- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- A15.-4436-865/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- M. S.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S. (M. S.), vertėjai Olgai Macijauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 6 dalį, 459 straipsnio 10 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 13.39 val. kelyje A3, 6.6 km (Vilniaus kryptis) buvo patikrinta transporto priemonė (triašis automobilis), MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išnuomota iš IĮ „Savivarčių paslaugos“ bei buvo vairuojama M. S.. Pasverta transporto priemonė ir svėrimo akte Nr. K-055911 užfiksuota, kad transporto priemonė važiavo vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini) ir kad vairuotojas vairuoja leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Vilniaus mieste.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. išsinuomojo iš įmonės IĮ „Savivarčių paslaugos“ transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo reikmėms, o būtent pervežti smėlį. Nurodo, jog apie 13.00 val. pats pasikrovė minėtą mašiną smėlio. Kadangi neturėjo svarstyklių, krovė iš akies, todėl nežinojo, jog pakrovė su viršsvoriu. Gailisi.
Lietuvos Transporto saugos administracijos svėrimo aktu Nr. K-055911 bei kvitu Nr. 624 užfiksuota automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. S., leidžiamo svorio perkrova. Ašių faktinis svoris nustatytas: 1 – 8,5 t., 2 – 13,55 t., 3 – 13,3 t., bendras svoris 35,35 t., įvertinus paklaidą, nustatyta, kad automobilio atstumas tarp ašių 1.34 m, ašių faktinis svoris 1 – 8.3 t., (liestinas svoris 10 t.,), 2 – 26.45 (13.35, 13.1) t. (leistinas svoris 18 t.), KTP (jų junginio) svoris 34.75 t. (leistinas svoris 25), t.y. varančioji ašis perkrauta 8.45 t., ir KTP junginio svoris perkrautas 9.75 t. (b. l. 4).
Krovinio važtaraštyje nurodyta, kad vežama 20 t. smėlio (b. l. 9).
Iš registracijos liudijimo matyti, jog automobilis MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso IĮ ,,Savivarčių paslaugos‘‘ (b. l. 8).
Iš 2019 m. rugpjūčio 19 d. M. S. prašymo matyti, jog šis prašė iš įmonės IĮ ,,Savivarčių paslaugos‘‘ išnuomoti automobilį MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo reikmėms, o būtent pervežti smėlį sau į sodybą (b. l. 7).
Teismo motyvai dėl ANK 459 straipsnio 6 dalies 459 straipsnio 10 dalies taikymo
Administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis numatyta ANK 459 straipsnio 6 dalyje.
Krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. S. kaltę ir padarytus pažeidimus įrodo be jo paties prisipažinimo (b. l. 6), byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, kurie patvirtina, kad M. S. vairavo transporto priemonę, viršijančią bendrą leistiną svorį bei leidžiamą ašių apkrovą, neturėdamas specialaus įstatymo nustatytos formos leidimo, t. y. neįsitikinęs, jog veža svorį, kuriam atitinkamas leidimas nereikalingas. Be to, M. S. vairavo transporto priemonę pats pasikrovęs krovinį, kai buvo viršytas bendras leistinas svoris bei leidžiama ašių apkrova, neturint tam specialios formos leidimo.
Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“, pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, IV skyriaus 26.3 punkte nustatyta, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių (1,30 ≤ d < 1,80), neturi viršyti 18 t. Šio įsakymo III skyriaus 15.3 punkte nustatyta krovininiams automobiliams turintiems tris ir daugiau ašių leistina bendroji masė 25 t. Minėta, kad nagrinėjamu atveju, pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonės faktinė bendroji masė – 35,35 t. (leistina bendroji masė – 25 t.). Įvertinus paklaidą, automobilio bendroji masė viršyta – 9,75 t. Nustatyta varančiųjų ašių grupės apkrova – 26,85 t. (leistina varančiųjų ašių grupės apkrova – 18 t. Įvertinus paklaidą, varančiosios ašies apkrova viršyta – 8,45 t. Specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, M. S. neturėjo, todėl darytina išvada, kad M. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip pažeidžiantys 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736, 5 punkto reikalavimus, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, III skyriaus 15.3 punkto, IV skyriaus 26.3 punkto nuostatas.
Taip pat nustatyta, kad M. S. pats pasikrovė krovinį, kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinęs, kad yra išduotas leidimas, tuo nesilaikė krovinio vežimo dalyvių pareigų ir pažeidė 2002 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736, 5 punkto reikalavimus bei Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų „N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų“ 9 ir 10 punktų nuostatas.
Taigi, M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, 459 straipsnio 10 dalį.
Dėl nuobaudos skyrimo
ANK 459 straipsnio 6 d. numatytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.
ANK 459 straipsnio 10 d. numatytas nusižengimas užtraukia baudą vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki devynių šimtų eurų.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti administraciniai nusižengimai transporto srityje), M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę: prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama M. S. asmenybė – pensininkas, byloje nėra duomenų apie asmens administracinės tvarkos nusižengimus, taip pat apie galiojančias nuobaudas. Šios aplinkybės sudarytų pagrindą skirti asmeniui minimalią įstatymo numatytą nuobaudą. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Nagrinėjamu atveju, nors M. S. ir turėjo pareigą įsitikinti, kad jo vairuojamos transporto priemonės svoris neviršija teisės aktų reikalavimų, kad yra visi būtini leidimai, o priešingu atveju nevežti krovinio, vis tik įvertintina ir tai, kad nesant pakrovimo vietoje įrengtų svarstyklių, asmens galimybė teisingai įvertinti krovinio svorį yra ribota. Taip pat atsižvelgtina į įstatymo už padarytus administracinius nusižengimus numatytų baudų dydį, į tai, kad už tokio pobūdžio pažeidimus M. S. baudžiamas pirmą kartą – minėta, jog nėra duomenų, jog administracine tvarka yra baustas. Todėl darytina išvada, kad paskyrus net ir minimalias įstatymo numatytas nuobaudas, tokios nuobaudos nebūtų teisingos ir proporcingos M. S. asmenybei bei jo padarytiems teisės pažeidimams. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti M. S. už padarytus administracinius nusižengimus paskyrus mažesnes nei minimalios ANK 459 straipsnio 6 dalies, 10 dalies sankcijose numatytos baudos.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 5, 6 ir 10 dalimis, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 100 Eur dydžio baudą.
M. S. (M. S.), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 459 straipsnio 10 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 200 (dviejų šimtų) Eur dydžio baudą.
Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir M. S. skirti galutinę subendrintą nuobaudą –200 Eur dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19104750401.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.