Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 8 d. J. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo pro­to­ko­las už tai, kad jis 2015 m. gegužės 22 d. apie 17.34 val., daugiabučio namo, esančio Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė šalia stovėjusį kitą automobilį, kurį ap­ga­di­no, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai ir taip pažeidė Kelių eismo tai­syk­lių (toliau – KET) 101, 219.1 punktų reikalavimus.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutarimu J. S. pri­pa­ži­no padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Res­pu­blikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir vadovaujantis ATPK 33 str. paskyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto prie­mones atėmimu 3 metams.

J. S. skunde prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimą, pagal ATPK 130 str. 1 d. jį išteisinti ir administracinę bylą toje dalyje nutraukti. Skun­de apeliantas pripažįsta, jog padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., tačiau teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal ATPK 130 str. 1 d., nes šio pažeidimo jis nepadarė. Po eismo įvykio automobilis nebuvo patrauktas iš įvykio vietos, nukentėjusiajam asme­niui jis siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau jis nesutiko, įžeidinėjo ir žemino apeliantą. Tvir­tina, kad jau prieš įvykį E. L. buvo sukėlęs konfliktinę situaciją ir tyčiojosi iš ape­lian­to. Į policiją skambinti apeliantui nereikėjo, nes tai padarė nukentėjusysis. Apeliantas teigia, kad yra senyvo amžiaus ir ligotas, dėl įvykio labai susinervino ir nesulaukęs policijos nuėjo į butą, kuris yra toje pačioje laiptinėje, prie kurios įvyko eismo įvykis. Tai nereiškia, kad apeliantas pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nes jam būtinai reikėjo išgerti vaistus.

Institucija atsiliepime prašė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuta­rimą palikti nepakeistą.

J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Apeliaciniame skunde apeliantas nekelia ginčo dėl jam inkriminuoto ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog jo veiksmais buvo pa­da­ry­tas adminis­tracinio teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d. Šioje dalyje apeliantas prašo jį išteisinti ir bylą nutraukti.

Iš bylos duomenų ir skundžiamo nutarimo akivaizdu, jog apeliantas prisipažįsta dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, tačiau dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nei J. S. paaiškinime (b. l. 9), nei skundžiamo nutarimo turinyje nėra aiškiai išdėstyta ape­lianto pozicija. Pažymėtina ir tai, kad teismo procesinis sprendimas priimtas nesurašant teismo po­sė­džio protokolo, todėl nėra galimybės teisingai įvertinti apelianto poziciją dėl jo kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d., kuri apeliaciniame skunde yra skirtinga nei konstatuota pirmos instancijos teis­mo nutarime. Aukštesniojo teismo nuomone, paaiškėjus, kad J. S. neigia savo kaltę dėl sun­kesniojo jam inkriminuoto pažeidimo, turi būti betarpiškai ištirti ir įvertinti įvykį mačiusių liu­dy­tojų, nukentėjusiojo ir įvykį už­fik­savusių asmenų parodymai.

Tokiu būdu kons­tatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir, neap­klausęs teisme liudytojais tiesiogiai pa­žeidimo padarymą mačiusių asmenų, nu­kry­po nuo susi­klos­čiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betar­piš­kai turi būti ap­klau­sia­mi asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai ad­ministracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo nu­tar­tys by­lo­se Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis adminis­tra­ci­nis teis­mas yra ne kartą išaiškinęs ir tai, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti pri­ly­gi­na­mi liu­dy­to­jų pa­ro­dymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betar­piš­ku­mo prin­ci­pas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įro­dy­mus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje su­rink­tų įro­dy­mų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gau­na­ma skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini pati­ki­mais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta.

Tokiu būdu apylinkės teismas pa­žei­dė adminis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos už­da­vinius – visapusiškai, pilnutinai ir ob­jek­tyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­minėtų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skun­džiamas nutar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismo nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas, J. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pir­mosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimą panaikinti ir J. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.