Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2017-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-332/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
1A-205-332/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15672-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
T. R.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-332/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15672-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.10.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,nuteistajam T. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės sudėtos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, bausmės vykdymo laikotarpiu T. R. įpareigotas:

dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-04-03 iki 2017-04-05 (2 paros) ir nustatyta laikyti, kad T. R. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės atlikimo pradžią T. R. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę J. Š., būtent: 2017-04-02, apie 01.00 val., buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu tyčia gulinčiai J. Š. patempė vieną kartą už plaukų, sugriebęs už dešinės rankos, ją spaudė, ranka suėmęs J. Š. už kaklo, jį spaudė, taip ją smaugdamas ranka, spaudė krūtinę, kumščiu trenkė jai vieną kartą į dešinį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. Š. fizinį skausmą ir padarydamas jai, nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius, sužalojimus – poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje, dešiniame žaste, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje.

Be to, T. R. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei J. Š., būtent: 2017-04-02, apie 10.40 val., buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu tyčia delnu sudavė sėdinčiai J. Š. vieną kartą į dešinį skruostą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės:

pripažinti T. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistu.dėl 2017-04-02 1 val. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., T. R. paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.dėl 2017-04-02 10 val. 40 min. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., T. R. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti T. R. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-04-03 iki 2017-04-05 (2 paras) ir laikyti, kad T. R. yra atlikęs 2 laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8 p., 10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų bei nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017­-04-19 nuosprendis keistinas. Prokurorės teigimu, T. R. yra recidyvistas, nes, esant neišnykusiam bei nepanaikintam teistumui, jis pakartotinai padarė vieną iš tyčinių veikų, už kurią skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas, todėl teismas nepagrįstai nepripažino T. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.

Apeliantės nuomone, teismas T. R. parinko netinkamą bausmė rūšį, kadangi jis du paskutinius kartus būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, kurių vykdymas buvo atidėtas, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, padarė du nusikaltimus, esant realiai nusikaltimų sutapčiai, ir tai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės paskirtis nebuvo įgyvendinta bei nebuvo pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokurorės įsitikinimu, T. R. skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei buvo ji skirta dviem paskutiniais nuosprendžiais, yra netikslinga. Apeliantės teigimu, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d., privalėjo įvertinti atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Prokurorė mano, kad, įvertinęs tai, kad yra viena T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o taip pat ir kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas privalėjo T. R. paskirti didesnę nei bausmės vidurkis bausmę. Tačiau teismas, skirdamas bausmę T. R., vadovavosi teisingumo ir protingumo principais bei nurodė, kad T. R. nusikalto, būdamas teistas ir baustas administracine tvarka, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nukentėjusioji prašė skirti T. R. švelnesnę bausmę, jis nėra ankščiau teistas už smurtines veikas, turi problemų su alkoholiu. Apeliantės manymu, tokie teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, kadangi akivaizdu, jog švelnesnėmis bausmėmis nei buvo skirtos ankstesniu nuosprendžiu, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės tikslai nebus pasiekti, o tik griežtesne bausme gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis. Be to, T. R. jau nuo 2005 m. visiškai nevykdydamas teismo paskirtos baudos bausmės, ignoruoja teismo sprendimus, ir tai rodo jo nenorą taisytis. Prokurorės įsitikinimu, teismas privalėjo T. R. skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kad būtų tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis ir tikslai, kad ir atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bet ilgesniam laikotarpiui, nei tai buvo padaryta dviem ankstesniais nuosprendžiais.

Prokurorė teigia, kad T. R. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė privalėjo būti subendrinta Lietuvos Respublikos BK 64 str. numatyta tvarka, tačiau teismas to nepadarė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos BK 64 str. numatytus reikalavimus. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai nesubendrino T. R. paskirtos bausmės su Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta bausme, motyvuodamas tuo, kad nuosprendžio priėmimo dienai nėra žinoma nesumokėta baudos dalis. Tačiau baudžiamojoje byloje yra antstolio Andriaus Liaškovo informacinis pranešimas, jog 2016-05-27 buvo pradėtas priverstinis 724,05 eurų baudos išieškojimas iš nuteistojo T. R., bet 2017-04-04 dienai iš skolininko yra išieškota 0,00 eurų, o skola sudaro 724,05 eurų. Apeliantei akivaizdu, jog T. R. dar 2005-04-28 buvo nuteistas 20 MGL (2500 litų) bauda (2005 metais 1 MGL prilygo 125 litams), kurios nebuvo sumokėjęs bei ji nebuvo išieškota iš jo net iki 2017-04-04, ir tai rodo, jog beveik per 12 metų T. R. visiškai nevykdė šios jam paskirtos baudos bausmės, todėl teismas nepagrįstai tvirtino, jog nuosprendžio priėmimo dienai nėra žinoma T. R. neatliktos baudos bausmės dalis. Be to, nuosprendžio priėmimo momentui niekada nėra galimybės sužinoti, kokia nuteistajam paskirta baudos dalis yra atlikta, nes ši informacija gali pakisti bet kuriuo momentu. Taigi teismas, bendrindamas bausmes, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatų ir tokiu būdu pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendis yra keistinas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, pakeisti Šiaulių apylinkės 2017-04-19 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ir papildomai nurodė, kad apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje dėl techninės klaidos nenurodytas prašymas T. R. paskirtą bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 2 d., subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir T. R. paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 724,05 Eur baudą. Nuteistasis T. R. ir jo gynėja advokatė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, T. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su tuo, kad teismas nepripažino T. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, taip pat mano, kad teismas T. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė per švelnias bausmes ir nepagrįstai nesubendrino T. R. paskirtos bausmės su Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta, bausme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendį ir susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai ir nešališkai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai T. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (už dvi nusikalstamas veikas), tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes nuteistojo atžvilgiu ir nepagrįstai T. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė aiškiai per švelnias bausmes, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtų bausmių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. R. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybe sunkinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p., o paskyręs T. R. galutinę bausmę nepagrįstai jos nesubendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžiu T. R. paskirta bausme, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą atsako tas, kas padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą veiką savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Paskirdamas nuteistajam T. R. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytos nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į T. R. asmenybę – nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nėra teistas už smurtines veikas, turi problemų su alkoholiu, nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nukentėjusioji prašė T. R. skirti švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai T. R. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs T. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, T. R. kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nuteistajam T. R. už atskiras nusikalstamas veikas parinko tokias bausmės rūšis, kurios savo griežtumu neatitinka bylos aplinkybių ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per švelnios. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam T. R. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, nepagrįstai parinko jam žymiai švelnesnes bausmės rūšis nei buvo T. R. paskirta dviem paskutiniais nuosprendžiais už anksčiau padarytas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. R. už 2017-04-02, apie 1 val., fizinio skausmo sukėlimą J. Š. ir jos nežymų sužalojimą paskyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už 2017-04-02, apie 10.40 val., fizinio skausmo sukėlimą J. Š. – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Tokios bausmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisingos, neatitinka nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumo ir negali būti pripažintos veiksmingomis bausmėmis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytą bausmės paskirtį.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo T. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.). Pažymėtina, kad 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015-03-24, pakeisto Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p. buvo nustatyta nauja atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veiką padarė recidyvistas. T. R. prieš nukentėjusiąją J. Š. smurtavo 2017-04-02, t. y. jau įsigaliojus minėtoms baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog nuteistojo T. R. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nėra išdėstyta jokių motyvų, kodėl nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. nuostatomis ir teismų praktika, ankstesnis teistumas yra kaltininką apibūdinanti aplinkybė, o asmuo, anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą (jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas), yra laikomas recidyvistu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad T. R. 2017-04-02 įvykdytų nusikalstamų veikų metu buvo anksčiau teistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžiu jam paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 724,05 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 5 euro centų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas T. R. buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams. Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės T. R. 2017-04-02 įvykdytų nusikalstamų veikų metu nebuvo atlikęs ir teistumas už šį nusikaltimą nebuvo išnykęs. Taigi nagrinėjamu atveju T. R. 2017-04-02 prieš nukentėjusiąją J. Š. smurtavo būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šią aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir atsižvelgti į ją skirdamas jam bausmę. Tačiau skundžiamame nuosprendyje ši bausmės skyrimui reikšminga aplinkybė teisiškai neįvertinta. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.), dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas, pripažįstant T. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas 2017-04-02 jis padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaip jau minėta, T. R. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytus nusikaltimus 2017-04-02 padarė po to, kai Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžiu buvo nuteistas galutine subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams, ir 724,05 Eur dydžio bauda (1 t. 128-152 b. l.). Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-06-25 nuosprendžiu T. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį nuteistas galutine subendrinta bausme – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2005-04-28 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 2 500 Lt (724,05 eurų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams (1 t. 123-127 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ankstesnės laisvės atėmimo bausmės, kurios yra griežtesnės nei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės apribojimo bausmės, jo nepataisė, nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, nebuvo efektyvios, nepaveikė T. R., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas T. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas nepagrįstai parinko Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje nustatytą laisvės apribojimo bausmės rūšį, todėl, tenkinant prokurorės apeliacinį skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas anksčiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam T. R. už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu mažesnes nei Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent prokurorės apeliaciniu skundu prašomų bausmių paskyrimas atitiks T. R. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p.). Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis T. R. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis nuo 2017-06-12 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši aplinkybė – tai, kad T. R. šiuo metu dirba – nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas jam už nusikalstamas veikas palikti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Paskyrus T. R. už atskiras nusikalstamas veikas bausmes, šios bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtina subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad T. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir dėl šių veikų buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatomis, T. R. paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-04-03 iki 2017-04-05.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo T. R. paskirtą bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 2 d., subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Nagrinėjamoje byloje T. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus 2017-04-02, tai yra jau būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžiu. Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžiu paskirtos 724,05 Eur dydžio baudos nuteistasis T. R. nėra sumokėjęs (1 t. 155, 158 b. l.), todėl, atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu T. R. paskirta subendrinta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžiu T. R. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 724,05 Eur dydžio bauda – prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės visiškai pridedant švelnesnę bausmę – baudą.

Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatomis, atidėti T. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Teismo sprendimu, be kita ko, turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius, skatinti asmenį dirbti ir siekti savo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo nuteistajam T. R. galima išvengti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad T. R. padarytų nusikalstamų veikų ypatybės bei jo asmenybė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek formalus, tiek materialus pagrindas jam taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, nustatant BK 75 str. 2 d. numatytus įpareigojimus. Nors T. R. naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, tačiau padarytos veikos priskirtinos prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, kaip matyti iš nuteistojo T. R. apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų, jis nuo 2017-06-12 įsidarbino ir šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, didelės žalos ar negrįžtamų pasekmių dėl nuteistojo veiksmų nekilo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas T. R. atimtų galimybę tęsti darbą ir įvykdyti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad darbinė veikla ir kitos Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytos pareigos sulaikys T. R. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, T. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant jam Lietuvos Respublikos 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktuose numatytas pareigas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios pareigos teigiamai paveiks nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Esant aptartoms aplinkybėms, prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1, 2 p.).

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2017-06-09 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodant, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos T. R., išlaidas sudaro 81,06 Eur advokato užmokestis, ir prašant jas priteisti iš nuteistojo T. R.. Teisėjų kolegija šį prašymą atmeta.

Lietuvos Respublikos BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo T. R. nepriteistinos, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendį pakeisti:

Pripažinti T. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

T. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (už 2017-04-02, apie 01.00 val., padarytą nusikalstamą veiką) paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (už 2017-04-02, apie 10.40 val., padarytą nusikalstamą veiką) paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, T. R. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę T. R. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, T. R. paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, T. R. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-03 iki 2017-04-05 (dvi paras) ir laikyti, kad T. R. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu T. R. paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme – bauda, jas visiškai sudedant, ir T. R. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 724,05 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktais, T. R. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų bei nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą iš nuteistojo T. R. priteisti valstybės naudai 81,06 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė