Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei mažajai bendrijai „AD ratai“ dėl susidariusios skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įgyvendinant projektą „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“ (toliau – Projektas) numatyta vykdyti variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, taip pat teikti mechaninio apdirbimo paslaugas. Parama skirta įsigyti atidirbtų tepalų surinkimo indų komplektą, automobilinius keltuvus, bamperių bei plastikinių detalių remonto įrenginį, darbastalį su spaustuvu, diagnostikos prietaisą su techninėmis duomenų bazėmis, greičių dėžės keltuvą, hidraulinį presą su manometru, kilnojamą hidraulinį kėliklį, kompresorių su suspausto oro vamzdynu, padangų balansavimo ir montavimo staklių komplektą, pneumatinį įrankių komplektą, virinimo pusautomatį su balionu, šilumos siurblį, žibintų reguliavimo stendą, rankinį indukcinį kaitintuvą / šildytuvą, įrankių vežimėlį su įrankiais, kompiuterį, atlikti elektros instaliacijos įrengimo, grindų dangos liejimo, privažiavimo klojimo trinkelėmis, sanitarinio mazgo ir vandentiekio įrengimo, sienų tinkavimo, stoginės automobiliams laikyti įrengimo, stogo apšiltinimo, vartų, vėdinimo ir rekuperacijos sistemų įrengimo darbus. Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). atsakovė įsipareigojo nuo Paraiškos pateikimo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą.

Teigia, kad 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. KV-1065 (10.6.1E) „Dėl paramos skyrimo“ MB „AD ratai“ patvirtinta Paramos gavėja, skirta 37 600 Eur dydžio paramos suma, kurios 100 procentų sudaro Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Nurodo, kad atsakovei tuo pačiu papildomai primintas jos prisiimtas įsipareigojimas nuo Paraiškos pateikimo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą. Pažymi, kad atsakovei 2020 m. gruodžio 11 d. išmokėta 30 080 Eur paramos suma. Atsakovė 2023 m. birželio 30 d. pateikė mokėjimo prašymą išmokėti 7 520 Eur paramos sumą ir galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą.

Pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau - Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu ir Agentūros direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. BR1-327 patvirtinto Pažeidimų administravimo procedūros aprašu (toliau - Pažeidimų administravimo procedūros aprašu) 2023 m. spalio 11 d. užregistruotas įtariamas pažeidimas dėl atsakovės Projekto, atliktas įtariamo pažeidimo tyrimas ir įtarta, kad atsakovė dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.

Nurodo argumentus, susijusius su Agentūros 2023 m. lapkričio 22 d. Nr. sprendimo SKP-511 priėmimu ir teigia, kad, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę bei pasikartojimą, atsakovei taikyta tik pagrindinė sankcija – pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau - Administravimo taisyklės 188 ir 189 punktus, Įgyvendinimo taisyklių 21.2 ir 23.14 papunkčius bei 51 punktą, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktą išmokėtos 30 080 Eur paramos susigrąžinimo ir 7 520 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankcija.

Tuo pačiu vadovaujasi Metodikos 1 priedo 1 lentelėje įtvirtinu reglamentavimu ir teigia, jog čia kalbama apie kelis juridinius ir (arba) fizinius asmenis, kurie įgyvendina projektus, tačiau šiuo atveju Projektą įgyvendina tik vienas juridinis asmuo - atsakovė. R. J. ir UAB „Soranas“ jokių projektų neįgyvendina t. y. nėra paramos gavėjai, todėl daro išvadą, kad Agentūra nesilaikė Metodikos 13 punkto reikalavimų. Daro išvadą, kad rizikos kriterijus „Projektų įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ nustatomas tarp juridinių ir (arba) fizinių asmenų, kurie planuoja įgyvendinti ir (arba) įgyvendina projektus, tačiau Agentūra, nustatydama šį rizikos kriterijų, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikoje priimtų sprendimų. Mano, kad rizikos kriterijus „Projektų įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ yra nenustatytas.

Taip pat teigia, kad nenustatytas rizikos kriterijus „projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“.

Teigia sutinkanti su rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“ vertinimu, kiek tai susiję su teiginiais „susiję asmenys, (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys“ ir mano, jog byloje nėra duomenų apie susisijusius projektus ir partnerines įmones.

Teigia nesutinkanti su rizikos kriterijaus „Projekto nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“ faktiniu aplinkybių interpretavimu, pateikia savo vertinimą ir nurodo, kad Agentūros pateiktos faktinės aplinkybės, pagal kurias buvo vertinamas šis rizikos kriterijus, nėra nesusijusios su Metodikos 7,8, ir 9 punktuose įtvirtintais rizikos kriterijais. Pažymi, kad juridinis asmuo nebuvo padalintas į kelis ir daugiau juridinių asmenų, kurie tęstų vienodas ir viena kitą papildančias veiklas. Projektą įgyvendina tik viena atsakovė, R. J. ir UAB „Soranas“ jokių projektų neįgyvendina, todėl nėra pagrindo keistis įrengimais, kurie priklauso atsakovei. eigia, R. J. jokios komercinės veiklos nevykdo, o UAB „Soranas“ veikla nėra susijusi su atsakovės veikla. UAB „Soranas“ neužsiima automobilių remontu ar metalo virinimo darbais, todėl negali daryti įtakos galutiniam atsakovės darbo rezultatui. Mano, kad tai, jog atsakovė suteikė paslaugas susijusiems asmenims, savaime nėra joks teisės aktų pažeidimas. Pažeidimas butų tuo atveju, jei už suteiktas paslaugas nebūtų atsiskaitoma, arba jos būtų teikiamos daug žemesne negu rinkos kaina, arba jei atsakovė susijusiems asmenis leistų naudotis atsakovės įrengimais ar patalpomis, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Mano, kad aplinkybė, jog atsakovė pagrindinę dalį investicijų įsigijo iš UAB „Soranas“, nereiškia pažeidimo, nes pirkta buvo rinkos kaina ir atitinka ekonominę logiką, perkant iš vieno tiekėjo galima gauti didesnių nuolaidų ir taip sutaupyti paramai skirtas lėšas. Teigia, kad tarp atsakovės ir UAB „Soranas“ 2021 m. vasario 1 d. pasirašyta sutartis Nr. 2021/1, kurios pagrindu ir buvo pirktos investicijos. Atsakovės ši sutartis neįpareigojo pirkti investicijų iš vieno ar kelių tiekėjų, toks sprendimas pasirinktas dėl mažiausios kainos pasiūlymo.

Tuo pačiu mano, kad faktinė aplinkybė, jog R. J. suteikė atsakovei 11 000 Eur paskolą už simbolinį vienkartinį 100 Eur mokestį nepriklausomai nuo grąžinimo termino, nedaro jokios įtakos galutiniam atsakovės veiklos rezultatui - veikla nepasikeistų, jei paskolą būtų suteikęs kitas juridinis ar fizinis asmuo. Skirtumas būti tik toks, kad atsakovė mokėtų kur kas didesnes palūkanas, kas padidintų teikiamų paslaugų kainą ir atsakovės konkurencingumą.

Pažymi, kad mažosios bendrijos vadovas sprendžia, kaip tvarkyti jos apskaitą, ją gali tvarkyti bendrijos narys, kuris taip pat gali teikti paslaugas ar atlikti bendrijos veikloje numatytus darbus, iš kurių bendrija uždirba pajamas be sutarčių, t. y. narystės pagrindu. Daro išvadą, kad Agentūra rizikos kriterijų „Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“ nustatė pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir nesilaikydama teismų praktikoje priimtų sprendimų, todėl mano, kad kriterijus nenustatytas.

Mano, kad Paraiška atitinka Metodikos 1 priedo 1 lentelėje įtvirtintą 1 pagrindinį rizikos kriterijų (3. susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neteisėtai sukūrė sąlygas gauti paramą ir nėra būtina papildomai įvertinti objektyvius ir subjektyvius elementus.

Teigia įvykdžiusi visas Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintas sąlygas, todėl buvo skirta 37 600 Eur dydžio paramos suma, todėl neteisingu laiko Agentūros teiginį, kad atsakovė, veikdama kartu su UAB „Soranas“ ir R. J., savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programos ir Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų ir prioritetų. Įgyvendintas Projektas neskatina žemės ūkio konkurencingumo ir ekonominės plėtros kaimo vietovėse. Teigia tinkamai įgyvendinusi projektą, kaimo vietovėje atsirado dar vienas paslaugų tiekėjas, sukurtos dvi darbo vietos, ir tai padidino konkurenciją tarp įmonių, kurios mašinų remontu užsiima ne pirmus metus ir naujo rinkos dalyvio. Pažymi, kad nei R. J. nei UAB „Soranas“ neturi jokios įtakos konkurencijai ir teigia, kad nenustatytos nei objektyvios, nei subjektyvios aplinkybės.

Tuo pačiu atsakovė nurodo nesutinkanti su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu, nes atsiskaitomosios sąskaitos areštas pablogins atsakovės padėtį, negalima bus išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio ir atsiskaityti su tiekėjais.

Prašo panaikinti Agentūros 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. SKP511 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – Sprendimas) ir turto areštą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Agentūra Sprendimu pritaikė atsakovei išmokėtos 30 080 Eur paramos susigrąžinimo ir 7 520 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankciją ir kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama iš atsakovės 30 080 Eur dydžio skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu ir 16.1 papunkčiu nuo 2024 m. sausio 24 d. iki visiško skolos sugrąžinimo.

Agentūros Sprendimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovės 30 080 Eur dydžio skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu ir 16.1 papunkčiu nuo 2024 m. sausio 24 d. iki visiško skolos sugrąžinimo ir nebus vertinami nei pareiškėjos, nei atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, susiję su Agentūros 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. SKP511 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Pagal Administravimo taisyklių 246 punktą jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Mokėjimo agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nustatyta, kad sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (4 punktas). Administruojančioji institucija per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – informacinės sistemos), jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – už laikotarpį nuo lėšų išmokėjimo dienos), dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį, taip pat apie galimybę susipažinti su sprendimu dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir atliktais grąžintinų lėšų įskaitymais per informacines sistemas (9 punktas). Grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos, minėtos Taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus (11 punktas). Metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju palūkanų dydis nustatomas taikant Europos Komisijos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ar internete paskelbtas orientacines arba diskonto normas (14 punktas). Jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 11 punkte, pabaigos (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – nuo lėšų išmokėjimo dienos) ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 punktas).

Kaip minėta, Agentūra Sprendimu pritaikė atsakovei išmokėtos 30 080 Eur paramos susigrąžinimo ir 7 520 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankciją.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje 2019 m. gegužės 29 d. Nr. eA-475-556/2019).

Apie priimtą Sprendimą atsakovei pranešta Agentūros 2023 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. BRK-16352, kuriame tuo pačiu nurodyta, kad atsakovė 30 080 Eur skolą privalo sumokėti per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo. Tuo pačiu nurodyta, kad atsakovei nesumokėjus skolos nustatytu terminu, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 ir 16 punktais atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsakovė pareiškėjos nurodytu terminu skolos nesumokėjo, todėl atsakovei pagrįstai skaičiuotinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo 2024 m. sausio 24 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintos lėšos visiškai bus susigrąžintos.

Pažymėtina tai, kad atsakovė Sprendimo neskundė, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis atsakovei teisines pasekmes.

Atsakovės atsiliepime formuluojami reikalavimai panaikinti Sprendimą ir turto areštą nėra tinkami. Atsiliepime atsakovė turi pasisakyti dėl pareiškėjos prašymo, o jeigu ji nori ginčyti Agentūros Sprendimą, turi naudotis savo teise pateikti dėl Sprendimo skundą teismui, kas ir nurodyta pačiame Sprendime. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsakovei pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir nurodyta nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės apskundimo tvarka, todėl ja atsakovė ir turėjo pasinaudoti, bet ne atsiliepime reikšti prašymą ją panaikinti pirmosios instancijos teismui.

Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Iš atsakovės pareiškėjai priteistina 30 080 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu ir 16.1 papunkčiu nuo 2024 m. sausio 24 d. iki visiško skolos sugrąžinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „AD ratai“ pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 30 080 Eur (trisdešimt tūkstančių aštuoniasdešimt eurų) skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2024 m. sausio 24 d. negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos bus susigrąžintos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.