Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-09-17 · Civilinė byla Nr. e2-1300-407/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-09-17Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-17
Bylos Nr.
e2-1300-407/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01031-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Metelių SPV“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Dobrovolės logistikos centras II“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1300-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01031-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Višinskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Metelių SPV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3629-450/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Metelių SPV“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dobrovolės logistikos centras II“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl procesinio sprendimo, kuriuo tenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 141 878,58 Lt skolos, 17 854,58 Lt palūkanų bei 8,17 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014-05-15 preliminariu sprendimu patenkino ieškinį visiškai; 2014-07-09 teismas pagal įsiteisėjusį preliminarų sprendimą išdavė ieškovui vykdomąjį raštą, atsakovas reikalavimus pagal vykdomąjį raštą įvykdė. 2014-09-15 atsakovas pateikė prieštaravimus dėl nurodyto preliminaraus sprendimo; Vilniaus apygardos teismo 2014-10-08 nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje.

Atsakovas 2015-04-17 pateikė teismui prašymą – areštuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis 173 350,54 Lt (50 205,79 Eur) sumai, o jų esant nepakankamai, įpareigoti ieškovą įmokėti nurodytą sumą į teismo depozitinę sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015-04-20 nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

Atsakovas 2015-04-28 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 nutartį ir prašymą tenkinti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė iškilo esant įvykdytam preliminariam teismo sprendimui, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu galutiniu teismo sprendimu būtų panaikintas preliminarus teismo sprendimas – ieškovas privalėtų grąžinti jam nepagrįstai išieškotas lėšas. Pažymėjo, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju CPK atskirai nereglamentuoja situacijos, kuomet grėsmė kyla būtent atsakovui dėl galimo palankaus sprendimo įvykdymo, todėl pagal įstatymo analogiją taikytini CPK 144-145 straipsniai. Nurodė, kad ieškovo finansinės atskaitomybės, kitų viešai prieinamų duomenų pagrindu darytina išvada, jog egzistuoja reali grėsmė, kad jam galimai palankaus galutinio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-05-04 nutartimi atsakovo atskirąjį skundą tenkino; panaikino 2015-04-20 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovo reikalavimų užtikrinimui areštavo ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas 50 205, 79 Eur sumai; kitoje dalyje prašymą atmetė.

Teismas sutiko su skundo argumentu, kad nepriėmus galutinio teismo sprendimo byloje, atsakovas neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinio ieškovui dėl iš jo pagal preliminarų sprendimą išieškotų pinigų sumų priteisimo, todėl, sprendžiant atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, CPK 147 straipsnio 3 dalis netaikytina. Pažymėjo, kad byloje susiklostė situacija, kai bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, tačiau jau įvykdytas neįsiteisėjęs preliminarus teismo sprendimas, ir atsakovo reikalavimų, jeigu būtų priimtas jam palankus galutinis teismo sprendimas, užtikrinimas nėra reglamentuotas CPK. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, taikant įstatymo analogiją, taikytina CPK 144 straipsnio 1 dalis. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nurodė, kad yra tikimybė, jog galutinis teismo sprendimas gali būti palankus atsakovui. Taip pat įvertinęs ieškovo 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenis, aplinkybę, kad ieškovo bendrovėje dirba tik vienas asmuo, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė galimai atsakovui palankaus galutinio teismo sprendimo įvykdymui. Nustatęs abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, teismas pripažino atsakovo prašymo pagrįstumą. Teismas nurodė, kad ieškovas turi turto ir byloje nenustatyta, kad visas jam priklausantis turtas yra areštuotas ar apsunkintas hipoteka, todėl atmetė atsakovo prašymo dalį dėl įpareigojimo ieškovui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 50 205, 79 Eur sumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas UAB „Metelių SPV“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-05-04 nutartį ir atmesti atskirąjį skundą dėl teismo 2015-04-20 nutarties; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovo skundą pasirašė ir EPP sistemoje pateikė advokato padėjėja, tačiau pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjai gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, atsakovo skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o skundžiama nutartis, kuri buvo priimta tokiu pagrindu – neteisėta ir naikintina.

2. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl grėsmės galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepagrįsta: bendrovės nekilnojamojo turto rinkos vertė yra beveik 3 kartus didesnė, trumpalaikiai įsipareigojimai yra beveik 12 kartų mažesni nei nurodyta skundžiamoje nutartyje; bendrovė stabiliai ir kasmet gauna pelno, kuris 2015 m. turi viršyti 400 tūkst. Eur; stabilus bendrovės veiklos pelningumas įrodo, kad net ir išmokėjus visas bendrovės sąskaitoje šiuo metu esančias lėšas, ji per 1, 5 veiklos mėnesį gaus tiek pelno, kiek pakaks galimai nepalankiam teismo sprendimui įvykdyti.

3. Atsakovas neturi teisės pasinaudoti CPK 144 straipsnyje nustatyta teise, kadangi nepareiškė reikalavimo ieškovui. Skundžiama nutartimi nukrypstama nuo kasacinio teismo 2010-12-15 apžvalgoje Nr. AC-34-2 nurodyto išaiškinimo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokiu asmenų teisių ir pareigų.

4. Skundžiama nutartimi teismas iškreipė esminius civilinio proceso principus. Atsakovas pats sprendžia, kokiu būdu ginti savo teises ar įstatymo saugomus interesus. Tuo atveju, jeigu jis būtų pareiškęs priešieškinį, atsakovas turėtų turtinį reikalavimą ir galėtų prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – reikalavimo pareiškimą – pakeitė įstatymų leidėjo expressis verbis CPK 144 straipsnyje nustatytas tokių priemonių taikymo sąlygas, pažeidė valdžių padalijimo principą.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas UAB „Dobrovolės logistikos centras II“ prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015-05-04 nutartį. Nurodo šiuos atsiliepimo skundui argumentus:

1. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 nutarties buvo nagrinėtas ir išspręstas pirmosios instancijos teismo vadovaujantis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. procesas dėl skundo vyko pirmosios instancijos teisme, kuriame advokato padėjėja turėjo teisę atstovauti. Laikant, kad dėl aptariamos aplinkybės buvo padarytas procesinis pažeidimas, atsakovo nuomone, jis yra formalaus pobūdžio ir skundžiamos nutarties panaikinimas vien tokiu pagrindu būtų neproporcingas padarytam pažeidimui.

Šalies argumentai

2. Ieškovas teiginį, kad reali jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 3 kartus didesnė, nei nustatyta skundžiamoje nutartyje, grindžia pateikta kredito sutartimi su SEB banku, tačiau iš nurodytos sutarties matyti, kad nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta šalių susitarimu – t. y. subjektyviu šalių vertinimu, todėl Nekilnojamojo turto registre pateiktas turto vertinimas laikytinas patikimesniu ir realesniu.

3. Ieškovas klaidingai nurodo, jog jo trumpalaikiai įsipareigojimai siekia tik 387 923 Eur, nes neva trumpalaikis įsipareigojimas grąžinti paskolą SEB bankui virto ilgalaikiu įsipareigojimu. Iš minėtos kredito sutarties matyti, kad šalys pratęsė ieškovo įsipareigojimų vykdymo terminą iki 2016-11-30, ieškovas per 2 metus nuo 2014-11-26 turi grąžinti bankui daugiau nei 4 mln. Eur. Toks įsipareigojimas laikytinas labai dideliu, atsižvelgiant į tai, kad vienintelis atsakovo turtas yra nekilnojamasis turtas, iš kurio ieškovas ir gauna pajamas.

4. Ieškovo įsipareigojimai yra kelis kartus didesni, nei jis pajėgus įvykdyti, o visas jo turimas turtas, įskaitant ir pinigines lėšas sąskaitose, yra įkeistas bankui.

5. Ieškovas iš konteksto ištraukė kasacinio teismo išaiškinimą, kuris siejamas su CPK 266 straipsniu. Ieškovo paminėtoje kasacinio teismo apžvalgoje taip pat nurodyta, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui, toliau paaiškinant situacijas, kai tokių priemonių taikymas gali riboti ir kitų asmenų teises.

6. Teismo procese negali būti situacijos, kad teisės normos užtikrintų tik vienos iš šalių teises į tinkamą teismo sprendimo įvykdymą. Tokia situacija prieštarautų procesinio lygiateisiškumo principui. Priešingai nei teigia ieškovas, tam, kad jam (atsakovui) būtų grąžintos preliminaraus teismo sprendimo pagrindu išieškotos lėšos, nereikia reikšti priešieškinio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis buvo užtikrintas atsakovui galimai palankaus galutinio teismo sprendimo įvykdymas.

Nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi apeliantas grindžia argumentu, kad atsakovas, nepareiškęs byloje jokių priešinių reikalavimų, neturi teisės pasinaudoti CPK 144 straipsnyje nustatyta procesine teise.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas nėra pareiškęs ieškovui priešinio materialinio reikalavimo, jis su pareikštu ieškiniu nesutinka, jį ginčija, tačiau jau yra įvykdęs preliminarų teismo sprendimą. Taigi ginčo suma, dėl kurios galutinis teismo sprendimas skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo metu nebuvo priimtas, yra ieškovo dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas neturi reikalavimo teisės į ieškovą. Nors ši teisė nėra išreikšta atskira procesine forma, tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo reikalavimo užtikrinimui negali būti taikoma CPK 144 straipsnyje numatyta procesinė priemonė. Dėl apelianto motyvo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, sutiktina su atsakovo atsiliepimo skundui argumentu, kad šį išaiškinimą kasacinis teismas siejo su CPK 266 straipsniu, t. y. su draudimu sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas, todėl dėl šio išaiškinimo aktualumo nagrinėjamam ginčo klausimui nepasisakytina.

Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2015-09-08 priėmė galutinį sprendimą, kuriuo preliminarų teismo 2014-05-15 sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi galutinis sprendimas nėra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti prielaidų dėl atsakovo nesutikimo su ieškinio reikalavimais pagrįstumo. Tuo labiau kad šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ieškovas skunde nekvestionavo.

Siekdamas paneigti apygardos teismo išvadą dėl grėsmės galimai atsakovui palankaus galutinio teismo sprendimo įvykdymui, apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo finansinę padėtį.

Pasisakydamas dėl šio skundo argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui įvykdžius preliminarų teismo sprendimą, ieškovas disponuoja atsakovo pinigų suma, kuri jam šioje proceso stadijoje, t. y. nesant įsiteisėjusio galutinio teismo sprendimo, nepriklauso, todėl spręstina, kad ieškovo turto areštas nagrinėjamo ginčo sumai atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį bei nepažeidžia šalių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.).

Dėl apelianto argumento, kad atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo 2015-04-20 nutarties pasirašė tam įgaliojimų neturinti advokato padėjėja, pažymėtina, jog ši aplinkybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas nurodyto motyvo nevertina ir dėl jo plačiau nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog apelianto ieškovo UAB „Metelių SPV“ atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis