozės (A02.0 pagal TLK 10), aptiktas salmoneliozės sukėlėjas S. Enteritidis, o 2010 03 18 „Paukščiukų“ grupę lankančiam vaikui patvirtinta virusinė žarnyno infekcija, nepatikslinta (A08.4 pagal TLK 10). Salmoneliozės diagnozė nustatyta dviems mokyklos-darželio darbuotojoms: 2010 03 15 pirmosios grupės auklėtojos padėjėjai, 2010 03 16 mokyklos darželio virėjai išskirta Salmonella spp. Nustatyta, kad darbuotojos užsikrėtė identišku užkratu.

Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2010 03 09 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad darželio virtuvės patalpoms reikalingas dalinis remontas, grupių virtuvėlėse nurodyti dezinfekcijos priemonių galiojimo terminai, nepateikti patiekalų laboratoriniai tyrimai.

Tarnybos komisija konstatavo, kad darželis pateikė į rinką nesaugius produktus – viešojo maitinimo patiekalus, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, už tai skirta 5000 Lt bauda. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas faktais. Nutarimas pagrįstas surinkta medžiaga, kuri patvirtina darželyje buvus higienos pažeidimų. Mėginius tyrimams paimti nebuvo galimybės, nes tyrimo metu maisto produktai buvo gauti kovo 5-8 dienomis, o inventorius buvo dezinfekuotas.

Dokumentuose, kuriais buvo remiamasi priimant nutarimą, nurodyta, kad valymo ir dezinfekcijos būdai bei priemonės grupėse, kuriose buvo susirgimų, neatitiko higienos normos HN 75:2008 pirmame priede nurodytų reikalavimų, nustatyta, kad prausyklų-tualetų valymo inventorius laikomas ne spintose, o atvirose, vaikams lengvai pasiekiamose vietose. Už pažeidimus 2010 03 16 darželio direktorei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 37-42(8). Protokole Nr. 29-13 konstatuota, kad darželis pateikė į rinktą pavojingus produktus (viešojo maitinimo patiekalus), kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų. Protokole pateikti duomenys apie asmenis, kurie nukentėjo – susirgo ūmiomis infekcinėmis ligomis. Nagrinėjant medžiagą Kauno visuomenės sveikatos centro atstovė pažymėjo, kad mokyklos-darželio darbuotojoms išskirtas tas pats ligos sukėlėjo tipas kaip ir susirgusiems vaikams. Atstovė nurodė, kad bendrą salmoneliozės perdavimo veiksnį ir kelią padeda įrodyti tas pats identifikuotas salmoneliozės sukėlėjas ir bendras stereotipas, t. y. patvirtinti 4 atvejai.

Kauno visuomenės sveikatos centras raštuose pateikė išvadą, kad, atlikus židinio epidemiologinį tyrimą, galima įtarti, kad salmoneliozės perdavimo veiksniu galėjo būti 2010 m. vasario 22 – 26 d. mokykloje-darželyje ruoštas ir salmonelėmis užterštas bet kuris patiekalas. Darbuotojų higieninių įgūdžių stoka galėjo būti papildomas rizikos veiksnys, sąlygojęs jų pačių užsikrėtimą salmonelėmis bei užkrato maiste dauginimąsi. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų (pareiškėjas jų nepateikė ir teismui), patvirtinančių tai, kad salmoneliozės protrūkis įvyko ne dėl mokyklos-darželio į rinką pateiktų maisto produktų. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui buvo skirta minimali bauda.

Prašė į administracinės bylos Nr. I-2892/2010 nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti Kauno apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Kauno visuomenės sveikatos centrą.

Nutarime Tarnyba konstatavo, kad mokykla-darželis pažeidė Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarimas priimtas, vadovaujantis Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei 24 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjui nutarimu skirta 5000 Lt bauda. Nutarimas grindžiamas Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2010 03 09 Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2010 03 10 raštu Nr. I-126, Kauno visuomenės sveikatos centro 2010 03 05 raštu Nr. 2-2100-8(12.6) ir 2010 03 09 raštu Nr. 2-1209-8(12.6), Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2010 03 18 raštu Nr. I-138, Kauno visuomenės sveikatos centro 2010 03 20 raštu Nr. 2-1323-8(12.6), 2010 03 09 Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. 36-423, Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko 2010 04 08 surašytu protokolu, pagal kurį 2010 04 12 raštu Nr. I-189 visa medžiaga perduota Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, taip pat kita minėtų institucijų surinkta medžiaga. Kaltinimas pareiškėjui suformuluotas Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2010 04 08 protokole. Šiame protokole nurodyta, kokiais įrodymais remiantis padarytos išvados. Be to, skundžiamame nutarime nurodyta, kad Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, valstybinis veterinarijos inspektorius, 2010 05 13 surašė Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme numatytą atsakomybę protokolo Nr. 29-13 patikslinimą.

Iš skundžiamo nutarimo konstatuojamosios dalies formuluotės daroma išvada, kad sankcija taikyta už tai, kad visų pirmiau paminėtų dokumentų pagrindu padaryta išvada, kad mokykla-darželis pateikė į rinką pavojingus produktus – viešojo maitinimo patiekalus –, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų: 2002 01 28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 1 dalis (pažeista). Iš nutarimo konstatuojamosios dalies galima spręsti, kad tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tokius įrodymus: ūmiomis infekcinėmis ligomis susirgo 3 vaikai, lankantys skirtingas įstaigos grupes, dviems iš jų patvirtinta salmoneliozės diagnozė, aptiktas sukėlėjas S. Enteritidis, salmoneliozės diagnozė nustatyta dviems darbuotojoms. Patvirtinta, kad ligos sukėlėjas yra identiškas (Kauno visuomenės sveikatos centro 2010 05 05 raštas Nr. 2-2100-8(12.6)). Tai patvirtino ir Kauno visuomenės sveikatos centro atstovė bylos nagrinėjimo (tarnyboje) metu. Konstatuojamoje dalyje dar minimas faktas, kad 2010 03 09 Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad virtuvės patalpoms reikalingas dalinis remontas, grupių virtuvėlėse nenurodyti dezinfekcijos priemonių galiojimo terminai, nepateikti patiekalų laboratoriniai tyrimai. Tačiau kokią reikšmę nustatytiems teisės aktų pažeidimams turi pastaroji aplinkybė, nutarime nenurodyta.

Dėl to laikoma, kad pagrindinis argumentas, dėl kurio pareiškėjas pripažintas pažeidusiu nutarime nurodytus teisės aktus, yra tai, kad 4 asmenims beveik tuo pačiu metu patvirtinta diagnozė salmoneliozė, kurią sukėlė to paties tipo sukėlėjas, dėl to galima spręsti, kad visi šie asmenys užsikrėtė tokiu pačiu būdu ir toje pačioje vietoje – Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų mokykloje – darželyje per nesaugius maisto produktus.

Atsižvelgiant į tokią faktinę situaciją, vertintina, ar skundžiamas atsakovo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas skundą motyvuoja tuo, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad asmenys užsikrėtė būtent dėl pareiškėjo kaltės, o ne kur nors kitur, be to, teisme pareiškėjo atstovė paaiškino, kad nesaugius produktus mokyklai-darželiui galėjo patiekti ir maisto produktų tiekėjas, o jo atsakomybės klausimas nespręstas.

Skundžiamą nutarimą priėmė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą, šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktuose numatytoms funkcijoms įgyvendinti tarnybos direktorius sudaro kolegialų organą – komisiją. 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad tarnyba taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones. Šiuo atveju nutarimą priėmė tokia komisija.

Produktų saugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą, įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba (toliau – Taryba). Vyriausybės 2007 04 11 nutarimu Nr. 359 Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos pavadinimas pakeistas į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (atsižvelgiant į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnį). Šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtinti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatai. Produktų saugos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad Taryba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Bylų parengimo, nagrinėjimo ir baudų skyrimo tvarką nustato šis įstatymas ir Vyriausybės tvirtinami Tarybos nuostatai bei Tarybos reglamentas. Produktų saugos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad produktų saugos reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės įsteigtos maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kontrolės institucijų darbuotojai dėl šio įstatymo pažeidimo surašo protokolą ir kartu su reikalingais įrodymais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda Tarybai. Bylos nagrinėjimo tvarka nustatyta Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, o 4 dalyje nustatyta, kokio turinio nutarimą priima taryba (šiuo metu – Tarnyba). Ginčo santykius reglamentuoja ir Maisto įstatymo nuostatos. Maisto įstatymo 9 straipsnyje nustatyta valdymo institucijų kompetencija, o 11 straipsnyje nustatyta, kas vykdo valstybinę maisto kontrolę. Tokiu būdu Maisto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka maisto saugos ir kokybės tikrinimą (5 punktas), o 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta šios tarnybos kompetencija, 7 dalyje pasakyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai apie nesaugų maistą.

Iš esmės šių aplinkybių šalys neneigia, tačiau jas skirtingai vertina. Pareiškėjo nuomone, išvadai dėl to, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, tokių įrodymų nepakanka. Atsakovo manymu, maisto produktų saugos reikalavimų pažeidimui konstatuoti pakanka surinktų įrodymų, kurie patvirtina, kad infekcijos šaltinis buvo mokykloje-darželyje ir tai buvo maisto produktas.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. ši įstatymo norma reikalauja, kad į rinką turi būti tiekiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Atsakovo nurodomas Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies pažeidimas iš esmės atitinka Maisto įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, kadangi Reglamente taip pat nustatyta, kad nesaugus maistas į rinką neteikiamas, o maisto nesaugumas vertinamas ir atsižvelgiant į jame susikaupusį toksinų poveikį.