Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 13ANN-104495014-17 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 13ANN-104495014-17 A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį dėl to, kad 2017 m. gegužės 31 d., apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), Ž. R. negalėjo patekti į bendro naudojimo palėpę pasiimti jai priklausančių daiktų, kadangi A. R. savavališkai užkalė bendro naudojimo praėjimą į palėpę ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta administracinė nuobauda – 38 Eur bauda.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs A. R. skundą palaikė, nurodydamas, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nes pareigūnai nutarimą priėmė jam nedalyvaujant, 2017 m. birželio 1 d. jis su pareigūnais nebendravo, nes įvykio dieną su žmona vyko į laidotuves, ir pareigūnai neišnagrinėjo jo bei žmonos paaiškinimų, be to, namo palėpė yra bendro naudojimo patalpos, sandėliukas ir ginčo patalpos nepriklauso nei jam, nei Ž. R.. Pareiškėjas paaiškino, kad dviejų aukštų namas priklauso trim savininkams: savivaldybei, kuri pagal nuomos sutartį patalpas nuomoja Ž. R., Žanos močiutei Bronislavai ir jo žmonai. Žana gyvena pirmame namo aukšte, o jis su žmona – antrame. Namas naudojamas pagal susitarimą (b. l. 25). Namo pirmojo aukšto planas yra b. l. 29, o antrojo – b. l. 28. Užlipus laiptais į antrą aukštą, yra durys į jo butą. Be to, lipant laiptais, yra stoginė (b. l. 20). Į palėpę, skirtą daiktams susidėti, galima pateikti per laiptinę. Jis naudojasi patalpomis Nr. 1-8, o patalpomis Nr. 1-6, 1-7 neleido naudotis Ž. R.. Pažymėjo, kad plane palėpė nėra pažymėta, ji niekam nepriklauso ir niekam yra nereikalinga. Ten Žana septynerius metus laikė savo daiktus. Jai to daryti leista nebuvo, ji pati užrakino tas patalpas, t. y. užrakino pagrindinį įėjimą antrame aukšte, kur yra durys į jo butą. Kai jis 2007 m. į tą namą atėjo gyventi pas žmoną, tos patalpos buvo užrakintos, ir Žana jam į jas neleido įeiti. Rakto nuo tų durų jis neturėjo. Jis tomis patalpomis niekada nesinaudojo. Paaiškino, kad jis 2017 m. gegužės 31 d. su antstoliais ir Vilniaus būsto atstovais, išlaužęs spyną, atidarė tas patalpas, kad įeitų į savo palėpę. Po to jis padarė duris, jas įdėjo, užrakino, ir tokiu būdu uždarė laiptinę, todėl, neatidarius tų durų, neįmanoma patekti į sandėliuką. Jeigu iš antro aukšto jis užrakina duris, iš pirmo niekas jų neatidarys. Vėliau pareiškėjas paaiškino, kad durų į sandėliuką neužkalinėjo, taip teigia tik Žana, o tik uždarė tokiom durim, pro kurias galima įeiti, spynos nekeitė. Iki tol šios patalpos buvo uždaromos tik kabliuku. Tai padarė dėl to, kad ten nelandžiotų šuo ir katinas, be to, ten yra tik jo su žmona patalpos. Dangtis buvo atidarytas, jis leido Ž. R. pasiimti daiktus. Durys turėjo darinėtis ir 2017 m. birželio 1 d. atvykę Ž. R. iškviesti pareigūnai galėjo tai padaryti. Tądien jis buvo namuose ir atvykę pareigūnai jo nieko neprašė, tik įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą, o jis net nesuprato, dėl ko buvo šaukiamas. Neneigė, kad 2017 m. gegužės 31 d., išvykdamas į laidotuves, tas duris trim dienoms užrakino jis. Taip pat ir 2017 m. birželio 2 d. duris užrakino jis. Dabar įėjimas į laiptinę laisvai atidarytas, nes Ž. R. sulaužė duris ir jas išnešė, plokštės nėra.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. R. nurodė, kad pareigūnų darytose nuotraukose nesimato medžio plokšte užkaltos palėpės. Dabar ten yra durys. Paaiškino, kad 2017 m. gegužės 31 d. grįžusi namo pamatė, kad praėjimas į palėpę uždarytas plokšte, o palėpėje buvo jos asmeniniai daiktai. Ji pajudino plokštę – palėpė (praėjimas) buvo užkalta. Tuomet paskambino kaimynui, tarp jų vyko pokalbis. Pokalbis buvo dėl to, kad kaimynas užkalė palėpę, o ji norėjo pasiimti savo daiktus. Kaimynas pažadėjo, kad kitą dieną atidarys palėpę, ir kitą dieną jis pasakė, kad tai yra jo ir jo žmonos patalpos. Tuomet ji iškvietė policijos pareigūnus, parašė pareiškimą ir persiuntė pareigūnams pokalbio su kaimynu įrašą. Pažymėjo, kad 2017 m. birželio 1 d. atvykę pareigūnai tų durų neatidarė, nors tai daryti bandė, kėlė duris į viršų. Tądien kaimyno nebuvo namuose, namuose buvo tik vaikai. Plokštė buvo atidengta, bet ne tą pačią dieną, kai jai reikėjo. Pažymėjo, kad kaimynas iki 2017 m. birželio 5 d. neatidarinėjo durų, patalpa atidaryta nebuvo. Po to jis paprašė ateiti į jų patalpas, bet ji atsisakė tą padaryti, nes jai buvo neįdomu, be to, pasirodė, kad tai – spąstai. Po įvykio ji paėmė savo daiktus ir pamatė plokštę padėtą prie jos durų. Plokštę ji nunešė prie šiukšliadėžės, šiai dienai ant durų jos nėra.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. nurodė, kad buvo gautas pranešimas, jog vienas iš asmenų negali patekti į bendro naudojimo patalpas. Atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi nukentėjusioji ir išdėstė visas aplinkybes: aiškiai parodė savo gyvenamąsias patalpas, nurodė, kur gyvena kaimynai, taip pat pateikė dokumentus, parodė, kur užblokuotas praėjimas. Ji negalėjo patekti į palėpę, nes įėjimas iš viršaus buvo ar tai užkaltas, ar tai uždengtas. Jis ir pats palėpės fiziškai atidaryti negalėjo, dangčio pakelti nepavyko ir su kolegos pagalba. Bandė telefonu skambinti A. R.. Liudytojas pasiūlė nukentėjusiajai, kad geruoju susitaikytų su kaimynu, ji sutiko, jei tik galės praeiti iki patalpų. Pareigūnai nuėjo pas A. R., jis kategoriškai atsisakė atidaryti patalpas, ir jie jam įteikė šaukimą, kad A. R. atvyktų į policijos komisariatą dėl aplinkybių aiškinimosi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).

Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų ir teismo ištirtų įrodymų (skundą padavusio asmens – A. R. ir nukentėjusiosios Ž. R. paaiškinimų, Nekilnojamojo turto registro išrašo, Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenų, bendrasavininkų 2005 m. balandžio 18 d. susitarimo) visumos nustatyta, kad A. R. ir Ž. R. gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trims savininkams: savivaldybei, kuri pagal nuomos sutartį patalpas nuomoja Ž. R., Ž. R. močiutei (R. S.) ir A. R. žmonai (B. T.) (b. l. 25-32, 38-45, 63-65). 2005 m. balandžio 18 d. susitarimu tarp S. T. ir R. S. buvo nustatyta naudojimosi šiuo gyvenamuoju namu tvarka. (b. l. 25). Patalpos, dėl kurių šioje byloje kilo ginčas, paminėtame 2005 m. balandžio 18 d. susitarime nėra nurodytos. Nustatyta, kad šios patalpos yra virš (t. y. antrame aukšte) bendro naudojimo patalpų 2-1 ir 2-4 (pirmame aukšte); pirmame aukšte gyvena Ž. R., antrame aukšte – A. R.. Taip pat iš A. R. ir Ž. R. paaiškinimų nustatyta, jog į ginčo patalpas (palėpę) galima patekti lipant laiptais iš pirmo į antrą aukštą, ginčo patalpose buvo sudėti Ž. R. daiktai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgus į tai, jog palėpė (ginčo patalpos) pagal 2005 m. balandžio 18 d. Susitarimą yra bendro naudojimo patalpa, darytina išvada, kad į palėpę (ginčo patalpą) turi teisę pateikti visi namo bendrasavininkai bet kada (CK 4.73 str. 1 d., 4.75 str. 1 d.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. R. 2017 m. gegužės 31 d., apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), tyčia savavališkai užkalė bendro naudojimo praėjimą į palėpę, dėl ko nukentėjusioji Ž. R. negalėjo patekti į bendro naudojimo palėpę pasiimti jai priklausančių daiktų, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

Iš Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog kitą dieną, t. y. 2017 m. birželio 1 d., po to, kai Ž. R. neturėjo galimybės patekti į bendro naudojimo patalpas, ji kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu nurodydama, kad kaimynas užrakino ir lentomis užkalė bendro naudojimo patalpą, kur liko jos daiktai (b. l. 17). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK VPS PP vyriausiasis tyrėjas R. R. 2017 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl gautų duomenų nurodė, kad pagal pranešimą dėl galimo kaimyno savavaldžiavimo (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 1 d., apie 18.45 val., kartu su tyrėju M. J. atvyko nurodytu adresu, kur juos pasitiko Ž. R., kuri nurodė, kad kaimynas iš pirmo buto uždarė (užkalė) įėjimą į palėpę, tokiu būdu užkirsdamas kelią naudotis bendro naudojimo patalpomis (b. l. 19). Be to, Ž. R. pateikė garso įrašą, kuriame girdėti, kad A. R. 2017 m. gegužės 31 d. atsisako pašalinti kliūtį, aiškina, kad tai padarys jam patogiu laiku. Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes; be to, patvirtino ir tai, kad liudytojas netgi ir su kolegos pagalba 2017 m. birželio 1 d. nesugebėjo atidaryti praėjimo į ginčo patalpas, tokiu būdu paneigdamas A. R. teiginį, kad jis įdėjo laisvai darinėjamas duris, o ne užkalė praėjimą. Dėl nurodyto teismas, įvertinęs nukentėjusiosios paaiškinimus bei jos pateiktus dokumentus, taip pat liudytojo R. R. paaiškinimus teisme, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog dėl A. R. tyčinių veiksmų Ž. R. negalėjo patekti į bendro naudojimo patalpas.

Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendžia, kad A. R. buvo pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 518 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, jam paskirta tinkama – 38 Eur bauda, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 13ANN-104495014-17, o administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 13ANN-104495014-17.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.