Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Mulevičiaus pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Tulada“ vadovas R. D., uždarosios akcinės bendrovės „Remi Real Estate“, „Tulada“.

Pareiškėjas prašė skirti UAB „Tulada“ vadovui R. D. baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Anot pareiškėjo, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, skolininkas UAB „Tulada“ nevykdo antstolio reikalavimų pateikti duomenis apie įmonės turtą.

Antstolis S. Mulevičius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. vykdomąjį raštą dėl 2896,20 Eur skolos, 527,11 Eur delspinigių ir 6 procentų procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Tulada“ išieškotojui UAB „Remi Real Estate“ (b. l. 3). Antstolis 2016 m. vasario 25 d. patvarkymu (b. l. 6) įpareigojo skolininką per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui duomenis apie skolininko turtą ir jo buvimo vietą, debitorių ir kreditorių sąrašą, kitus duomenis apie įmonės turtą bei pajamas. Šis antstolio patvarkymas įteiktas 2016 m. kovo 5 d. (b. l. 7), tačiau skolininkas per nustatytą laiką nepateikė nurodytos informacijos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad nurodytas antstolio patvarkymas įvykdytas. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „Tulada“ vadovu nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. paskirtas (išrinktas) R. D. (b. l. 9-10). Duomenų, kad nurodytos bendrovės vadovu šiuo metu būtų kitas asmuo, nėra.

Antstolio 2016 m. vasario 25 d. reikalavime nustatyti įpareigojimai, teismo vertinimu, iš esmės atitinka Civilinio proceso kodekso 645 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skolininko pareigą antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Skolininko vadovas, būdamas atsakingas už nurodytų duomenų pateikimą, nepateikė antstolio reikalavime nurodytų duomenų apie bendrovės turtą, todėl šiuo atveju spręstina dėl skolininko UAB „Tulada“ vadovo atsakomybės pagal specialiąsias CPK 645 straipsnio 1, 2, 3 dalių (o ne bendrąsias CPK 585 straipsnio) nuostatas. Taigi CPK 645 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. CPK 670 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už antstolio reikalavimų vykdymą, kai išieškoma iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitų organizacijų, tarp jų ir iš užsienio subjektų, yra atsakingi šių subjektų vadovai.

Nurodytų antstolio įpareigojimų įvykdymas, t. y. duomenų pateikimas, teismo vertinimu, nelemia skolininko UAB „Tulada“ neadekvačių turto ar finansinio-turtinio pobūdžio suvaržymų. Ginčo dėl antstolio nustatytų įpareigojimų teisėtumo nėra, t. y. antstolio reikalavimai yra galiojantys, teisėti ir vykdytini (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Taigi nustatyta aplinkybė, kad skolininkui žinomas antstolio reikalavimų turinys – nustatyti atitinkami įpareigojimai, jų įvykdymo terminai ir atitinkamos sankcijos už jų nevykdymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), nepripažįsta būtinu detaliau aiškintis įpareigojimų neįvykdymo konkrečių priežasčių, juolab kad šiuo atveju nevykdomas antstolio nustatytas trumpalaikis (per penkias dienas) įpareigojimas. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pateiktas pareiškimas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 2, 3 dalys).

Civilinio proceso kodekso 645 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų. Nurodytos CPK nuostatos skirtinos baudos dydžio nustatymą priskiria teismo nuožiūrai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismo vertinimu, nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų teisės analogijos taikymas, kuris įtvirtintas ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Kadangi Civilinio proceso teisė, kaip reglamentuojanti valstybės teisminės valdžios įgyvendinimą, yra labiau viešosios negu privatinės teisės šaka, tai nagrinėjamu atveju teisinga, protinga ir sąžininga pagal analogiją vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, t. y. skiriamos baudos dydį nustatyti pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti, todėl spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Be to, netoleruotina tokia situacija, kai skolininkas sumoka paskirtą baudą ir toliau sąmoningai nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų, taigi skiriama bauda ir jos dydis neturi sudaryti prielaidų skolininkui sąmoningai „rinktis“ paskirtos baudos sumokėjimą ir antstolio teisėtų reikalavimų tolesnį nevykdymą.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-15653-912/2016, R. D. jau skyrė 30 Eur baudą už 2016 m. vasario 25 d. patvarkymo nevykdymą. Akivaizdu, kad nurodytos baudos tikslas (sudrausminti asmenį) liko nepasiektas. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad antstolio pareiškimas tenkintinas ir R. D., kaip UAB „Tulada“ vadovui, už antstolio reikalaujamų duomenų nepateikimą skirtina bendra 200 Eur bauda, t. y. didesnė negu prieš tai skirta bauda, tačiau gerokai mažesnė negu išieškomos skolos dydis (CPK 645 straipsnio 3 dalis). Ši bauda išieškotina iš R. D. asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis, 645 straipsniu, 670 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Skirti uždarosios akcinės bendrovės „Tulada“ vadovui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 (dviejų šimtų) Eur baudą už antstolio 2016 m. vasario 25 d. patvarkyme nurodytų įpareigojimų nevykdymą.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.