- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- eI3-4305-595/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01716-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybės administracija, A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Agrolain“, K.A., P. K., J.K., I. S.
- Atsakovas
- Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybės administracija, A. K. (A. K.), uždaroji akcinė bendrovė „Agrolain“, K.A., P. K., J.K., I. S., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2022-03-22 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) raštą Nr. (3)-V3-420 (toliau- ir Raštas), priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2022-02-09 prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Kuršių nerijos nacionalinę parko direkciją, Neringos savivaldybę, Neringos savivaldybės administraciją dėl statinių - poilsio namelių, esančių Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir Parkas) teritorijoje (toliau – ir Poilsio nameliai), siekiant išspręsti susidariusią situaciją, prašant atlikti reikiamus veiksmus (inicijuoti atitinkamus Plano bei kitų su tuo susijusių teisės aktų ir/ar dokumentų reikiamus pakeitimus), kad Poilsio nameliais būtų galima tinkamai naudotis pagal jų tiesioginę - poilsio - paskirtį, privačiomis lėšomis įsirengiant/statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra būtini tinkamam Poilsio namelių eksploatavimui, siekiant, jog būtų užtikrintos bent minimalios žmogaus poilsiui būtinos sąlygos juose, nepažeidžiant Parko darnos ir vientisumo; jeigu visgi būtų ir toliau laikoma, kad Poilsio namelius reikia likviduoti, tai likvidavimui juos išpirkti iš privačių asmenų, kuriems jie priklauso, šiems asmenims teisingai už tai atlyginant; pateikti raštu informaciją, kada bus pradėtas Plano koregavimas.
Teigia, kad Rašte Tarnyba, vietoj to, kad tinkamai įgyvendintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pavedimus tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir apie tai pareiškėją bei juos informuoti, nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, ragindama žemės valdytoją imtis aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau -ir KNNP) teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau -ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punktu, visi viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalomai turi vadovautis draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties.
Teigia, kad, nors pati atsakovė Rašte nurodo, kad ji neturi kompetencijos spręsti su Poilsio namelių nukėlimu susijusių klausimų, pati sau prieštaraudama tuo pačiu teigia, kad ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, ragindama žemės valdytoją imtis aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti Plano sprendinius, nors iš rašto turinio (prie jo nėra pridėta jokių dokumentų) nėra matyti, kad ji būtų atlikusi bent kokį nors tyrimą ir/ar analizę dėl galimos didelės žalos gamtai dėl Poilsio namelių likvidavimo ir pan. Daro išvadą, kad Raštas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas viršijant savo kompetenciją ir visiškai neišanalizavus realios situacijos, neįvertinus galimos didelės žalos gamtai ir kt., ir todėl nedelsiant turėtų būti panaikintas.
Pareiškėjo vertinimu iš Rašto turinio visiškai neaišku, kodėl Tarnyba negalėtų inicijuoti ir/ar organizuoti minėto Plano pakeitimo pagal pateiktą Prašymą, kai tuo tarpu kitų asmenų atžvilgiu tai buvo padaryta ir pats Planas jau ne kartą yra keistas / koreguotas. Pareiškėjo įsitikinimu, tuo kaip tik būtų išvengta didelės žalos gamtai, jos darnai ir vientisumui (Poilsio nameliai Parko teritorijoje jau yra nuo 1965 m., t.y. apie 57 metus, per tą laiką gamta yra prie jų prisitaikiusi ir su jais suaugusi) padarymo. Tuo tarpu Rašte, kaip matyti iš jo turinio, visa tai nėra įvertinta.
2023-11-23 teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, taip pat su trečiojo suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos 2022-11-21 prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo visiškai nesutinka ir prašo skundą tenkinti.
Pažymi, kad atsakovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad Poilsio nameliai privalomai turėjo/turėtų būti pašalinti kaip menkaverčiai statiniai. Pareiškėjo vertinimu Poilsio nameliai nėra menkaverčiai statiniai (remiasi registro išrašuose nurodyta statinių verte), o ir 2015 m. sutvarkyti privačiomis lėšomis teisėtai bei visiškai autentiškai, būtent ką siekiama apsaugoti Kuršių neriją įtraukus į UNESCO ir pan. Poilsio nameliai įsilieja į bendrą KNNP visumą, prie to jau yra prisitaikiusi gamta, KNNP aplinka ir kt. Tuo tarpu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, liečiantys nuosavybės teises į Poilsio namelius, kuriuos atsakovė visiškai nepagrįstai vengia koreguoti, nederindama visuomenės ir privačių asmenų interesų, iš esmės nėra pagrįsti jokiu objektyviai egzistuojančiu konkrečiu viešuoju interesu (visuomenės poreikiu) sunaikinti teisėtą privačią nuosavybę.
Pareiškėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - ir EŽTT) sprendimais, kuriuose yra konstatuota, kad įpareigojimai griauti statinius, esančius kad ir miško žemėje, kai jie pastatyti turint leidimus, yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui, tuo pačiu pripažįstant, kad Lietuva pažeidė Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga).
Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklių) 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija turi atsakyti atsižvelgdama į jo turinį. Tarnyba laikosi nuostatos, kad pareiškėjui į jo Prašymą Tarnyba atsakė nepažeidžiant šios teisės normos reikalavimo.
Nesutinka su skundo argumentu, kad Tarnyba pažeidė VAĮ įtvirtintą draudimo keisti į blogąją pusę principą. Pažymi, kad Tarnyba nagrinėjo ne pareiškėjo skundą dėl Tarnybos (jos darbuotojo) veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą jo ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, o prašymą inicijuoti Tvarkymo plano pakeitimus, apie tai jį informuoti arba išpirkti poilsio namelius. Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo nebuvo pradėta administracinė procedūra bei nebuvo priimtas administracinės procedūros sprendimas.
Vertina kaip deklaratyvius skundo teiginius, kad Raštas turėtų būti nedelsiant panaikintas, nes yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas Tarnybai viršijant savo kompetenciją, neišanalizavus realios situacijos, neįvertinus galimos didelės žalos gamtai ir kt.
Nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 5 d. 19 p. nustatytą Tarnybos funkciją - pagal kompetenciją nagrinėti juridinių ir fizinių asmenų prašymus, konsultuoti kitas institucijas saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo klausimais, Aplinkos ministerija 2022-02-18 raštu Nr. V4-380 Tarnybai persiuntė pareiškėjo Prašymą išnagrinėti ir atsakyti pagal kompetenciją. Tarnyba, atsižvelgusi į jai teisės aktais priskirtas funkcijas, neviršydama suteiktų įgaliojimų, išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą inicijuoti Tvarkymo plano pakeitimus ir priėmė šiuo klausimu neigiamą sprendimą.
Nesutinka ir su pareiškėjo tvirtinimu, jog Raštas yra nepagrįstas. Atsisakant tenkinti pareiškėjo Prašymą inicijuoti Tvarkymo plano pakeitimus, pareiškėjui buvo argumentuotai, atsižvelgiant į saugomos teritorijos, kurioje yra Poilsio nameliai, saugojimo tikslus, esamą situaciją ir remiantis teisės aktais, paaiškintas toks Tarnybos sprendimas.
Akcentuoja, jog visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistema, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 str. 1 d. 4 p. nacionaliniai parkai yra saugomų teritorijų sistemos dalis. Saugomoms teritorijoms teisės aktais yra nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas 2 str. 32 d.). Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija yra unikali ir ypač vertinga nacionalinės ir pasaulinės (UNESCO) svarbos saugoma teritorija, kurios apsaugai nustatytas ypatingas teisinis režimas. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 5 p. įtvirtinta, kad nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė. Vienas iš nacionalinio parko steigimo tikslų yra iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ar nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį įstatymų nustatyta tvarka (Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 6.7 pap.). Dar Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijoje numatė iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Pareiškėjas, prieš įsigydamas poilsio namelių dalis (2004-01-09), galėjo pasidomėti ir žinoti įsigyjamo turto naudojimo galimybes. Buvusios pionierių stovyklos teritorijos žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 pap., šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Tvarkymo planas nustato principines Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo koncepcijos atitinkančias darnaus vystymosi ideologiją nuostatas. Tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose buvusios pionierių stovyklos teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“ (Tvarkymo plano ištrauka).
Pažymi, kad atskirų asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) pageidavimai dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimo neturi privalomojo pobūdžio Tarnybai. Tarnyba, be kita ko, įgyvendindama Kuršių nerijos nacionalinio parko politiką bei organizuojanti jo tvarkymą, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo politikos priemonių įgyvendinimą, nemato teisinio pagrindo, tenkinant pareiškėjo pageidavimą, inicijuoti Tvarkymo plano pakeitimus, ir siekia poilsio namelių pašalinimo (nukėlimo, nugriovimo) iš buvusios pionierių stovyklos Juodkrantėje teritorijos.
Nurodo, kad Tarnybai nesuprantamas pareiškėjo argumentas, jog Tarnyba neįvertino galimos didelės žalos gamtai, dėl kurio, be kita ko, pareiškėjo teigimu, turėtų būti naikinamas Raštas. Pažymi, kad galimos žalos gamtai klausimas nebuvo keltas pareiškėjo Prašyme. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 str. Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 6 str. nustatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Ministerijos nuomone Tarnyba motyvuotai, pagal kompetenciją ir pagal 2022-02-09 prašymo turinį atsakė pareiškėjui į jo 2022-02-09 prašymą, skundžiamame Rašte faktinių ir teisinių aplinkybių išdėstymas pakankamas, o atsisakymo tenkinti prašymą motyvai grindžiami saugomos teritorijos statusu, ginčo teritorijos žemės paskirtimi, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, todėl laikytini pagrįstais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau -ir Direkcija) atsiliepime į skundą nurodo, kad su skunde išdėstytais teiginiais nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti, todėl skundas netenkintinas.
Nurodo, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Tvarkymo plano pakeitimų iniciavimo. Priešingai, nei teigia pareiškėjas skunde, Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas įstatymų ir teisės aktų nuostatomis. Skundžiamame Rašte nurodytos tokiam sprendimui priimti įtakos turėjusios aplinkybės ir sprendimo motyvai. Tarnybai inicijavus Tvarkymo plano pakeitimus dėl (duomenys neskelbtini), taip, kad išlikę nameliai būtų tinkamai naudojami pagal tiesioginę paskirtį, įsirengiant/statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, būtų sudariusios prielaidos pažeisti Tvarkymo plano, Bendrojo plano, Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašo spręsti ginčą tarp pareiškėjo ir atsakovės teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais ir galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais.
Nurodo, kad šiuo metu galiojantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas nustato, kad buvusi Juodkrantės pionierių stovyklos teritorija yra įtraukta į ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (MEk). Šioje zonoje taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės, susijusios su kalninių ir paprastųjų pušų medynų formavimo kryptimis: kalninės pušies keitimu paprastąja pušimi, kalninės pušies medynų rekonstrukcija ir paprastosios pušies keitimu kalnine pušimi. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano brėžinyje nurodyta, kad ginčo poilsio nameliai yra likviduojami objektai. VĮ Registrų centro duomenys (www.regia.lt) patvirtina, kad teritorija, esanti žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), yra įtraukta į Vyriausybės nutarimu tvirtinamus valstybinės reikšmės miškų plotus. inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimas į ginčo poilsio namelius nėra galimas. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimas teoriškai yra įmanomas, tačiau saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą gali organizuoti tik atsakovė (Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovė, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, neprivalo priimti visų jai teikiamų pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumento turinio keitimo.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Trečio suinteresuoto asmens Ministerijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus bei atsakovo atstovės poziciją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022-03-22 rašto Nr. (3)-V3-420 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022-02-09 prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Kuršių nerijos nacionalinę parko direkciją, Neringos savivaldybę, Neringos savivaldybės administraciją dėl statinių - Poilsio namelių, esančių Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Prašyme nurodė, jog Poilsio nameliai įrengti 1965 m., tačiau jais negalima naudotis, nes nėra įrengti būtini inžinieriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos. Leidimo tinkamai poilsiui įrengti namelius neleidžia valstybinės institucijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 patvirtintu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu, pagal kurį minimi statiniai - poilsio nameliai pažymėti kaip likviduojami objektai. Pareiškėjas prašė inicijuoti Tvarkymo plano bei kitų su tuo susijusių teisės aktų ir/ar dokumentų reikiamus pakeitimus, kad Poilsio nameliais būtų galima tinkamai naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį; raštu informuoti, kada bus pradėtas Tvarkymo plano koregavimas; išpirkti statinius - Poilsio namelius iš savininkų, jeigu ir toliau būtų siekiama Poilsio namelius likviduoti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2022-02-17 raštu Nr. (57)-D8(E)-890 Tarnybai persiuntė pareiškėjo 2022-02-09 prašymą.
Tarnyba 2022-03-22 raštu Nr. (3)-V3-420 atsakė pareiškėjui į jo 2022-02-09 prašymą nurodydama, kad dar 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijoje buvo numatyta iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius; kad pagal Ribų planą, minimoje teritorijoje nustatyta konservacinio funkcinio prioriteto zona - Raganos kalno kraštovaizdžio draustinis, kurio tikslas išsaugoti ypatingą mokslinę vertę turinčias Juodkrantės apylinkes su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis; kad pagal Tvarkymo planą minima teritorija įtraukta į ekosistemų apsaugos miškus išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (MEk), kurioje taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės (7.1.1 pap.); kad pagal Tvarkymo planą buvusios pionierių stovyklos teritorijoje esantys objektai yra likviduotini; kad Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane, patvirtintame Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu Nr. T1-164, minima teritorija patenka į ekosistemų apsaugos miškų sklypus - zona M1.1; kad Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-09-22 įsakymu Nr. V13- 590 ir įsakymu Nr. V13-591 buvo pakeista žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - iš kitos paskirties į miškų ūkio paskirties žemę; kad ši teritorija gali būti naudojama tik Lietuvos Respublikos miškų įstatymu nustatytai veiklai. Tarnyba minėtu raštu taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad nei Tarnyba, nei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, nei įsiteisėję teismų sprendimai šios teritorijos poilsio namelių savininkams nebuvo suteikę lūkesčių, jog šiuos namelius bus galima pertvarkyti; kad su minima teritorija susijęs teisinis reglamentavimas nuo 1994 m. nustatė, jog poilsio nameliai skirti laikinam naudojimui, jų negerinant. Pareiškėjui į jo prašymą inicijuoti Tvarkymo plano bei kitų su tuo susijusių teisės aktų ir/ar dokumentų reikiamus pakeitimus, kad poilsio nameliais būtų galima tinkamai naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį, Tarnyba atsakė, jog Tvarkymo planą koreguoti neplanuojama, nes nenumatoma peržiūrėti ar keisti esamų teisės aktų nuostatų, susijusių su minimais poilsio nameliais. Tarnyba taip pat išsakė nuomonę, kad, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, pareiškėjas ir kiti poilsio namelių savininkai turėjo teritoriją atlaisvinti. Į pareiškėjo prašymą išpirkti poilsio namelius Tarnyba atsakė, kad namelių išpirkimo ar atlyginimo už juos klausimas yra žemės valdytojo (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos), o ne Tarnybos kompetencijoje. Tarnyba taip pat informavo pareiškėją apie tai, kad dėl iki šiol nenugriautų poilsio namelių 2022-03-01 kreipėsi į žemės valdytoją raginant imtis aktyvių veiksmų siekiant įgyvendinti Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai pateikto Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai atsakovė atsisako organizuoti Tvarkymo plano pakeitimą.
Pareiškėjas nesutikdamas su Tarnybos Raštu pateikė skundą teismui, nurodydamas, kad skundžiamas Raštas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą draudimo keisti padėtį į blogąją pusę principą, kuriuo savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Teigia, kad Tarnybos Raštas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas viršijant savo kompetenciją ir visiškai neišanalizavus realios situacijos, neįvertinus galimos didelės žalos gamtai.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 19 punktas nustato, kad Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, konsultuoja kitas institucijas saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo klausimais. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, 5 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 21 straipsnio nuostatas Tvarkymo planas yra valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarką nustato Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020-06-03 įsakymu Nr. D1-330/VĮ-706. Šių taisyklių 6.1 papunktyje įtvirtinta, kad Tarnyba planavime dalyvauja rengiant valstybinių parkų, valstybinių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių, valstybinių gamtinių ir kompleksinių draustinių, biosferos rezervatų, biosferos poligonų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą teismas konstatuoja, kad Tarnybai buvo pagrįstai persiųstas pareiškėjo Prašymas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko Tvarkymo plano pakeitimų inicijavimo bei Tarnyba pagal jai suteiktą kompetenciją ginčijamu Raštu atsakė į pareiškėjo prašymą.
Teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad ginčijamas Tarnybos Raštas yra neteisėtas bei nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtino KNNP planavimo schemą (generalinis planas), kurios tekstiniuose sprendiniuose (Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė -planinė dalis) VI numeriu pažymėta teritorija nurodyta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurios sutvarkymui numatyta „iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 patvirtintas KNNP tvarkymo planas pakeitė KNNP planavimo schemą. KNNP planavimo schemos sprendiniai dėl buvusios moksleivių stovyklos buvo sugriežtinti. Vadovaujantis Tvarkymo planu, teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini), patenka į ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Mek), kurioje taikomas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas (Tvarkymo plano 7.1.1 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 14 punkte įtvirtinta, kad ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Mek) be kitų reikalavimų „draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, taip pat eksploatuoti naudingąsias iškasenas“. Be to, Tvarkymo plano sutartiniuose žymėjimuose teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), įtvirtinti sutartiniai ženklai: „Likviduojami objektai“.
Vadovaujantis Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu (patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu Nr. T1-164) (toliau - Bendrasis planas) ginčo teritorija patenka į ekosistemų apsaugos miškų sklypus - zona M 1.1. Bendrojo plano 2A brėžinyje „Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ nurodyta teritorija taip pat pažymėta kaip miškų ūkio paskirties žemė (ekosistemų apsaugos miškų sklypai).
Tvarkymo plane ir Bendrajame plane teritorija buvo ir yra priskirta miško žemei, kurioje numatytas esamų objektų likvidavimas ir galima veikla, nustatyta ekosistemų apsaugos miškuose. Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato ūkininkavimo ekosistemų apsaugos miškų grupėje tikslus ir režimą: „ūkininkavimo tikslas - išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai“.
Vadovaujantis KNNP ir jo zonų ribų planu (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2010 - 12- 22 nutarimu Nr. XI-1248), buvusios stovyklos statiniai patenka į Raganos kalno kraštovaizdžio draustinį. Šio teisės akto 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „Raganos kalno kraštovaizdžio draustinio tikslas - išsaugoti ypatingą mokslinę vertę turinčias Juodkrantės apylinkes su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis“.
Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Lietuvos Valstybė Kuršių neriją traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugomą teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis nustato, kad
valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.
Kuršių nerija 2000 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir Lietuva, prisijungdama prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, prisiėmė įsipareigojimus saugoti Pasaulio paveldo sąraše esančias vertybes, apsaugoti valstybės kultūros paveldą ir užtikrinti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų UNESCO vykdymą.
Įvertinęs teisinį reglamentavimą teismas konstatuoja, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Tvarkymo plano pakeitimų iniciavimo. Tarnybos Raštas yra teisėtas ir pagrįstas įstatymų ir teisės aktų nuostatomis. Skundžiamame Rašte nurodytos jam priimti įtakos turėjusios aplinkybės ir motyvai.
Pažymėtina, kad Tarnyba, nurodydama, kad nėra pagrindo inicijuoti Tvarkymo plano pakeitimo iš esmės gynė viešąjį interesą užtikrinantį, kad ypatingą vertę visuomenei turinti teritorija būtų naudojama pagal įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį.
Saugant viešąjį interesą neturėtų būti suteikiamas prioritetas asmeniniam interesui, susijusiam su nuosavybės išsaugojimu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovė išnagrinėjo tiek faktinę, tiek teisinę situaciją. Raštu pareiškėjui buvo argumentuotai, atsižvelgiant į saugomos teritorijos, kurioje yra Poilsio nameliai, saugojimo tikslus, esamą situaciją ir remiantis teisės aktais, paaiškinta, kodėl neketinama inicijuoti aktų pakeitimų. Pažymėtina ir tai, kad atskirų asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) pageidavimai dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimo neturi privalomojo pobūdžio Tarnybai.
Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, susijusiose su įsakymais dėl namų, pastatytų pajūryje, valstybei priklausančioje žemėje, kuri negalėjo būti privatizuojama, nugriovimo, sprendė, kad nacionalinės valdžios institucijos, įpareigodamos nugriauti namus, pastatytus valstybei priklausančioje pajūrio zonoje, nepažeidė Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio. Nors Teismas ir sutiko, kad po ilgo naudojimosi namu periodo namo nugriovimas būtų radikalus pareiškėjų „nuosavybės“ apribojimas, vis dėlto tai buvo nuoseklaus ir griežto teisės aktų taikymo dalis, turint mintyje augantį poreikį apsaugoti pajūrio zonas ir siekiant užtikrinti atitiktį teritorijų planavimo taisyklėms (didžiosios kolegijos 2010 m. kovo 29 d. sprendimai bylose Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, ir Brosset-Triboulet ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34078/02).
Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad ginčijamu Raštu pažeidžiamas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas. Minėtas principas įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama administracinės procedūros sąvoka - tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad jis pagal teisinį reglamentavimą negalėjo pabloginti pareiškėjo padėties, nes ginčo atveju buvo nagrinėjamas ne pareiškėjo skundas, o pareiškėjo Prašymas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo netenkinantis atsakymo turinys yra sąlygojamas ginčo teritorijos, kaip saugomos, statuso, joje pagal teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus galiojančių veiklos ribojimų, o šios aplinkybės egzistavo jau iki 2022-02-09 prašymo pateikimo.
Tarnyba, įvertinusi situaciją, kad teritorijos, kurioje yra pareiškėjui priklausantys Poilsio nameliai, žemės valdytojas yra Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolę organizuoja ir prižiūri Nacionalinė žemės tarnyba. Atsižvelgiant į tai Tarnyba pagrįstai Rašte nurodė, kad kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo.
Nors pareiškėjas skunde kelia klausimą, kad Poilsio namelių nugriovimu bus daroma žala gamtai, tačiau teismas pažymi, kad šie argumentai nėra aktualūs ginčo išsprendimui, kadangi pareiškėjas teiktame Prašyme tokio klausimo net nekėlė. Be to, sutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentu, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 6 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, o ne Tarnyba.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Netenkinus pareiškėjo skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl jo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų taip pat netenkinamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Neringos savivaldybės administracija pateikė prašymą atlyginti administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 236,18 Eur. Nurodo, kad juos atstovavo advokatų kontoros AVERUS advokatė L.Š., kuri paruošė atsiliepimą į skundą.
Vertinant šį prašymą pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Pažymėtina, kad Neringos savivaldybės administracija turi Teisės skyrių. Neringos savivaldybės administracija nepaaiškino, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo būtinas advokato atstovavimas. Todėl teismas atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, konstatuoja, jog atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti šias išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.