- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- I1-4291-535/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02341-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namai
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau - Vilniaus PN) direktoriaus 2020-04-21 nutarimą Nr. 28-149; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2020-06-08 sprendimą Nr. 2S-2082; 3) priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 1-6).
Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus PN dirba tvarkiniu, bei atlieka kitus pagalbinius darbus, 2020-04-17 po pietų ėjo į garažą, kuris yra darbo zonoje, padėti nušveisti senus dažus nuo lovų (paruošti dažymui). Per kontrolės praleidimo punktą Nr. 2 (toliau - KPP-2) jo nepraleido, nes nebuvo jo paskyros įeiti į darbo zona. Jis prižiūrėtojui paaiškino, kad visada vaikšto į darbo zoną ir nereikėdavo paskyros, nes visi prižiūrėtojai žinojo, kad jis yra tvarkinys, bei dirba pagalbinius darbus, todėl ir praleisdavo. Paaiškina, kad jis pats asmeniškai nežinojo kad jam reikia paskiros įeiti į darbo zoną. Prižiūrėtojas jam pasakė kad nepraleis. Tada apsisuko ir išeidamas pasakė: „Jo pa pa, kas čia per nesąmonės darosi“ ir nuėjo į pirmą gyvenamąjį korpusą.
Vilniaus PN direktoriaus 2020-04-21 nutarimu Nr. 28-149 jam buvo paskirta nuobauda - draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2020-04-17 14.45 val. užėjęs į kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 2 nebuvo išleistas į santechniko dirbtuves, todėl pradėjo reikšti nepasitenkinimą vartodamas necenzūrinius žodžius, nevykdė pareigūno nurodymo nesikeikti, išėjo iš patalpos be leidimo.
Nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 183 straipsniu, Vilniaus PN direktoriaus 2020-04-21 nutarimu Nr. 28-149 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ jam skirtą nuobaudą skundė Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento 2020-06-08 sprendimu Nr. 2S-2082 „Dėl S. V. skundo išnagrinėjimo“ jo skundas netenkintas, jam paskirta nuobauda palikta galioti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jam inkriminuoto nusižengimo nepadarė, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, neatsižvelgta į jo nurodytas aplinkybes, jog jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, todėl paskirta nuobauda turėtų būti panaikinta.
Pareiškėjas mano, kad Vilniaus PN direktoriaus ir Kalėjimų departamento priimtas vienašališkas sprendimas prižiūrėtojo naudai nėra teisingas. Pareigūnas atsakingai elgdamasis jam suteiktomis teisėmis turėjo ir privalėjo numatyti galimą teisini konfliktą tarp pareigūno ir nuteistojo ir turėjo turėti registratorių likęs vienas KPP-2. Vilniaus PN direktorius neatliko tyrimo, t. y. neapklausė Turto valdymo skyriaus specialisto E. M., kuris žino kad vaikšto į garažą padėti valyti senus dažus nuo lovų, neatsižvelgė į tai, kad buvo tik jo ir pareigūno paaiškinimas/tarnybinis pranešimas. Taip pat ir į tai, kad jis negali turėti registratoriaus, kuriuo galėtų įrašyti savo kasdienybę pataisos namuose. Nesutinka su Kalėjimų departamento teiginiais, kad nuteistieji įeina ir išeina iš patalpos kurioje yra pareigūnas tik jam leidus. Pažymi, kad atsiklausti pareigūnų dėl išėjimo būtina tik tada, kai jis kviečiamas arba savo klausimais eina pas aukštesnio laipsnio administracijos darbuotoja. Būna atveju, kad nereikėjo atsiklausti. Šias aplinkybes gali patvirtinti vaizdo kamerų, esančių KK-3, medžiaga.
Taip pat skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta, kad neturėjo tikslo vartoti necenzūrinius žodžius, dėl to kad pareigūnas jo nepraleido. Jis žino kad už keiksmažodžių naudojimą gali būti nubaustas, todėl neturi noro pažeisti nustatytų pareigų ir draudimų. Kaip tik atvirkščiai, jis stengiasi įrodyti Vilniaus PN administracijai, kad gali atsakingai dirbdamas paskirtus darbus, užsidirbti teisėtais būdais. Nurodo, kad galiojančių nuobaudų neturi apie 9 mėnesius, turi 3 paskatinimus, lanko socialinės reabilitacijos užsiėmimus.
Pareiškėjas pažymi, kad jis nebuvo informuotas, kad jam turi būti paskira pereinant per KPP-2 į darbo zoną. Vaikščiojo be paskiros į darbo zoną per KPP-2 kiekvieną ketvirtadienį pakrauti į mašiną šiukšlių. Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad pareigūnas, atlikdamas tarnybą, elgėsi neatsakingai, o Vilniaus PN direktoriaus ir Kalėjimų departamento sprendimai yra priimti tam, kad pateisintų pareigūno neatsakingą elgesį tarnybos metu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, pareigūno ir administracijų veiksmai pažemino jo orumą, bei reputaciją, todėl patyrė žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 25-28) dėsto faktines aplinkybes ir paaiškina, kad nėra pagrindo abejoti pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu, nėra nustatyta, kad pareigūnas dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkaltinti būtent pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pareiškėjas skunde nenurodė suinteresuotumo priežasčių, todėl tarnybinis pranešimas neabejotinai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą. Pareiškėjas turėjo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Neatlikdamas šių veiksmų, jis pažeidė skundžiamame nutarime nurodytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl už padarytą pažeidimą jam pagrįstai paskirta nuobauda. Pareiškėjui paskirta nuobauda nėra per griežta, skiriant nuobaudą esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti. Šios drausminės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą pripažino ir Kalėjimų departamentas 2020-06-08 sprendimu Nr. 2S-2082. Iš pateiktos dokumentinės medžiagos matyti, kad Vilniaus PN administracija pareiškėjui nuobaudą skyrė teisėtai ir pagrįstai. Nuobaudos rūšis parinkta tinkama, nėra per griežta. Vilniaus PN direktoriaus nutarimas priimtas, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktu pareigūno tarnybiniu pranešimu, nutarime nurodytos pareiškėjo pažeistų teisės aktų nuostatos. Nuteistajam paskirta nuobauda yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui. Nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas.
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 16-20) nurodo, kad įvertinęs dokumentinę medžiagą, padarė išvadą, kad yra pakankamai objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda. Išnagrinėjus visą su skundžiamomis aplinkybėmis susijusią medžiagą, darytina išvada, kad skundžiama nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 2 dalimi (nuteistiesiems skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį), kadangi pataisos įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuotos pareiškėjo padaryto nusižengimo sudėtys, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus.
Kalėjimų departamento teigimu, jis išnagrinėjo visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Vilniaus PN direktorius, priimdamas skundžiamą nutarimą Nr. 28-149, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai, todėl paliko Vilniaus PN direktoriaus 2020-04-21 nutarimą Nr. 28-149 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento sprendimo ir Vilniaus PN nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo skirta nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus PN I-ojo saugumo valdymo skyriaus (toliau - SVS) jaunesnysis specialistas 2020-04-17 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-214(1) pranešė Vilniaus PN direktoriui, kad jis 2020-04-17 atliko tarnybą priežiūros KPP-2. Minėtą dieną 14.45 val., 3-ojo būrio nuteistasis S. V., pasakė, kad eina iki santechniko dirbtuvių. Patikrino nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrą ir nustatė, kad minėtas nuteistasis neturi teisės ten eiti. Apie tai paaiškino nuteistajam ir išaiškino, kad jo nepraleis. Nuteistasis S. V. pradėjo reikšti nepasitenkinimą necenzūriniais žodžiais ( vrot kompot, nachuj). Jis nurodė nuteistajam nesikeikti, bet pastarasis jo nurodymo nevykdė ir toliau keikdamasis apsisuko ir išėjo iš patalpos, stipriai trenkdamas durimis. Pareigūnas tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad nuteistajam S. V. užeiti į priežiūros posto patalpą ir iš jos išeiti neleido. Nurodė, kad savo veiksmais nuteistasis S. V. pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.2, 18.4 punktų reikalavimus (b. l. 33).
S. V. 2020-04-20 pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020-04-17 apie 14.30 val., ėjo pro KPP 2 į darbo zoną valyti lovų prie garažo, kadangi yra dirbantis ūkio skyriuje. Pareigūnas nepraleido praeiti, jis išėjo iš KPP 2, išeidamas pasakė: jo papa kažkokia tai nesąmonė. Necenzūrinių žodžių nebuvo ištaręs. Nežino, kodėl pareigūnas rašė tarnybinį pranešimą. Dar kartą patvirtino, kad necenzūrinių žodžių nevartojo (b. l. 34).
Minėtas S. V. drausmės pažeidimas buvo svarstytas 2020-04-21 Vilniaus PN Drausmės komisijos metu. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes, konstatavo, kad nuteistasis savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.2, 18.4 punktų reikalavimus ir nutarė siūlyti Vilniaus PN direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą - draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 35, 36).
Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (pažeidė BVK 12 str. 1, 2 d., 110 str. 1 d. 1, 2 p. ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.2 p., 18.4 p. reikalavimus), vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, taip pat atsižvelgdamas į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą, 2020-04-21 nutarimu Nr. 28-149 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiškėjui nuobaudą - draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 37).
Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2020-06-08 sprendime Nr. 2S-2082 konstatavo, kad Vilniaus PN direktoriaus 2020-04-21 nutarimas Nr. 28-149 yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 8-9, 10-11).
Nesutikdamas su minėtais administraciniais aktais pareiškėjas kreipėsi į teismą. Skunde teigia, kad nežinojo, jog dirbančiam nuteistajam patekti į darbo teritorija būtina išvedimo į darbą paskyrą, kadangi anksčiau jos nereikėdavo. Tikina, kad necenzūrinių žodžių nevartojo. Pažymėjo, kad žino, jog už necenzūrinių žodžių vartojimą gali būti nubaustas, o to nenorėtų.
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 11 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios nuteistųjų teisės, o 12 straipsnyje – bendrosios nuteistųjų pareigos. Remiantis BVK 12 straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, pareigos.
Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015). BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 straipsnio 1 dalis). Aptariamo BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.
BVK taip pat reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. BVK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami BVK skyriai. Nuobaudų nuteistiesiems skyrimas nustatytas BVK 142 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų (BVK 142 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). BVK 143 straipsnyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 straipsnio 2 dalis); nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (BVK 143 straipsnio 3 dalis).
LVAT praktikoje pripažįstama, kad pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (LVAT 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).
Kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT, formuodamas praktiką analogiško pobūdžio bylose, bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Toks reikalavimas iš esmės įtvirtintas BVK 143 straipsnyje, kuris nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui (BVK 143 straipsnio 3 dalis). Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (LVAT 2013-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1675/2013).
BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių: įėjus pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti į patalpą, kurioje yra pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovas, ir išeiti iš jos tik pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovui leidus, kreipiantis į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovą, pasakyti savo pavardę (18.2 p.); nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti (18.2 p.).
Pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas yra užfiksuotas Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto tarnybiniame pranešime (b. l. 33). Teismo vertinimu, statutinių valstybės tarnautojų tarnybinis pranešimas yra teisėtas ir leistinas įrodymas Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio prasme ir nėra pagrindo jais abejoti. Pareiškėjas 2020-04-20 pateiktame pasiaiškinime (b. l. 34) teigia, kad pažeidimo nepadarė, necenzūrinių žodžių nevartojo, nesupranta kodėl pareigūnas surašė tarnybinį pranešimą. Pareiškėjo pasiaiškinime ir skunde nurodytos aplinkybės su tikslu pateisinti padarytą pažeidimą, yra vertinamos kaip nepagrįstos bei kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą režimo pažeidimą.
Darytina išvada, jog surinktų įrodymų pakanka konstatuoti skundžiamame nutarime nurodytus pažeidimus. Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturi, taip pat į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, paskirta pagrįstai ir teisėtai.
Įvertinus Kalėjimų departamento sprendimą, matyti, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl Vilniaus PN nutarimo nepagrįstumo buvo patikrinti, nusiskundimai įvertinti, sprendimo palikti pareiškėjui paskirtą nuobaudą nepakeistas motyvai aiškūs ir pakankami. Iš Kalėjimų departamento sprendimo turinio matyti, kad Vilniaus PN, Kalėjimų departamento prašymu, pateikė dokumentinę medžiagą, kuria vadovaudamasis Kalėjimų departamentas nustatė, kad Vilniaus PN administracija nepažeidė galiojančių teisės aktų. Tokią išvadą Kalėjimų departamentas padarė patikrinęs pateiktą dokumentinę medžiagą bei faktinius duomenis, juos įvertinęs. Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Kalėjimų departamentas ėmėsi veiksmų, t. y. patikrino pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, ir padarė išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai buvo nepagrįsti, pareiškėjo skundas buvo išnagrinėti nešališkai ir objektyviai, sprendimas paremtas faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis.
Teismas nenustatė pagrindų skundžiamus nutarimą ir sprendimą, priimtą ginčą išnagrinėjus išankstinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, laikyti nepagrįstais ir juos panaikinti, todėl pareiškėjo skundas dėl jų panaikinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Teismui nustačius, jog Vilniaus PN, priimdami nutarimą, nepažeidė nei materialiųjų nei procesinių teisės aktų, t. y. nesant neteisėtiems veiksmams kaip vienam iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, nėra pagrindo ir priteisti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą. Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat tinkamai nenurodė ir neįrodė patirtos žalos, o jo skunde nurodyti teiginiai vertintini kaip itin nekonkretūs. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo prašymas atlyginti galimai patirtą neturtinę žalą – 1 000 Eur atmestinas kaip nepagrįstas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.