- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 2-991/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- L. D., M. T., G. D., B. Š., L. Š., A. G.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Adema“
- Pareiškėjas
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. D. , M. T. , G. D. , B. Š. , L. Š. , A. G. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Adema“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3686-798/2008 pagal pareiškėjo Danske Bank A/S prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos, kuriuo prašė: nepranešus atsakovams areštuoti L. D. ir B. M. D. jungtinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 33 371 Lt, perleistą G. D. ; areštuoti L. D. ir B. M. D. jungtinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 225 Lt, perleistą G. D. ; areštuoti L. D. ir B. M. D. jungtinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 13 793 Lt, perleistą G. D. ; areštuoti L. D. ir B. M. D. jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 217 000 Lt, perleistą G. D. ; areštuoti L. D. ir B. M. D. jungtinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 177 784 Lt, perleistą M. D.; areštuoti B. Š. ir L. Š. jungtinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 363 395 Lt, perleistą A. G. bei nustatyti keturiolikos dienų terminą ieškiniui paduoti. Nurodė, jog atsakovai L. D. , B. M. D. , B. Š. ir L. Š. kaip skolininkai pagal laidavimo sutartis iki 2008 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3644-623/2008 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nesąžiningai sudarytais sandoriais perleido dalį turimo turto, todėl ruošia actio Pauliana ieškinį ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki šio ieškinio padavimo dienos. Pažymėjo, jog dėl būtinybės visas aplinkybes tinkamai įvertinti, surinkti visus reikalingus įrodymus, pilnai pagrindžiančius reikalavimus atsakovams, negali greitai parengti kokybiško ieškinio. Pareiškėjas 2008 m. spalio 21 d. prašyme papildomai nurodė, jog po 2008 m. spalio 21 d. ieškovui tapo žinoma, kad Nekilnojamojo turto registrui ne tik buvo pranešta apie minėto turto perleidimo sandorių sudarymą, bet dalies šio turto nuosavybė faktiškai perregistruota naujiesiems savininkams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)); areštavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)); areštavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)); areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)); areštavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį M. T. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)); areštavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį A. G. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)). Teismas, įvertinęs pareiškėjo Danske Bank A/S išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei pridėtus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog nagrinėjamos bylos atveju būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja galimai palankaus pareiškėjui Danske Bank A/S teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas arba negalėjimas jo apskritai įvykdyti (CPK 144 str.). Teismo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovams, nes manoma, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).
Atsakovai L. D. , M. T. , G. D. , B. Š. , L. Š. , A. G. atskiraisiais skundais prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti. Skunduose atsakovai nurodo, kad byloje nėra jokio teisėto bei pagrįsto pagrindo, kuriuo remiantis atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones pritaikytos pažeidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Tarp UAB ,,Adema“ ir AB SAMPO bankas buvo sudarytos sutartys: 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutartis Nr. K200603-0253; 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutartis Nr. K200611-1775; 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutartis Nr. K200707-0779. Minėtose kredito sutartyse buvo numatytos atitinkamos sąlygos, kurioms esant pagal šias kredito sutartis pareikšti reikalavimai baigiasi, t. y. 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutarties Nr. K200603-0253 4.3 p. numatė, kad AB SAMPO bankas, po to kai visas minėtoje kredito sutartyje nurodytas turtas bus įkeistas AB SAMPO banko naudai, raštiško laiduotojo prašymo pagrindu vienašališkai atsisakys laidavimo. 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775 4.2 p. numatė, kad AB SAMPO bankui pateikti UAB ,,Adema“ akcininkų A. B. ir B. Š. laidavimai, įforminti aukščiau minėtomis laidavimo sutartimis, galioja iki 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775 24 punkte nurodyto įkeitimo AB SAMPO bankui. 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 4.2 p. numatė, kad AB SAMPO bankui pateikti UAB ,,Adema“ akcininkų B. Š. ir A. B. laidavimai, įforminti aukščiau minėtomis laidavimo sutartimis, galioja iki 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 28 ir 29 p. nurodyto turto įkeitimo AB SAMPO bankui. UAB ,,Adema“ vykdant savo sutartinius įsipareigojimus pagal minėtas kredito sutartis, AB SAMPO bankas buvo įkeistas tiek 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutarties Nr. K200603-0253 23.1 p., tiek 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties K200611-1775 24 p., tiek ir 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 28 ir 29 p. nurodytas turtas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutarties Nr. K200603-0253 4.3 p., 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties K200611-1775 4.2 p., 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 4.2 p., laidavimas pagal visas laidavimo sutartis laikytinas pasibaigusiu, kas reiškia, jog Danske Bank A/S reikalavimų atsakovams (laiduotojams) reikšti negali, nes prievolės, kilusios iš laidavimo sutarčių yra pasibaigusios. Be to, areštas, taikomas atsakovams perleisto turto atžvilgiu, yra neproporcingas, nes UAB ,,Adema“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vertė ženkliai viršija pareiškėjo atsakovams pareikštų reikalavimų dydį.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB ,,Adema“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo, kuriuo remiantis atsakovams G. D. , M. T. , A. G. perleisto nekilnojamojo turto atžvilgiu turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, be to, turto areštas šiuo atveju yra nesuderinamas su ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutartį Nr. K200603-0253, 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutartį K200611-1775, 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutartį Nr. K200707-0779 kredito gavėju yra UAB ,,Adema“, o atsakovai L. D. ir B. M. D. bei B. Š. ir L. Š. – UAB ,,Adema“ pagal minėtas kredito sutartis prisiimtų įsipareigojimų laiduotojai, AB SAMPO bankas savo reikalavimus pagal minėtas sutartis visų pirma turėjo reikšti pačiai UAB ,,Adema“. Be to, užtikrinant tarp UAB ,,Adema“ ir AB SAMPO bankas sudarytas minėtas kredito sutartis, AB SAMPO bankui buvo įkeistas ženkliai didesnės vertės turtas nei AB SAMPO bankas UAB ,,Adema“ viso yra suteikęs kreditą. UAB ,,Adema“ AB SAMPO bankui įkeisto turto rinkos vertė yra 23 077 000 Lt.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Danske Bank A/S atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio padavimo dienos.
Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.). Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Danske Bank A/S ieškiniu ketina prašyti CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiais L. D. , B. M. D. , B. Š. ir L. Š. sudarytus sandorius, kuriais jie perleido jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi šioje byloje būsimo ginčo dalykas – konkretūs sandoriai, kurių objektai – nekilnojamasis turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, neareštavus ginčo turto, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pripažintina, kad teismas turėjo pagrindą išvadai, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizika gali padidėti, todėl areštuodamas būtent tą nekilnojamąjį turtą, dėl kurio perleidimo sandorių pareiškėjas ketina pateikti teismui actio Pauliana ieškinį, įstatymo reikalavimų nepažeidė (CPK 144 str., 145 str., 148 str.).
Apeliantai skundus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių grindžia argumentais, jog pareiškėjas nepagrįstai reiškia reikalavimus atsakovams, nes prievolės, kilusios iš laidavimo sutarčių, iš kurių pareiškėjas kildina atsakovų skolas, yra pasibaigusios. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio (pareiškimo) pagrįstumas, tame tarpe ir ieškovo (pareiškėjo) teisė reikšti reikalavimus apeliantams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK 144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas bus vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl apeliantų argumentai, susiję su pareiškėjo jiems pareikštų reikalavimų pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi.
Pažymėtina, kad, įgyvendinant lygiateisiškumo principą, įstatyme numatyta galimybė atsakovams kreiptis į teismą su prašymu, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Įstatyme taip pat numatyta, jog įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovai turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.