Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir A. M. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. M. skirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Priteista S. N. iš A. M. 2000 Lt (579, 24 eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Procesas, pradėtas pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 187,39 Lt (54,27 eurų) turtinės žalos atlyginimo, nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 9 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – „B.“ parke, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, veikdamas neapibrėžta tyčia, dėl menkavertės dingsties, kitų asmenų akivaizdoje, negerbdamas elementarių elgesio normų, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam S. N., tuo padarydamas sužalojimus: nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kairės akies vokuose, pereinančias į nosies nugarėlę, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl nosies lūžimo sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, tokiais veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukeldamas jiems neigiamas emocijas, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 9 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), „B.“ parke, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, veikdamas neapibrėžta tyčia, iš chuliganiškų paskatų, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam S. N., tuo padarydamas nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kairės akies vokuose, pereinančias į nosies nugarėlę, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies lūžimo sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Skunde nurodo, kad jam nebuvo nustatytas girtumas alkoholio matuokliu, todėl teigia, kad jis buvo visiškai blaivus, o nukentėjusysis buvo girtas ir pats prisikabino prie jo. Taip pat nurodo, kad turi šeimą, du vaikus, kurių vienas turi negalią, o jis nedirba.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, A. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apylinkės teismas A. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes, jas vertinti kaip aiškiai per griežtas ir švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad pats nukentėjusysis prisikabino prie jo, tačiau tokius deklaratyvius nuteistojo skundo teiginius paneigia bylos medžiaga, tai nukentėjusiojo S. N. ir kiti apylinkės teismo posėdžio metu ištirti įrodymai – liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, teismo medicinos specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai. Be to, kaip matyti iš paties nuteistojo A. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų, jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad po to, kai nukentėjusysis S. N. jam kažką pasakė, jis sudavė pastarajam tris smūgius (2 t., 1–2 b. l.). Taigi minėti duomenys neginčijamai patvirtina skundžiamajame nuosprendyje padarytas išvadas dėl nuteistojo A. M. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad išskyrus deklaratyvius ir visiškai nemotyvuotus nuteistojo A. M. apeliacinio skundo teiginius, nuteistojo apeliaciniame skunde nenurodyti jokie konkretūs teisiniai argumentai, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumą ar nepagrįstumą. Dėl to tokie apelianto teiginiai, nenurodžius juos pagrindžiančių argumentų, laikytini deklaratyviais ir visiškai nepagrįstais.

Taip pat negalima daryti išvados, kad nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtos bausmės būtų per griežtos. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino tai, kad A. M. padarė nusikaltimus, priskiriamus nesunkių (BK 284 str.) ir apysunkių (BK 138 str. 2 d. 8 p.) nusikaltimų kategorijai, jog nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį – recidyvistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, darbo biržoje neregistruotas, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto PK Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus bei vartojantis narkotines medžiagas, jo atžvilgiu yra gauti 5 pareiškimai dėl netinkamo elgesio.

Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. už nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirtos bausmės, kurios dar buvo sumažintos vienu trečdaliu, visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta galutinė bausmė, laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, yra žymiai mažesnė nei vienos iš jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Dėl to nuteistajam paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas ar dar labiau jas švelninti nėra pagrindo. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu nukentėjusiajam, su kuriuo, be kita ko, pats apeliantas visiškai sutiko teismo posėdžio metu (2 t., 2 b. l.).

Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, paskyrimas, nepakeis A. M. teisei priešingo elgesio. O vien tik simbolinės ir nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtas bausmes nėra pagrindų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.