Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės VĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės VĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl reorganizavimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė VĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo pripažinti VĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės reorganizavimo prijungimo būdu prie Klaipėdos apskrities ligoninės sąlygas, sudarytas Klaipėdos apskrities viršininko 2009-12-31 įsakymu Nr. 4-7886-(1.3), neteisėtomis ir jas panaikinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Nurodė, kad VĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešoji sveikatos priežiūros įstaiga, kurios savininkas yra atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Pažymėjo, jog Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos ir kitus klausimus reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, ieškiniu ginčijamas valstybinio administravimo subjekto – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ? teisės akto, priimto vykdant įstatymo jai priskirtas funkcijas sveikatos priežiūros srityje, kurią detaliai reglamentuoja viešosios teisės aktai, teisėtumas, o ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje sprendžia administracinis teismas.

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad ginčų, kylančių reorganizuojant viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas, kurių steigėjai yra viešojo administravimo subjektai, teismingumo klausimas yra išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2004-07-01 nutartimi, kuria išaiškinta, jog viešojo administravimo institucijų sprendimai dėl šių įstaigų reorganizavimo yra priimamai įgyvendinant viešosios įstaigos steigėjo funkcijas ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis yra civilinės teisinės prigimties, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Ginčas kilo dėl civilinės bylos dėl reorganizavimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo teismingumo – byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos ar administraciniame teisme.

Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama ne tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio teisinę prigimtį ir pobūdį. Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas institucijas. Tai, jog šiuo atveju teismui yra skundžiamas valstybės institucijos priimtas sprendimas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog kilęs ginčas yra teismingas administraciniam teismui. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnį bei 16 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių, ir nesprendžia ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių. Apibrėžiant administracinius teisinius ginčus ir atribojant juos nuo civilinių teisinių ginčų, lemiamą reikšmę turi ne teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, subjektų statusas ar jų atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ginčo teisinių santykių pobūdis (esmė). Pripažinus, jog ginčo teisiniai santykiai savo esme yra civiliniai, o ne administraciniai, ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.

Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo sprendžia speciali teisėjų kolegija, kurios nutartys dėl teismingumo yra teismams privalomos. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2004 m. liepos 1 d. nutartimi išsprendė analogiško ginčo – dėl įsakymo, kuriuo nuspręsta reorganizuoti viešąją įstaigą, – teismingumo klausimą.

Pagal CK 2.60 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį. Valstybė, priėmusi atitinkamą įstatymą ar, jeigu įstatymai numato, kitą teisės aktą, taip pat savivaldybė, valstybės ir vietos savivaldos institucijos, jeigu įstatymai tai numato, priėmusios atitinkamą teisės aktą, kurio pagrindu įsteigiamas viešasis juridinis asmuo, taip pat yra laikomos juridinio asmens steigėjomis. Kaip matyti iš byloje esančių viešosios įstaigos Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės įstatų, ši įstaiga yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) valstybės viešoji sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais (Įstatų 1.3 punktas), įstaigos dalininkas (savininkas) yra Klaipėdos apskrities viršininko administracija (Įstatų 1.6 punktas). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti apskričių viršininkai. Apskrities valdymo įstatymo 8 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad apskrities viršininkas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija, steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskričių ligonines. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priklauso steigti LNSS viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti LNSS viešąją įstaigą. Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos gali būti reorganizuojamos Civilinio kodekso nustatytais jungimo ir skaidymo būdais.

Aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad ginčijamas įsakymas „Dėl viešųjų įstaigų Klaipėdos apskrities ligoninės ir Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės reorganizavimo sąlygų sudarymo“ yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, bet įgyvendinant viešosios įstaigos steigėjo funkcijas, todėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis yra civilinės teisinės, bet ne administracinės teisinės prigimties. Remiantis CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktu, civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei­gu gin­čas ky­la iš ci­vi­li­nio tei­si­nio san­ty­kio, tai ne­pri­klau­so­mai nuo to, kad vie­na iš šio gin­čo šalių yra vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­ja, šis gin­čas tu­ri bū­ti lai­ko­mas ci­vi­li­niu, o ne ad­mi­nist­ra­ci­niu, ir yra teis­min­gas ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mams. Ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mų kom­pe­ten­ci­ja, kaip pla­tes­nė pa­gal sa­vo po­bū­dį, tu­ri ap­im­ti tuos at­ve­jus, kai gin­čas nė­ra gry­nai ad­mi­nist­ra­ci­nio po­bū­džio. Pa­gal šį prin­ci­pą, jei­gu vals­ty­bės ar savivaldybės ak­tas tė­ra tik vie­nas iš ke­lių ju­ri­di­nių fak­tų, ku­rių pa­grin­du at­si­ran­da, pa­si­kei­čia ar pasibaigia ci­vi­li­nis tei­si­nis san­ty­kis, tai gin­čas dėl to­kio ak­to tu­ri bū­ti spren­džia­mas kar­tu su ci­vi­li­niu ginču, t. y. ne ad­mi­nist­ra­ci­nia­me, o ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­me (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2000 m. spalio 31 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-7-989/2000). Šios nuostatos yra nuosekliai laikomasi Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartis, kuria ieškovės VĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl reorganizavimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo atsisakyta priimti, yra neteisėta, todėl naikintina ir ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės VĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės ieškinio atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl reorganizavimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.