Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) ( Vokietija) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, teistas 1 kartą: 2014-09-05 Šiaulių apylinkės rteismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2d., 223 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1d., 4d., 64¹str. galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams; į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas ir suėmimo laikas ir laikytina, jog paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 184 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2009 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, Šiauliuose, jam pagal 2009-04-27 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą nuomos sutartį Nr.2009/04/27 laikinai patikėtą naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas ,, (duomenys neskelbtini)“) priklausantį automobilį BMW730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeisdamas šios sutarties sąlygas, už 4520,52 Lt (1309,23 EUR) skolą perleido ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems tretiesiems asmenims ir tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 36202,50 EUR (125 000,00 Lt) vertės automobilį BMW730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, nurodė, jog pasielgė neatsakingai, t.y.patikėjo asmenimis, kurie pažadėjo perleidus jiems automobilį, paskolinti kaltinamajam pinigų, o grąžinus skolą- grąžinti G. K. automobilį BMW730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodė, jog 2009-04-27 d. sudarė lizingo nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią išsinuomavo automobilį BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pradinį įrašą padarė kiek pamena iki 3000 lt., po to dar kokius tris mėnesius darė įnašus pagal sutartį. Automobilio vertė įsigijimo metu buvo 125000,00 Lt., šios vertės kaltinamasis neginčija. Sudaręs sutartį dėl automobilio nuomos, suprato ir žinojo, jog pagal sutarties sąlygas šio automobilio jis negali perleisti tretiesiems asmenims. 2009 metais susidarė tokia situacija, jog kaltinamojo įmonei grėsė bankrotas. Automobilis BMW730 tuo metu buvo servise, buvo atliktas remontas, reikėjo šį automobilį pasiimti. Remonto suma apie 5000 Lt. Pažįstamas I. P. pasiūlė, jog paskolins jam pinigų 20 tūkstančių litų, iš kurių 5 tūkstančius būtų sumokėjęs už automobilio remontą, o 15 tūkstančių- būtų investavęs į savo verslą. Dalį pinigų, tiksliai nepamena kiek, paskolino I. P., šiuos pinigus sumokėjo už automobilio remontą, automobilį pasiėmė iš serviso kaltinamasis. Pasiėmęs iš serviso automobilį, jo raktelius bei dokumentus perdavė I. P., kuris nurodė, jog automobilį turės tol, kol kaltinamasis grąžins paskolintus pinigus. Kitos žadėtos paskolos dalies iš I. P. negavo. Automobilio dokumentus ir raktelius perdavė I. P. savanoriškai, po to automobilis, kiek žinoma kaltinamajam, buvo perduotas kitam asmeniui- A. J.. Automobilio šie asmenys negrąžino, nes kaltinamasis neturėjo pinigų skolai atiduoti. Šiuo atveju gailisi, kad tą vakarą nesikreipė į policiją, nurodo, jog bijojo, todėl išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Prieš išvykstant į JAV, elektroniniu paštu gavo reikalavimą grąžinti automobilį, tačiau A. J. jį įkalbėjo nuvykti į įmonę, kuri išnuomavo automobilį ir susitarti dėl įmokų atidėjimo. Tačiau susitarti nepavyko, automobilio grąžinti negalėjo, nes jo nebeturėjo. Visą žalą 83059,34 lt. „(duomenys neskelbtini)“ sutinka atlyginti, nurodydamas, jog galės mokėti dalimis, nes dirba Vokietijoje legaliai, gauna pakankamas pajamas ir atlyginti žalą. Šiuo metu neturi galimybės atlyginti visos sumos, nes susirgo, taip pat susidarė kelionės išlaidos. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tuo sutinka prokuroras ir gynėjas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Kadangi nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Liudytoja apklausta T. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-04-27 automobilis „BMW 730“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas G. Z. (K.) išperkamosios nuomos būdu. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. J., kuris ir pasirašė minėtą sutartį. G. Z. buvo perduotas minėtas automobilis, jo vienas raktas, registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, civilinės atsakomybės draudimo liudijimas. Pagal šią nuomos sutartį ir jos priedą Nr.1 G. Z. turėjo sumokėti įmokas pagal grafiką, bet nuo 2009-10-27 įmokų nebemokėjo. Nuo 2009-11-27 iki 2009-12-24 ji pati asmeniškai ne kartą skambino telefonu G. Z. ir bandė su juo susitarti dėl minėto automobilio nuomos apmokėjimo. G. Z. telefoninių pokalbių metu žadėdavo, kad skolą padengs artimiausiomis dienomis, tačiau savo pažadų netesėjo. Nuo 2009-12-24 G. Z. nebegalima buvo prisiskambinti, jis neatsiliepė į skambučius ir SMS žinutes, todėl kilo įtarimas, kad G. Z. sąmoningai slapstosi. 2009-12-23 ji kartu su buvusiu direktoriumi A. J. buvo nuvažiavę į nuomininko G. Z. sutartyje nurodytą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, bet ten buvusi moteris pareiškė, kad G. Z. šiuo adresu jau seniai nebegyvena. Automobilio minėtu adresu nepastebėjo. Kadangi įtarė, jog G. Z. apgaule savo naudai įgijo automobilį „BMW 730“, todėl 2009-12-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos AVPK dėl minėto automobilio suradimo. Negavus atsakymo 2010-03-16 ji kaip direktorė kreipėsi pakartotinai į Klaipėdos AVPK, kadangi įtarė, jog su šiuo automobiliu važinėja jau kiti asmenys, o ne pats nuomininkas, nes būnant Mažeikiuose matė važiuojantį automobilį „BMW 730“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), tačiau kas jį vairavo nepastebėjo. Automobilio „BMW 730“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o naudotojas UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Tačiau tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-04-27 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. TP-2009/04/27, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę pernuomoti minėtą automobilį (b.l. 130-132, t.1).

Liudytoju apklaustas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki 2010 m. balandžio mėn. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. 2008-02-07 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LT068820, kuria „(duomenys neskelbtini)“, UAB įsipareigojo įsigyti savo nuosavybėn ir perduoti šios sutarties pagrindu naudotis ir valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „BMW 730“, valst. NR. (duomenys neskelbtini). Šią sutartį pasirašė jis ir minėtos bendrovės atstovas. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo „(duomenys neskelbtini)“, UAB sumokėti minėto automobilio kainą per sutartyje numatytą laikotarpį, kas mėnesį mokant „(duomenys neskelbtini)“, UAB nustatyto dydžio automobilio išpirkimo įmokas. 2009-04-27 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. TP-2009/04/27, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę pernuomoti minėtą automobilį „BMW 730“, valst. NR. (duomenys neskelbtini). 2010 m. vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašė pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie minėtos sutarties nutraukimą, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų dėl nutrauktos sutarties iš „(duomenys neskelbtini)“, UAB pusės. Pranešime nurodė grąžinti minėtą automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesio laikotarpį. Tokį patį pranešimą parašė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo klientui, kuris tuo metu nuomojosi minėtą automobilį. Praėjus maždaug trims savaitėms po šio pranešimo pas jį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. L., kuri papasakojo apie susiklosčiusią situaciją, kad buvo prarastas bet koks ryšys su minėto automobilio nuomininku. Tuomet jie kartu priėmė sprendimą kreiptis į policiją su pareiškimu apie minėto automobilio paiešką (b.l. 145-147, t.1).

Liudytoju apklaustas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Dėl automobilio BMW 730 nuomos sprendimą priėmė pats. Anksčiau G. Z. (K.) nepažinojo. Po nuomos sudarymo iš pradžių įmokos buvo mokamos tvarkingai. 2009 m. pabaigoje ar 2010 m. pradžioje G. Z. pradėjo nebemokėti nuomos, nebeatsiliepinėti į skambučius. Paskui G. Z. paskambino pats ir susitarė susitikti. Sutartą dieną į susitikimą Klaipėdoje atvažiavo G. Z. su dar vienu asmeniu, kuris prisistatė S.. Kalbėjo pastarasis, G. Z. atrodė kaip jo pavaldinys. Buvo sutarta, kad po kelių savaičių jiems verslo reikalai pasitaisys ir jie sumokės įmokas. Jis matė ir automobilį BMW 730, kuris jam pasirodė normalios būklės. Po šio susitikimo praėjus gal dviem savaitėms G. Z. vėl dingo, nebegalėjo su juo susisiekti, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kreipėsi į policiją dėl dingusio automobilio (b.l. 148-149, t.1).

Liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad G. Z. (K.) pažįsta apie du metus. Jis žinojo apie G. Z. naudojamą automobilį BMW 730. Pats automobiliu niekada asmeniškai nesinaudojo, tik G. Z. prašymu kartu su juo vieną kartą važiavo į Klaipėdą, kur G. Z. turėjo susitikti su automobilį išnuomojusios įmonės atstovu. Jis girdėjo, kaip G. Z. su įmonės atstovu susitarė, kad po savaitės atvarys automobilį apžiūrai. Po kelionės į Klaipėdą, tai galėjo būti 2010 m. vasario mėnuo, po savaitės, A. J. matė G. Z. ir klausė jo, ar jis susitvarkė reikalus su lizingo įmone. G. Z. nurodė, kad Klaipėdoje nebuvo, nes buvo išvykęs darbo reikalais į Vilnių (b.l. 154-155, t.1).

Liudytoju apklaustas I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobiliu BMW 730, kuriuo 2010 m. pradžioje naudojosi pažįstamas A. (A. J.), to BMW savininkas (G. K.) ir R., pravarde „M.“ (R. Ž.), jis yra kelis kartus važiavęs kartu su R. ir A., tai yra jie jį kelis kartus yra pavežę. Žino, kad A. su automobilio savininku 2010 m., laiko nebeatsimena, važiavo į Klaipėdą, kiek žino, ten atliko kažkokį vertinimą to BMW automobilio. Tas BMW savininkas buvo praradęs teises, todėl jį A. ir vežė į Klaipėdą. Tuo BMW automobiliu niekada pats nėra naudojęsis, niekada iš to savininko automobilio kaip užstato už skolą nėra ėmęs ir niekam jo nėra perdavęs. Su tuo BMW savininku (ar jis buvo savininkas, tiksliai nežino) niekada jokių reikalų nėra turėjęs, jam pinigų neskolino, kad šis sumokėtų servisui už automobilio remontą. Neprisimena, ar su tuo savininku yra kada susitikęs prie „(duomenys neskelbtini)“ serviso. Kiek žino ir matydavo, tai tuo automobiliu BMW kas norėdavo, tas ir naudodavosi – ir A., ir R., ir pats savininkas. Jis pats su tuo automobiliu visiškai nėra susijęs (b.l. 156, t.1).

Liudytoja apklausta J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. Z. (K.) jai buvo minėjęs, jog jis turi BMW automobilį, tačiau ji šio automobilio niekada nematė, G. Z. jai nerodė nei važiuojant j oro uostą, nei anksčiau (b.l. 197, t.1).

Liudytoja apklausta B. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Ji matė, kad direktorius G. Z. (K.) važinėjo septintos klasės automobiliu BMW juodos spalvos. G. Z. skolindavosi jos automobilį Audi A3, o jai leisdavo naudotis automobiliu BMW, todėl ji Šiaulių miesto ribose važinėdavo šiuo automobiliu. Po 2009 m. lapkričio mėnesio, kai ji išėjo iš darbo, daugiau su G. Z. nebendravo ir automobiliu BMW nesinaudojo. Vėlesnis automobilio BMW likimas jai nėra žinomas, šis automobilis pas ją neliko (b.l. 198-200, t.1).

.Asmens parodymo atpažinti metu V. M. atpažino A. J., kaip asmenį, prisistačiusį S. vardu, kuris buvo atvykęs kartu su G. Z. į susitikimą ir kalbėjo su juo dėl automobilio BMW 730 (b.l. 150-152, t.1).

Asmens parodymo atpažinti metu I. P. atpažino apklausoje minėtus asmenis pažįstamą A. – kaip A. J., pažįstamą R. – kaip R. Ž., automobilio savininką – kaip G. Z. (K.) (b.l. 157-167, t.1).

Akistatos tarp įtariamojo G. K. ir liudytojo A. J. metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (b.l. 71-74, t.2).

Akistatos tarp įtariamojo G. K. ir liudytojo I. P. metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (b.l. 35-37, t.2).

Liudytoja T. L. pateikė automobilio nuomos sutarčių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su G. Z. kopijas su priedais (b.l. 136-144, t.1).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos medžiagos matyti, kad 2008-02-07 buvo sudaryta automobilio „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 36202,50 Eur vertės lizingo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2009-12-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nutraukė šią sutartį dėl sutarties esminių pažeidimų (b.l. 58-75, t.1).

Pagal VĮ „Regitra“ duomenis matyti, kad automobilis „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kaip naudotojas įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-03-17 buvo paskelbta šio automobilio paieška (b.l. 126-129, t.1).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2009-10-22 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra ERT Nr. (duomenys neskelbtini) 4520,52 Lt sumai už automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą (kaip prekių gavėja pasirašė B. K.), o 2009-11-23 išrašytas kasos pajamų orderis KAE Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. Z. priimta 4520,20 Lt suma (b.l. 182-185, t.1).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje.

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Svetimo turto iššvaistymo atveju kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos jo perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2011). Taigi, svetimo turto iššvaistymo esmė – tai, kad turtas perleidžiamas be jokio teisėto pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas ne kartą yra išaiškinęs, kad, sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-388/2007).

Vertindamas surinktus baudžiamojoje byloje ir teisme ištirtus įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas konstatuoja, kad G. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal LR BK 184 str. 2d. Tiek iš kaltinamojo G. K. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, tiek iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo - pardavimo sutarties, įmokų grafiko, turto priėmimo- perdavimo akto, vienašališko sutarties nutraukimo (b. l. 58-75, 1 t.), VĮ „Regitra“ duomenų ( b. l. 126-129, 1t.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų: PVM sąskaitos –faktūros ERT Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio KAE Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 182-185, 1 t.), automobilio nuomos sutarties, bei nuomos mokesčio grafiko, automobilio priėmimo- perdavimo akto ( b. l.136-144, 1t.), ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų V. M. ( b. l. 148-149, 1 t.), A. J. ( b.l. 154-155, 1t.), I. P. ( b.l. 156, 1 t.), B. K. ( b.l. 198-200, 1t.) parodymų, asmens atpažinimo protokolo ( b.l. 150-152, 1t.), akistatų tarp G. K. ir A. J., bei G. K. ir I. P. protokolų ( b.l. 71-74, 2t.; b.l. 35-37, 2t.), nustatyta, jog G. K. ( Z.), laikinai patikėtą pagal nuomos sutartį automobilį BMW730, v/n (duomenys neskelbtini), pažeisdamas sutarties sąlygas, neteisėtai, už skolą 4520,52 Lt ( 1309,23 Eur) perleido nenustatytiems asmenims. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog 2008-02-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl automobilio BMW 730, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo ( lizingo) sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuomos sutarties pagrindais, laikinai naudotis perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji tą pačią dieną, t.y. 2009-04-27 išnuomavo minėtą automobilį G. K. (Z.). Kaltinamasis G. K. (Z.), 2009-04-27 sudaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio nuomos sutartį, žinodamas, jog nėra šio automobilio savininkas, ką patvirtina ir automobilio registracijos liudijimas ( b.l. 144, 1t. ), perduotas G. K. kartu su automobiliu ( b.l. 146, 1 t.), perdavė automobilį nenustatytiems asmenims už 4520,52 Lt ( 1309,23 Eur) skolą. Tai, kad G. K. perleido automobilį tretiesiems asmenims laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, patvirtina liudytojai T. L., A. T., V. M., kurie nurodė, jog G. K., nustojus mokėti nuomos įmokas pagal sutartį, buvo reikalauta grąžinti automobilį, tačiau automobilis sutartyje nurodytu adresu nerastas, o pats G. K. dingo ir su juo nebuvo galimybės susisiekti nuo 2009-11-27. Liudytojas V. M. patvirtino, jog G. Z. ( K.) buvo atvykęs, tiksliau nurodyti laiko negali, su dar vienu liudytojui nepažįstamu asmeniu, kurį vėliau ikiteisminio tyrimo metu atpažinimo metu parodė, t.y. A. J., ir bandė tartis dėl nuomos įmokų mokėjimo, nurodydamas, jog, pasitaisius verslo reikalams, sumokės įmokas už automobilį BMW730. Tai, kad vyko į Klaipėdą susitikti su automobilį išnuomojusia įmone - patvirtino ir liudytojas A. J.. 4520,52 Lt ( 1309,23 Eur) skolos faktą patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ duomenys, t.y. automobiliui buvo atliktas remontas, 2009-11-23 išrašytas kasos pajamų orderis 4520,20 Lt sumai, kas patvirtina kaltinamojo parodymus, jog automobilis buvo remontuojamas ir už remontą reikėjo sumokėti didelę pinigų sumą. Tokios pinigų sumos, kaip nurodė G. K. - tai dienai neturėjo ir dėl šios priežasties pats perdavė automobilį tretiesiems asmenims, kurie paskolino pinigų sumokėti už automobilio remontą. Nors G. K. nurodė, jog automobilį už skolą perdavė I. P., po to A. J., tačiau ikiteisminio tyrimo liudytojais apklausti, bei atlikus akistatas, minėti asmenys šių aplinkybių nepatvirtino, A. J. patvirtino tik aplinkybę dėl vykimo kartu su G. K. į Klaipėdą, kur buvo susitikta su automobilį išnuomojusios įmonės atstovu. Kitų duomenų, patvirtinančių kaltinamojo tiesioginį nurodymą dėl automobilio perdavimo konkretiems asmenims - nėra, todėl teismas laiko jog tinkamai G. K. inkriminuotas automobilio BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavimas nenustatytiems tretiesiems asmenims.

Tikslintinas kaltinimas dėl skolos dydžio, už kurį perduotas automobilis tretiesiems asmenims, kadangi G. K., pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ( b.l. 184-185, 1t.), sumokėjo už automobilio remontą 4520,52 Lt ( 1309,23 Eur). Kitų neginčijamų duomenų apie kokias nors skolas byloje nėra surinkta, pats G. K. nurodė, jog remontas kainavo apie 5400 Lt., o pinigus davė I. P., kuris kaip užstatą pasiliko automobilį iki skolos grąžinimo. Kadangi nustatyta konkreti automobilio remonto suma, kurios pagrindu buvo perduotas automobilis tretiesiems asmenims, kitų neginčijamai patvirtinančių duomenų, jog kaltinamasis G. K. gavo 5400 lt. paskolos - nėra, todėl tikslintinas kaltinimas, nurodant, jog už 4520,52 (1309,23 Eur) skolą automobilis BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perleistas tretiesiems nenustatytiems asmenims. Šis tikslinimas kaltinimo esmės nekeičia, skolos sumos dydžio sumažinimas kaltinamojo teisių nepažeidžia.

Nusikalstama G. K. veika padaryta netiesiogine tyčia, kadangi G. K. savo veikos pobūdį ir galimas pasekmes suprato konkrečiai, sumenkindamas civilinio ieškovo galimybes atkurti pažeistą teisę civiline tvarka, bei sudarydamas neperspektyvų kreditoriaus teisių atkūrimą, o ne abstrakčiai, kas būdinga neatsargumui, t.y. nusikalstamo pasitikėjimo atveju.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, veiką kvalifikuojantį požymį- didelę vertę pagal BK 190 str. 1d., įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, kaltės formą, G. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį.

G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1d. 2p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę G. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad G. K. šiuo nuosprendžiu konstatuotą veiką padarė būdamas Liettuvoje neteistas (II t., b.l. 82-83), galiojančių administracinių teisės pažeidimų nuobaudų neturi (II t., b.l. 99-101), dirba Vokietijoje, „(duomenys neskelbtini)“ (II t., b.l. 50-58, 60-63), teistas 2014-09-05d. Šiaulių apylinkės teismo ( II t., b. l. 102-117), taip pat buvo baustas bei teistas užsienio valstybėse : Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje ( II t., b. l. 84- 90), psichikos sveikatos priežiūros įstaigose nesigydė ( II t., b. l. 93, 95, 97), šiuo metu jam taikomas gydymas dėl patirtos traumos ( II t., b. l.155-162). Kaltinamajame akte nurodoma, jog G. K. teistas 2 kartus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog jis 2000-12-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal LR BK 310 str. 1 d. ( 1961 m. red.), bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, todėl bylos nagrinėjimo metu G. K. laikytinas teistu 1 kartą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvisumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2 d. G. K. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, nustatant dydį, mažesnį nei vidurkis, kadangi, teismo nuomone, taip bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu ( 2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija, galiojančia nuo 20123-207-13), paskirta bausmė mažintina 1/3, bei bendrintina su 2014-09-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., 9d., kadangi viena iš nusikalstamų veikų, už kurią pripažintas G. K. kaltu Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu- priskiriama prie sunkių nusikaltimų ir nėra pagrindų taikyti bausmių apėmimą ( BK 182 str. 2d., 11 str. 5d.). Į bausmės laiką įskaitytinas visiškai atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-05 nuosprendį, bei laikinieji sulaikymai, t.y. : JAV (nuo 2011-09-09 iki 2012-07-12), suėmimo laikas ( nuo 2012-07-12 iki 2013-01-08). Pakartotinai įskaitytinas laikas , kuomet kaltinamasis buvo sulaikytas JAV , bei Lietuvoje paskirta kardomoji priemonė suėmimas ( šis laikotarpis buvo įskaitytas ir 2014-09-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu), kadangi veikos, dėl kurių G. K. buvo nuteistas minėto apylinkės teismo nuosprendžiu ir veika dėl automobilio BMW730, v/n (duomenys neskelbtini) išvaistymo, buvo tiriamos vienoje baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00025-10, iš kurio vėliau tyrimas dėl automobilio BMW730, v/n (duomenys neskelbtini) išskirtas. Tačiau dėl visų veikų buvo kreiptasi su ekstradicijos prašymu 2011-05-31 raštu Nr. 17.2.-10822 ( 14.3.-325/20), dėl visų veikų buvo taikyta kardomoji priemonė- suėmimas, todėl pripažintina, jog procesinės prievartos priemonės ir ekstradicijos prašymas, kurio pagrindu G. K. buvo sulaikytas JAV, apėmė visus kaltinimus: tiek dėl veikų, dėl kurių G. K. pripažintas kaltu 2015-09-05 teismo nuosprendžiu, tiek dėl automobilio BMW730, v/n (duomenys neskelbtini) šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog ekstradicijos procedūra tik buvo pradėta, G. Z. buvo sulaikytas JAV 2011-09-09, tačiau nutrauktas konvojavimas G. K. paprašius prieglobsčio JAV. G. K. deportuotas 2012-07-12 iš Čikagos į Vilnių ( II t., b. l. 165-182, 102-117). Visą šį laikotarpį G. K. buvo suimtas, todėl teismas jo atžvilgiu taikytas procesinės prievartos priemones- sulaikymo laiką įskaito į paskirtą bausmę.

Taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta- nėra pagrindų visumos, nurodomų minėtame straipsnyje, o BK 54 str. 3d. taikymas netikslingas, nes bausmės paskyrimas šiuo atveju aiškiai neprieštarauja teisingumo principui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareiškė 24055,65 Eur (83059,34 Lt) civilinį ieškinį (b.l. 58-59, t. 1). Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai pareikštą civilinį ieškinį, nurodydamas, jog dirba Vokietijoje, žalą galės atlyginti dalimis.

Pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas ir įrodytas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sudarytos automobilio išperkamosios nuomos bei nuomos sutartys ( b.l. 6075, 136-144, t. 1), pagal kurias G. K. naudojosi automobiliu BMW730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė įsigijimo metu buvo 36202,50 Eur (125000 Lt.), tačiau civilinis ieškovas, nesant galimybei susigrąžinti prarasto turto, pateikė reikalavimą neišpirkto turto dydžiui- 24055,56 Eur ( 83059,34 Lt). Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinio ieškovo reikalavimas kilo iš delikto, žala civiliniam ieškovui padaryta G. K. neteisėtais veiksmais, jie tiesioginiame priežastiniame ryšyje su netektu civilinio ieškovo turtu, todėl civilinio ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai ir iš G. K. priteistina 24055,65 Eur ( 83059,34 Lt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( buvęs UAB (duomenys neskelbtini)“) naudai.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- nėra.

Kardomoji priemonė kaltinamajam G. K.- nepaskirta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 6-7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 4 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1( vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti G. K. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., G. K. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014-09-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę G. K. skirti laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams 3 ( trims) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, praleistą sulaikyme JAV (nuo 2011-09-09 iki 2012-07-12), suėmimo laiką ( nuo 2012-07-12 iki 2013-01-08), bei bausmę, visiškai atliktą pagal 2014-09-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir laikyti, jog G. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus 3 ( tris) mėnesius yra atlikęs.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. K. 24055,65 Eur ( dvidešimt keturių tūkstančių penkiasdešimt penkių eurų 65 ct) turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.