Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios L. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno tardymo izoliatoriaus teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Rusijos Federacijos Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

1. L. A. Rusijos Federacijos Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo (pirmos instancijos teismas) 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-165/2014, pakeistu Kaliningrado srities teismo (apeliacinės instancijos teismas) 2014 m. gruodžio 24 d. nutartimi byloje Nr. 22-1557/2014, nuteista pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį, 228-1 straipsnio 3 dalį “a” punktą, 30 straipsnio 3 dalį, 228-1 straipsnio 3 dalį “b” punktą, 229-1 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 228-1 straipsnio 4 dalies “g” punktą, 69 straipsnio 3 dalį, jai buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 14 metų be baudos, be laisvės apribojimo ir be teisės užimti tam tikras pareigas ir užsiimti tam tikra veikla atėmimo, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos kolonijoje.

2. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Kauno tardymo izoliatoriaus teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Rusijos Federacijos Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo.

3. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs Kauno tardymo izoliatoriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo, nutarė teikimą tenkinti ir suderinti nuteistajai L. A., Rusijos Federacijos Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu nuteistai pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį, 228-1 straipsnio 3 dalies “a” punktą, 30 straipsnio 3 dalį, 228-1 straipsnio 3 dalies “b” punktą, 229-1 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 228-1 straipsnio 4 dalies “g” punktą, 69 straipsnio 3 dalį, kuris Kaliningrado srities teismo 2014 m. gruodžio 24 d. nutartimi pakeistas ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 14 m. be baudos ir laisvės apribojimo, be teisės užsiimti tam tikra veikla ir užimti tam tikras pareigas atėmimo, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos kolonijoje su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir palikti paskirtą galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistosios L. A. skundas tenkinamas iš dalies.

7. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. A. pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2002 m. kovo 29 d. sutartį „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti“ buvo perduota iš Rusijos Federacijos atlikti bausmę Lietuvoje. L. A. laisvės atėmimo bausmė paskirta Rusijos Federacijos Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Kaliningrado srities teismo 2014 m. gruodžio 24 d. nutartimi, už nusikaltimus, numatytus Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalyje, 228-1 straipsnio 3 dalies “a” punkte, 30 straipsnio 3 dalyje, 228-1 straipsnio 3 dalies “b” punkte, 229-1 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje, 228-1 straipsnio 4 dalies “g” punkte.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs skundo ir skundžiamos nutarties argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalyje, 228-1 straipsnio 3 dalies “a” punkte, 30 straipsnio 3 dalyje, 228-1 straipsnio 3 dalies “b” punkte, 229-1 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje, 228-1 straipsnio 4 dalies “g” punkte numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo pripažinta kalta ir nuteista L. A., atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Tačiau apylinkės teismas, teisingai išsprendęs Rusijos Federacijos baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteista L. A., atitikties BK numatytoms nusikalstamoms veikoms klausimą, vis tik nustatė neteisingą galutinę subendrintą bausmę.

9. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2002 m. kovo 29 d. sutarties „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti“ 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, tokiu atveju, jei pagal valstybės, vykdančios nuosprendį, šiuo atveju Lietuvos, įstatymus už veiką, už kurią asmuo nuteistas užsienio valstybėje, didžiausias laisvės atėmimo bausmės terminas yra mažesnis, negu paskirtas pagal nuosprendį, tai valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką.

10. Viena iš nusikalstamų veikų, už kurių padarymą Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo nuteista L. A., atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusikaltimą BK straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Užsienio valstybės teismo nuosprendžiu už šią veiką L. A. buvo paskirta 13 metų laisvė atėmimo bausmė, t. y. paskirta didesnė, negu BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali, terminuoto laisvės atėmimo bausmė. L. A. buvo nuteista už kelias nusikalstamas veikas, už kurias paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bendrinimo būdą, pagal kurį prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229-1 straipsnio 3 dalį, atitinkančią BK 199 straipsnio 2 dalį, užsienio valstybės teismas L. A. paskyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę, prie kurios iš dalies pridėtos už kitas veikas paskirtos švelnesnės bausmės. Taigi, apylinkės teismas, spręsdamas dėl galutinės subendrintos bausmės, turėjo įvertinti tai, kad L. A. paskirta griežčiausia bausmė, prie kurios iš dalies buvo pridėtos švelnesnės bausmės, yra didesnė, negu už tą pačią veiką BK numatyta maksimali bausmė.

11. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad L. A. už Rusijos federacijos baudžiamojo kodekso 229-1 straipsnio 3 dalyje (BK 199 straipsnio 2 dalis) numatytą nusikaltimą paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė mažintina iki BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės – 10 metų laisvės atėmimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2002 m. kovo 29 d. sutarties „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti“ nuostatos (8 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi palikta užsienio valstybės teismo paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė mažintina iki 11 metų, t. y. ta dalimi, kuri viršija BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą maksimalią laisvės atėmimo bausmę.

12. Dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su kaltės, įrodymų baudžiamojoje byloje klausimais teismas pažymi, kad bausmės vykdymo procese asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir apkaltinamajame nuosprendyje, pagal kurį asmuo atlieka bausmę, nustatytos faktinės aplinkybės nėra revizuojamos. Tai teisingai skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas. Rusijos Federacijos Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka, Kaliningrado srities teismo 2014 m. gruodžio 24 d. nutartimi buvo pakeista tik su bausme susijusi nuosprendžio dalis. Skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo vertinti užsienio valstybės teismo nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes ir padaryti kitokias išvadas, negu padarė apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistosios L. A. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį pakeisti ir galutinę bausmę L. A. nustatyti 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.