Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, kaltinamajam G. D., nukentėjusioms A. B., F. S., vertėjai Reginai Gineitienei teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1990-07-02 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 3 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius LR BK 47‘ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., teistumas išnykęs, yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 2 d. 5 p., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. 2007-05-22 apie 22 val., (duomenys neskelbtini), J. D. priklausančiame name, buitinio konflikto metu padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dviem žmonėms, tai yra, jis tyčia medine lenta sudavė nenustatytą kiekį smūgių F. S. į galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dešinėje plaštakoje, kraujosruvomis po abiejų akių obuolio junginėmis, muštine žaizda kaktos dešinėje, kaktikaulio lūžiu dešinėje, kaukolės pamato priekinės duobės lūžiu dešinėje, kraujo išsiliejimu virš kietojo dangalo dešinėje, dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžiu, ir po to, tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių ta pačia medine lenta, tame pačiame kambaryje ant lovos sėdėjusiai A. B., taip padarydamas A. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, muštine žaizda kaktos kairėje, nosies kaulų lūžiu, kaktikaulio lūžiu kairėje, kaukolės priekinės duobės lūžiu kairėje, kraujo išsiliejimu virš kietojo dangalo kairėje, dešinės ausies būgnelio plyšimu. Tokiais veiksmais G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135str. 2d. 5p.

Teisiamasis G. D. paaiškino, kad 2007-05-23 (tikslios datos neatsimena) jis dirbo pas S. K., grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kur gyveno A. D., A. M., motina J. D. ir jis su sugyventine A. B.. Prieš dvi savaites buvo atvažiavusi A. B. motina F. S. Tą dieną grįžo po darbo vėlai, jau temo. Namuose rado geriančias brolio sugyventinę A. M. ir A.B. A. iš jų butelį. A. B. nuėjo miegoti, ir jis atėjo atsigulti. A. B. išstūmė jį iš lovos. Krisdamas iš lovos prasikirto galvą į stalą. Bėgo kraujas. Nesusivaldė, nuėjo į virtuvę, paėmė lentą, dar F. S. ėmė rėkti, atėjo į kambarį ir sudavė ta lenta pirmiausia A. B., po to ant kitos lovos sėdinčiai jos motinai F. S.. Smūgių neskaičiavo, bet sudavė kelis smūgius. Kur pataikė A. B., pasakyti negali. Taip pat negali tikslai pasakyti į kurias kūno vietas ir kiek smūgių sudavė F. S.. Lenta buvo apie metro ilgio. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad A. B. bėga kraujas, iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusiems medikams viską pasakė, kas atsitiko. Medikai iškvietė policiją, viską prisipažino. Su A. B. motina pykosi ir anksčiau, nes ji jau savaitę pas juos gyveno. Liepė važiuoti namo. G. D. pasakė, kad jį išvedė iš kantrybės, todėl taip ir atsitiko. Dėl įvykio gailisi, žalą A. B. atlygino ir F. S. atlygino, susitaikė, kartu gyvena. Išgėręs buvo nedaug, du stikliukus valstybinės degtinės. Teisiamasis parodė, kad jis buvo pavargęs, nes visą dieną dirbo saulėje. Apgirtęs nuo tokio kiekio alkoholio nebuvo. Vaikų neturi, gyveno pas motiną, dabar gyvena Vilniuje pas sugyventinę A. J. praskėlė kaktą, nuo to viskas ir prasidėjo.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad su G. D. pas jo motiną ji gyvena 10 metų. Nukentėjusiosios mama gyveno Kaune, mama buvo tik atvažiavusi į svečius. 2007-05-22 nukentėjusioji dirbo kartu su A. ir kitais šeimos nariais, jos mama negėrė. Sugyventinis G. D. tą dieną irgi dirbo pas ūkininkus. Vakare G. D. grįžo iš ūkininkų truputį išgėręs. Prisėdo prie jų ir kartu gėrė. Nukentėjusioji buvo pavargusi ir nuėjo atsigulti. Mama F. S. buvo kambaryje, sėdėjo ant sofos. G. D. atėjo atsigulti. Jie susipyko. G. D. išėjo iš jų kambario, atsinešė medinę lentą ir trenkė nukentėjusiajai į galvą. Tame pačiame kambaryje miegojo nukentėjusioji ir mama. Tik ji lovoje, o mama ant sofos. G. D. pirma puolė mušti nukentėjusiąją, mama pradėjo rėkti, tada puolė mamą. Nukentėjusioji nuėjo miegoti pirma, o jis liko dar prie stalo. Kai jis atėjo atsigulti šalia, ji išstūmė jį iš lovos. Kai G. D. grįžo iš darbo, sėdo gerti kartu. Nukentėjusioji prarado sąmonę ir nieko daugiau nežino. Ant G. D. nepyksta, jie kartu gyvena, jis daug padeda. Atsiprašė jos ir mamos, susitaikė, ji atleido. Dabar kartu gyvena Vilniuje, jis negeria, elgiasi gerai, nori dirbti elektriku, dėl to A. B. prašo jo griežtai nebausti ir į kalėjimą nesodinti.

Nukentėjusioji F. S. parodė, kad G. D. yra jos dukros sugyventinis, mėgsta išgerti. G. D. mušė ją su lenta, jis buvo girtas. Nepyksta ant jo, jis atsiprašė, nukentėjusioji atleido, nenori, kad G. D. sėstų į kalėjimą.

Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamąjį ji pažįsta, nepiktuoju. Gyvena su A. D. pas jo motiną J. D., (duomenys neskelbtini). Ten dar gyvena sugyventinio brolis G. su A. B.. Tarp jų būdavo visko, kartais pykdavosi, mušdavosi. 2007-05-22 liudytoja su A. dirbo pas kaimynus - kasė griovį. Už darbą gavo po 10 litų. Nusipirko degtinės butelį ir namuose gėrė dviese su A., jos mama negėrė, tik sėdėjo kartu. Išgėrė tą butelį ir nuėjo į savo kambarį, o A. nuėjo pas save. Naktį išgirdo beldžiant į duris, pamatė G. D., jis ją nusivedė į savo kambarį, įėjusi į kambarį pamatė ant lovos sėdinčią F. S. Ji buvo kruvina ir verkė, o A. gulėjo ant grindų, buvo kruvina ir be sąmonės. Atvažiavo dvi GMP mašinos ir jas abi išvežė. G. D. nieko nesakė, tik pakvietė ją ateiti. Gydytojus iškvietė G. D. mobiliuoju telefonu.

Liudytojas A. D. patvirtino tyrime duotus parodymus, jis gyvena vienoje namo pusėje, o brolis su sugyventine – kitoje. Apie jų santykius nieko nežino.

Liudytojas S. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nepiktuoju. 2007-05-22 pas jį dirbo G. D. ir jo brolis. Pa darbų išėjo namo. Rytojaus dieną atėjęs pasakė, kad kai grįžo vakare, sumušė savo sugyventinę ir jos motiną. Liudytojas į tokias kalbas nesigilino, nieko neklausinėjo. Ar davė jiems išgerti, neprisimena. Galėjo būti, kad išgėrė po du stikliukus po darbo, vakarienės metu.

Liudytoja O. P. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos skyriuje, slaugytoja. 2007-05-22 apie 23,50 val. buvo gautas vyriškio, prisistačiusio D. pavarde, pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)yra be sąmonės moteris. Nuvykus pagal iškvietimą, juos pasitiko vyriškis, kuris buvo išgėręs. Įėję į namą rado ant lovos sėdinčią vyresnio amžiaus moterį. Moteris buvo kruvina, bet sąmoninga. Pamatė dar vieną moterį (jaunesnę), gulinčią ant grindų. Moteris buvo tarp lovos ir stalo, buvo kruvina ir be sąmonės. Tada ji iškvietė antrą GMP ekipažą, ją išvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Liudytoja sutvarstė vyresnę moterį ir išvežė ją į Prienus. Po to abi moterys buvo išvežtos į Kauno klinikas. Liudytoja parodė, kad ji neprisimena, ką kalbėjo su vyriškiu, kuris juos pasitiko. Tyrime sakė tiesą, tada geriau prisiminė visas aplinkybes. Tame name, kai atvažiavo, buvo daug žmonių.

Iš 2007-05-23 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelės ir schemos matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), J. D. priklausančiame name. Įėjimas į namą iš Vakarų pusės, pro dvejas medines duris, pro kurias patenkama į koridorių, kurio dešinėje ir kairėje pusėse yra durys, vedančios į šiaurinę ir pietinę namo dalis. Prie lauko durų, dešinėje pusėje, pastatyta medinė lenta, kuri yra 78 cm ilgio, 10 cm pločio ir 2,8 cm storio. Viename lentos gale, kuris paremtas į grindis yra dėmė panaši į kraują, netaisyklingos formos, 10x6,5 cm dydžio. Pro koridoriuje esančias dešinėje pusėje duris patenkama į 4,2x3,85 dydžio kambarį, esantį pietinėje namo dalyje. Kambaryje prie vakarinės sienos yra žalios spalvos gobelenu dengta lova, uždengta šviesiai mėlynos spalvos su oranžiniais ornamentais užtiesalu. Ant lovos yra dvi pagalvės, antklodė ir staltiesė. Ant pagalvių, lovatiesės ir antklodės matomos dėmės panašios į kraują (b. l. 3-8).

M. R. universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 4546/07(02) nustatyta, kad A. B. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, muštinė žaizda kaktos kairėje, nosies kaulų lūžis, kaktikaulio lūžis kairėje, kaukolės priekinės duobės lūžis kairėje, kraujo išsiliejimas virš kietojo dangalo kairėje, dešinės ausies būgnelio plyšimas padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimų padarymo galimybė griuvimo metu mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 15-16).

M. R. universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 4545/07(02) nustatyta, kad F. S. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinėje plaštakoje, kraujosruvos po abiejų akių obuolio junginėmis, muštinė žaizda kaktos dešinėje, kaktikaulio lūžis dešinėje, kaukolės pamato priekinės duobės lūžis dešinėje, kraujo išsiliejimas virš kietojo dangalo dešinėje, dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimų padarymo galimybė griuvimo metu mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 21 -22).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(648)-ISl-6535 nustatyta, kad ant pateiktų tirti lentos ir paklodės, paimtų 2007-05-23 įvykio vietos apžiūros metu iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rastas žmogaus kraujas yra tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant N. Ž. kraujo, rasto at pateiktos tirti lentos, genotipas sutampa su A. B. genotipu. Žmogaus kraujo, rasto ant pateiktos tirti paklodės, genotipas sutampa su F. S. genotipu. Negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, rastas ant pateiktos tirti lentos, kadangi ant lentos yra sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens. Šio asmens genotipas sutampa su F. S. genotipu (b. l. 27-29).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. Teismas pilnai pripažįsta, kad kaltinamasis davė teisingus ir objektyvius parodymus dėl įvykių aplinkybių. Kaltinamasis G. D. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino pilnai. Kaltinamojo paaiškintos įvykio aplinkybės sutampa su nukentėjusiųjų A. B., F. S., liudytojų A. M., A. D., S. K., O. P. parodymais. Taip pat neprieštarauja Teismo medicinos specialisto išvadoms dėl nukentėjusioms A. B. ir F. S. padarytų sunkių sveikatos sutrikdymų. Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį G. D. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 5 p.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 135 str. 2 d. 5 p. kaip sunkus A. B. ir F. S. sveikatos sutrikdymas. Aptartais įrodymais neginčijamai yra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymų. BK 135 str. numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltinamasis nusikalstamas veikas įvykdė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, norėjo taip veikti ir numatė, kad gali atsirasti padariniai, ir jų norėjo. Nustatyta, kad G. D. sudavė lenta A. B. ir jos motinai F. S. ne mažiau, kaip po tris kartus, tai padarė tiesiogine tyčia.

Dėl civilinio ieškinio

Motyvuojamoji dalis

Kadangi kaltinamojo G. D. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 35.40 Lt dydžio žalos atlyginimo už nukentėjusiosios A. B. gydymo paslaugas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai tenkintinas.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bei BK 91straipsnyje nustatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. D. padarytoje nusikalstamoje veikoje teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad G. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino pilnai ir gailisi, pats stengėsi suteikti pagalbą nukentėjusioms, iškvietė medikus, atlygino žalą. G. D. anksčiau neteistas, su nukentėjusiomis susitaikė.

Teismas, skirdamas bausmę G. D., atsižvelgia į tai, kad nors jis padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau anksčiau neteistas, yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, vadovaudamasis BK 62 str., atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas kaltinamojo veiksmus: pats iškviečia greitosios medicinos pagalbą, atvykusiems medikams pasako visą tiesą kas įvyko, o medicinos darbuotojai iš karto iškviečia policiją, atvykusiems policijos pareigūnams kaltinamasis visiškai pripažįsta įvykio aplinkybes, - vertina kaip savo noru pranešė apie nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 62 str. 1 d.). Taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prižiūri ir išlaiko neįgalius asmenis: nukentėjusiąsias F. S. ir A. B.. Taip pat į tai, kad nukentėjusios susitaikė su kaltinamuoju. Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti LR BK 62str. 1d., 2d. 1p. nuostatas ir kaltinamajam G. D. skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 135str. 2d. 5p. ir jį nubausti pagal LR BK 135str. 2d. 5p., taikant LR BK 62str. 1d., 2d. 1p., 3d. 3p., šešiasdešimt parų arešto.

Priteisti iš G. D. 35 litus Kauno teritorinei ligonių kasai.

Kardomąją priemonę G. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą