Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 str. 1 d. – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo V. R. sulaikymo dienos. Nuosprendžiu iš V. R. priteista 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo B. K. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: jis 2008 m. liepos 5 d., apie 12.00 val., Karklės k., Klaipėdos r., apgaule prisistatęs UAB „Viro“ vadovu bei suklastojęs tikrą dokumentą, tai yra kasos išlaidų orderyje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad V. R. yra neegzistuojančios UAB „Viro“ įmonės vadovas ir atstovauja šią bendrovę, savo naudai iš B. K. įgijo 2000 Lt už kuriuos pastarajam pažadėjo supirkti statybines medžiagas, tačiau statybinių medžiagų nesupirko ir tokiu būdu V. R. apgaule savo naudai įgijo 2000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu neginčija nei padarytų nusikaltimų fakto, nei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, nesutikta, jo manymu, su teismo taikyta per griežta baudžiamąja atsakomybe. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas patikrins bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Savo skundu nuteistasis, prašydamas jam paskirti švelnesnę nei skyrė pirmosios instancijos teismas bausmę, argumentuoja tuo, jog dokumento suklastojimas nukentėjusiajam nepadarė žalos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo teiginiais.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai įvardintas nuteistojo V. R. veikimas, kuris pagrįstai įvertintas kaip apgaulės panaudojimas užvaldant svetimą turtą. Aptartos aplinkybės ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai aiškiai patvirtina, kad V. R. suklastojęs kasos išlaidų orderį ir paimdamas iš nukentėjusiojo 2000 litų, apgaulės būdu įgijo nukentėjusiojo B. K. turtą. Pažymėtina ir tai, jog pats nuteistasis šio fakto neginčijo.

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnis) yra nusikaltimas valdymo tvarkai (BK XLIII skyrius). Šiuo nusikaltimu pažeidžiama teisės aktais nustatyta dokumentų išdavimo, tvarkymo ir naudojimo tvarka. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia tikro dokumento turinį arba pats pagamina ar patvirtina kito asmens pagamintą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju suklastotas dokumentas buvo panaudotas siekiant apgaule įgyti svetimą t. y. nukentėjusiojo B. K. turtą. Todėl nuteistojo veika ir buvo kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., nes sukčiavimo sudėtis neapima dokumentų suklastojimo. Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti, tiesiogine tyčia t. y. atliekant klastojimo veiksmus kaltininkas suprato, kad klastojo tikrą dokumentą ir norėjo taip veikti. Tokiu būdu nustatyta, jog V. R. suklastojęs kasos išlaidų orderį, nurodydamas jame UAB „Viro“ pavadinimą, bei pasivadinęs kaip įmonės direktorius, suprasdamas, kad jo nurodyta UAB „Viro“ nevykdo jokios veiklos, apgaule įgijo iš nukentėjusiojo B. K. 2000 litų statybinių medžiagų supirkimui ir jų nenupirkęs, pinigų negrąžinęs apgaule įgijo svetimą turtą, taip padarydamas nukentėjusiajam B. K. turtinę žalą. Todėl visiškai nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog dokumento suklastojimas nuteistajam nepadarė žalos.

Taip pat nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į tai, jog jis nukentėjusiajam atvežė darbininkus ir jie atliko darbus. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstus tokius apeliacinio skundo teiginius. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis atvažiavo su darbininkais pas nukentėjusįjį, kurie atliko statybos darbus, tačiau V. R. tą pačią dieną įgijęs iš nukentėjusiojo 2000 litų, paliko darbininkus objekte, o pats dingo. Nukentėjusysis darbininkams pats už atliktą darbą sumokėjo, todėl ši aplinkybė nevertintina kaip pagrindas švelninti paskirtą bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė.

Skirdamas nuteistajam V. R. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę savo sprendimą motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus), į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis (nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, naujas veikas padarė būdamas nusikaltimų recidyvu). Atsižvelgė į tai, jog šiuo metu taip pat yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir pastarajam paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, taip pat į tai, jog nuteistasis nedirba, sistemingai nusikalsta, nuolatinių pajamų ir gyvenamosios vietos neturi, nevedęs. Pirmosios instancijos teismas pripažino V. R. lengvinančią aplinkybę, jog jis dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą tai jau įvertino pirmosios instancijos teismas.

Taigi visos aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, buvo įvertintos tinkamai, tinkamai paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu V. R. už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų buvo paskirta aiškiai švelnesnės bausmės nei šių straipsnių sankcijų vidurkiai.

Pažymėtina ir tai, jog V. R. naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas tokiu atveju asmuo laikomas nusikaltimų recidyvu, o LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegijos nuomone, dar labiau švelninti paskirtas bausmes atsižvelgiant į apelianto skunde nurodytas aplinkybės nėra jokio pagrindo.

Paskirdamas V. R. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančios aplinkybės nebuvimą, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pakankamo pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.