Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1859-324/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
2S-1859-324/2020
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02677-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
L. P., V. L.
Civilinė byla Nr. 2S-1859-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02677-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. P. ir V. L. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai teismo prašė patvirtinti jų 2020 m. spalio 6 d. sudarytą taikos sutartį.

2. Nurodė, kad jų santuoka buvo nutraukta Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1264-939/2014. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, buvo susitarta, kad skyrium gyvensiantis po santuokos nutraukimo tėvas V. L. teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šiuo metu du šalių vaikai Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai. Tarp šalių kilo ginčas dėl Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo. Šalys susitarė užbaigti ginčą taikiai ir sudarė taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino jį pareiškėjams.

4. Nurodė, kad pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinta tvarka yra siejamas su santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, patvirtinta teismo sprendimu. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kreipiamasi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir tokių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos CPK XXXV skyriaus nuostatos (CPK 538 straipsnio 5 dalis), o ne taikos sutarties patvirtinimas supaprastinto proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja L. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1264-939/2014, 7 punkto pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pareiškėjų prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nebuvo nurodyta, pagal kokį procesą prašoma bylą nagrinėti. Prašyme nurodyti visi duomenys, kurie reikalingi nagrinėjant bylą tiek supaprastinto proceso, tiek CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka. CPK normos nenumato reikalavimo pareiškėjui nurodyti, kokiomis procesinėmis normomis teismas turi vadovautis. Tai yra teismo prerogatyva. Nagrinėdamas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas pats sprendžia, kokiu procesu vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Viena jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1264-939/2014 nutraukė pareiškėjų santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad skyrium gyvensiantis po santuokos nutraukimo tėvas V. L. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. teiks materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ž. L., D. L. ir S. L. mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (sutarties 7 punktas). Iš pareiškėjų pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad pareiškėjai susitarė dėl jų 2014 m. rugsėjo 15 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1264-939/2014, 7 punkto pakeitimo. Taikos sutartimi pareiškėjas V. L. įsipareigojo teikti savo nepilnamečiams vaikams Ž. L. ir D. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.

11. Alytaus apylinkės teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, sprendė, kad pareiškėjų prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų. Pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinta tvarka dėl yra siejamas su santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, patvirtinta teismo sprendimu. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kreipiamasi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir tokių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos CPK XXXV skyriaus nuostatos (CPK 538 straipsnio 5 dalis), o ne taikos sutarties patvirtinimas supaprastinto proceso tvarka.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino CPK 538 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą normą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau padarė savo paties nurodytiems argumentams apie pareiškėjų prašymo neatitikimą procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų prieštaraujančią išvadą dėl atsisakymo tą prašymą priimti.

13. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė, tačiau, priimdamas ieškinį (pareiškimą) ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis).

14. Pareiškėjų prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nebuvo nurodyta, kokiu procesu vadovaujantis prašoma bylą nagrinėti. Jei toks pagrindas ir būtų nurodytas, teismas galėtų atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) tik CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais. Šiuo atveju nustatęs, kad pareiškimas turi trūkumų, nes negali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas su prašymo turiniu ir reikalavimo suformulavimu susijusių pareiškimo trūkumų šalinimo klausimą turėjo išspręsti taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

15. Remiantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl procesinio dokumento priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Tai sudaro CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį pagrindą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti (CPK 338 straipsnis). Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, pareiškėjų prašymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjų L. P. ir V. L. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė