Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1198-667/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-03-15
Bylos Nr.
e1-1198-667/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02435-21-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1198-667/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02435-21-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2018 m. vasario 28 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02322-18, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, nutrauktas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2021 m. sausio 23 d. apie 09.43 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia rankomis spaudė savo sūnui K. B. kaklą, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą bei vieną kartą kumščiu tyčia trenkė jam į nosį ir tokiu būdu padarė kraujosruvą nosies gale dešinėje, kraujosruvą kairėje plaštakoje po I-o piršto nagu išorinėje dalyje, kas nukentėjusiajam K. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. sausio 23 d. ryte, valandos neprisimena, bet neneigia, kad galėjo būti apie 09.43 val., jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje jis gyvena su žmona V. B. ir sūnumi K. B., tarp jo ir sūnaus K. B. kilo žodinis konfliktas. Jis nelabai prisimena tikslios konflikto priežasties, tačiau atrodo, kad sūnus K. B. pradėjo jam priekaištauti, kad jis yra neblaivus. Jis iš tiesų buvo pagiringas. Šio jų tarpusavio konflikto metu jis, būdamas supykęs ant sūnaus K. B., vieną kartą kumščiu trenkė jam tiesiai į nosį. Kumščiu K. B. trenkė todėl, kad jis norėjo iškviesti policiją. Tai pamatęs jis norėjo išeiti iš namų, o sūnus K. B. pradėjo jį laikyti, kad negalėtų išeiti. Taip pat prisimena, kad šio jų konflikto metu jis rankomis buvo sugriebęs K. B. už kaklo ir trumpai paspaudęs - tik neprisimena, ar prieš smūgio į nosį sudavimo ar jau po to. K. B. rankos piršto jis tyčia nežalojo. Mano, kad šis pirštas galėjo būti sužalotas tuo metu, kai jie abu tarpusavyje stumdėsi. Papildo ir tai, kad virtuviniu peiliu K. B. jis tikrai negrasino ir net neketino to daryti. Jis taip pat nelabai prisimena, kas vyko iš vakaro tarp jo ir jo sūnaus K. B., kadangi buvo neblaivus. Jis nuoširdžiai gailisi dėl 2021 m. sausio 23 d. savo veiksmų sūnaus K. B. atžvilgiu, gailisi, kad pastarajam sukėlė fizinį skausmą, nori pastarojo atsiprašyti tuojau pat, kai tik galės grįžti namo, kadangi šiuo metu jis laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės - gyvenimo skyriumi nuo nukentėjusiojo (b. l. 132–135).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusysis K. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškime nurodė, kad kartu su tėvais V. ir V. B. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. B., kartu veda bendrą buitį. Jo tėvas V. B. yra problematiškas - jis piktnaudžiauja dažnai alkoholiu, būna neblaivus, nors ir dirba. V. B. yra gydęsis dėl alkoholio vartojimo, kodavosi, tačiau šios priemonės neveikė. Pastarasis, būdamas neblaivus, būna agresyvus, dėl ko kenčia visa šeima. 2021 m. sausio 22 d. apie 19.00 val. į namus grįžo neblaivus jo tėvas V. B., kuris iš karto jam pasakė „nori gauti dujų“ ir rankoje laikydamas dujų balionėlį priėjo artyn jo. Tuomet jis iš V. B. rankų išmušė šį dujų balionėlį, nes pamanė, kad jis iš tiesų jam gali pripurkšti dujų, kadangi neblaivus būna itin agresyvus. Po to jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, jog tėvas jam ketino papurkšti dujų. Netrukus po jo skambučio atvykę policijos pareigūnai namuose nerado V. B., kadangi iš namų jis pabėgo. Tuo viskas pasibaigė, jokio pareiškimo jis nerašė. Tą naktį V. B. taip ir negrįžo į namus. 2021 m. sausio 23 d. apie 05.00-06.00 val. sugrįžo į namus neblaivus V. B. ir nuėjo miegoti. Po poros valandų (apie 09.30 val.) jis prabudo dar neblaivus ir po kelių minučių tarp jo ir tėvo virtuvėje prasidėjo žodinis konfliktas, kurį pradėjo V. B.. Pastarasis jam priekaištavo, kad jis neva jam sugadino automobilį, nors tai netiesa. Dėl to jie susiginčijo. Tėvas V. B., jiems būnant konflikto metu virtuvėje, iš peilių stovo išsitraukė virtuvinį peilį ir laikė jį savo rankoje. Jis tiksliai nežino, ką jis norėjo su tuo peiliu daryti, jokių grasinančių žodžių „papjausiu“ ar kažko panašaus jis tikrai nesakė, tuo peiliu jam negrasino, neatliko jokių fizinių veiksmų. Visgi savo apsidraudimui jis išsiėmė savo telefoną ir norėjo nufilmuoti tėvą su peiliu rankoje. V. B., pamatęs, kad jis išsiėmė telefoną, tuojau pat šį peilį padėjo atgal į dėklą. Tuo metu jam jokia žala nebuvo padaryta. Tuo metu, kai tėvas V. B. rankoje laikė peilį, į virtuvę atėjo mama ir jam pasakė „nu dabar tai prisidirbai“. Tada jis nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, nes jautė, kad tėvas V. B. bus agresyvesnis. V. B., supratęs, kad jis ketina iškviesti policiją, norėjo pabėgti iš buto. Koridoriuje jis stengėsi jį sulaikyti. Tuomet pastarasis abiem rankomis sugriebė jam už kaklo ir stipriai spustelėjo, dėl ko jis jautė fizinį skausmą (dėl ko jo kaklas nežymiai paraudo), o po to iš karto vieną kartą kumščiu trenkė jam tiesiai į nosį. Nuo smūgio į nosį iš karto pasipylė kraujas. Jis nuėjo nusiprausti veidą, o V. B. iš buto pabėgo. Visa tai matė ir jo mama V. B., tačiau ji atsisako liudyti prieš tėvą V. B.. Dėl jam suduoto smūgio kumščiu į veidą jis jautė stiprų fizinį skausmą, kurį jautė dar keletą dienų, be to aplink nosį atsirado kraujosruva. Praėjus kelioms minutėms po tėvo pabėgimo iš buto atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakojo apie įvykį. Jiems atvykus jo kaklas nuo tėvo V. B. suspaudimo rankomis dar vis buvo paraudęs ir policijos pareigūnai tai tikrai matė. Patvirtina, kad šio įvykio metu dėl tėvo V. B. veiksmų jo atžvilgiu, t. y. jo kaklo suspaudimo rankomis ir vieno smūgio kumščiu jam į nosį jis jautė fizinį skausmą ir dėl to jam buvo padaryta fizinė žala. Dėl padaryto sužalojimo kreipėsi apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus. Pas kitus gydytojus jis nesikreipė ir niekur nesigydė. Pats jis šio įvykio metu tėvui V. B. nesudavė nei vieno smūgio, jis tik bandė pastarąjį rankomis sulaikyti, kad nepabėgtų iš buto. Jis civilinio ieškinio nereiškia. Papildomai nurodo, jog 2021 m. sausio 25 d. buvo apžiūrėtas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriuje. Teismo medicinos ekspertui apžiūros metu parodė savo nosį, į kurią jam 2021 m. sausio 23 d. kumščiu trenkė jo tėvas V. B., ir kairės rankos nykščio nagą, po kuriuo dešinėje pusėje buvo atsiradusi kraujosruva. Ši kraujosruva atsirado taip pat 2021 m. sausio 23 d. įvykio metu, tačiau tiksliai kuriuo meta jis neprisimena, šį sužalojimą jis pamatė iš karto po įvykio, tačiau tvirtai teigia, kad šis sužalojimas po piršto nagu atsirado būtent šio įvykio metu. Dėl šio sužalojimo jis taip pat jautė fizinį skausmą, jam skaudėjo pirštą dar keletą dienų. Papildo tai, kad jo tėvas V. B. laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės (gyvenimo skyriumi) ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis negyvena ir čia nesilanko (b. l. 21–32, 59–62, 66–68).

Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus prieš savo sutuoktinį V. B., nes nenori pabloginti savo šeiminės padėties ar pakenkti sutuoktiniui (b. l. 71–73).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio D. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad policijos pareigūnus, atvykusius įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas K. B., kuris nurodė, kad 2021 m. sausio 23 d. apie 09.45 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus tėvas V. B. ir pradėjo konfliktuoti – pradėjo kaltinti sūnų K. B., kad jis sugadino jo automobilį. Konflikto metu virtuvėje V. B. pradėjo smaugti sūnų K. B., trenkė kumščiu vieną kartą jam į nosį, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas. Tokiais veiksmais V. B. sūnui K. B. sukėlė fizinį skausmą. V. B. pasišalino iš namų nežinoma kryptimi. Taip pat tarnybiniame pranešime (jame esančioje schemoje) ant K. B. kūno pažymėti sužalojimai veido (nosies) ir kaklo srityje – paraudimas (b. l. 13–16, 17–20).

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 23 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo nurodymą vykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur galimai vyko smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus šiuo adresu juos pasitiko K. B.. Jis atrodė akivaizdžiai susijaudinęs ir išsigandęs. K. B. paaiškino, kad 2021 m. sausio 23 d. apie 09.45 val. šiame bute tarp jo ir neblaivaus tėvo V. B. įvyko žodinis konfliktas, kurį pradėjo tėvas. Pastarasis jį kaltino tuo, kad jis sugadino jo automobilį. K. B. sakė, kad tėvas V. B. šio konflikto metu rankomis sugriebė jam už kaklo bei jį spaudė ir kumščiu vieną kartą trenkė jam į nosį, iš kurios nuo smūgio pradėjo bėgti kraujas. K. B. sakė, kad dėl šių veiksmų jis jautė fizinį skausmą. Taip pat K. B. sakė, kad konflikto metu tėvas V. B. į ranką buvo pasiėmęs virtuvinį peilį, tačiau juo jokių veiksmų neatliko, šiuo peiliu jam negrasino, neišsakė ir jokių grasinančių žodžių, tik pamatęs, kad į virtuvę, kur viskas ir vyko, įėjo jo žmona V. B., peilį padėjo atgal į stovą. K. B. parodė savo kaklą, kurį jam rankomis spaudė jo tėvas V. B. ir nosį. Ir ant kaklo, ir ant nosies buvo matyti nežymūs paraudimai, jokių patinimų nebuvo. Šiuos sužalojimus jis pažymėjo tarnybiniame pranešime apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Apie jokį sužalotą pirštą ar jo nagą jam K. B. nieko nesakė ir nerodė (b. l. 97–100).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogišklai kaip ir jo kolega liudytojas D. J.. (b. l. 103–106).

Iš įvykio vietos ir patalpos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fotografuota (b. l. 41–49).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad išklausytas garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kuriame užfiksuota, kaip 2021 m. sausio 23 d. 09.43 val. K. B. kvietė policiją, pranešdamas, kad į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus tėvas (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai V. B.), dėl kurio vakar taip pat kvietė policiją, kadangi V. B. „vakar norėjo jį nupurkšti dujomis“. Šiandieną V. B. sugrįžo į namus taip pat neblaivus, tarp jų vyksta konfliktas (b. l. 78–80).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), užfiksuoti policijos pareigūnų uniformose esančiomis kameromis. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusysis skundžiasi policijai, kad prieš jį buvo padaryta nusikalstama veika ir kad ją padarė jo tėvas V. B.. Policijos pareigūnui paklausus, ar nukentėjusysis nori dabar rašyti pareiškimą?“. K. B. atsako teigiamai (b. l. 85–89).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 148/2021 (02) nurodyta, kad K. B. nustatyta kraujosruva nosies gale dešinėje, kraujosruva kairėje plaštakoje po I-o piršto nagu išorinėje dalyje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (b. l. 53–54).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. B. 2021 m. sausio 23 d. apie 09.43 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu sūnui K. B. tyčia rankomis spaudė savo jam kaklą, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą bei vieną kartą kumščiu tyčia trenkė jam į nosį ir tokiu būdu padarė kraujosruvą nosies gale dešinėje, kraujosruvą kairėje plaštakoje po I-o piršto nagu išorinėje dalyje, kas laikytina nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina V. B. prisipažinimas bei nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad K. B. nustatyta kraujosruva nosies gale dešinėje, kraujosruva kairėje plaštakoje po I-o piršto nagu išorinėje dalyje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (b. l. 53–54). Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo K. B. parodymai, policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymai, vaizdo įrašai iš įvykio vietos, apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra tėvas ir sūnus, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 193–195).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau neteistas, 2018 m. vasario 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 164–170), nebaustas administracine tvarka (b. l. 171), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 182), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 185), pagal 2021 m. vasario 1 d. specialisto išvadą V. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 190), dirba (b. l. 172).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą kartu su bausme skirtinas įpareigojimas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais (b. l. 77, 89), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 3 (tris) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios dienos.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

V. B. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius