- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- eI3-5085-595/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02480-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namai
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus pataisos namų prašymą atsakovui V. V. dėl permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo teismo priteisti jam iš atsakovo V. V. 381,59 Eur darbo užmokesčio už kasmetinių atostogų laikotarpį permoką bei 5 proc. procesinių palūkanų.
Nurodo, kad V. V. ėjo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. 2019-08-22 atsakovas pateikė Vilniaus PN administracijai prašymą dėl atleidimo iš tarnybos ir nuo 2019-09-06 Vilniaus PN direktoriaus 2019-08-26 įsakymu Nr. 4-565 „Dėl V. V. atleidimo iš tarnybos“ jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos 2019 m. liepos mėnesį atsakovui buvo suteiktos 33 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos už tarnybos laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, kadangi toks atostogų dienų skaičius priklausė atsakovui už visus išdirbtus 2019 kalendorinius metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 49 str. 1 d. 4 p. Kadangi iš tarnybos atsakovas buvo atleistas nuo 2019-09-06, o darbo užmokestis už kasmetinių atostogų laikotarpį jam buvo sumokėtas už visas 2019 m. priklausiusias kasmetines atostogas (33 darbo dienos), susidarė 10,25 darbo dienų darbo užmokesčio už panaudotas atostogų dienas, viršijus priklausančių kasmetinių atostogų normą už 2019-01-01 - 2019-09-06 tarnybos laikotarpį.
2020-12-11 Vilniaus PN kreipėsi į atsakovą Raginimu grąžinti išmokėtus atostoginius už išnaudotas kasmetines atostogas. Atsakovas 2021-03-12 atliko bankinį pervedimą į Vilniaus PN atsiskaitomąją sąskaitą, pervesdamas 50 Eur susidariusio įsiskolinimo dalį, skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodydamas „ATOSTOGOS DŽIAIUKITĖS“. Pinigų (atostoginių) gavimo, atostogų suteikimo ir pasinaudojimo jomis fakto atsakovas neginčijo. Ši aplinkybė patvirtina, jog apie pareigą grąžinti Vilniaus PN atostoginių permoką už 10,25 darbo dienų atsakovui buvo žinoma bei su šia pareiga atsakovas sutinka.
Nurodo, kad likusi atsakovo negrąžinta įsiskolinimo dalis sudaro 381,59 Eur (Vilniaus PN priskaitymų/atskaitymų žiniaraščio išrašas pridedamas). Kadangi atsakovas toliau vengė savo pareigos grąžinti įsiskolinimą, 2022-01-21 Vilniaus PN administracija kreipėsi į jį Pakartotiniu raginimu grąžinti atostoginius už išnaudotas kasmetines atostogas, viršijus kasmetinių atostogų normą, ragindami jį kuo skubiau, bet ne vėliau, kaip iki 2022-01-31 sumokėti Vilniaus PN susidariusį 381,59 Eur įsiskolinimą bei apie pervestą įsiskolinimą telefonu arba elektroniniu paštu informuoti Vilniaus PN administraciją. 2022-02-26 neįteikta registruoto pašto siunta buvo grąžinta siuntėjui Vilniaus PN su atžyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.
Atsakovas, prašydamas darbdavio suteikti jam kasmetines mokamas atostogas už visą laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, kaip protingas ir rūpestingas asmuo turėjo suprasti, jog tokios mokamos atostogos jam yra suteikiamos tik su sąlyga, kad jis dirbs nustatytą laikotarpį, ne mažesnį, nei reikalingas prašomoms atostogoms suteikti. Kadangi atsakovas po avansu suteiktų atostogų pateikė Vilniaus PN prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos, laikytina, kad avansinė permoka susidarė būtent dėl paties atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo be pateisinamų priežasčių.
Darbdavys ėmėsi visų teisėtų priemonių - informavo buvusį darbuotoją apie nepagrįstai išmokėtos sumos grąžinimą, tačiau pastarasis savo prievolės grąžinti permoką pilnai neįvykdė. Iš aukščiau apibūdintos faktinės situacijos yra akivaizdu, jog rizika dėl atsiradusių pasekmių tenka pačiam buvusiam statutiniam tarnautojui, kuris, parašęs prašymą atostogoms bei gavęs paskaičiuotus atostoginius už jo paties nurodytą atostogų trukmę (33 darbo dienos), išėjo atostogauti, o 2019-08-22 pateikė prašymą dėl atleidimo iš tarnybos. Atsakovas, atsisakydamas pilna apimtimi grąžinti tai, kas jam faktiškai nepriklauso, elgiasi nepakankamai sąžiningai Vilniaus PN, kaip buvusio darbdavio atžvilgiu.
Pagal CK 6.37 str. 2 d., atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas V. V. atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, bei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu 2022-09-27.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Byloje ginčas keliamas dėl 381,59 Eur darbo užmokesčio už kasmetinių atostogų laikotarpį permokos priteisimo iš atsakovo V.V. bei 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. V. ėjo Vilniaus pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas.
Už 2019-01-01 iki 2019-12-31 laikotarpį atsakovui buvo suteiktos 33 darbo dienos kasmetinių atostogų ir išmokėtas visas už kasmetinių atostogų laikotarpį jam priklausantis darbo užmokestis (Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
2019-08-22 atsakovas pateikė Vilniaus PN administracijai prašymą dėl atleidimo iš tarnybos ir nuo 2019-09-06 Vilniaus PN direktoriaus 2019-08-26 įsakymu Nr. 4-565 „Dėl V. V. atleidimo iš tarnybos“ jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos.
Kadangi iš tarnybos atsakovas buvo atleistas nuo 2019-09-06, o darbo užmokestis už kasmetinių atostogų laikotarpį jam buvo sumokėtas už visas 2019 m. priklausiusias kasmetines atostogas (33 darbo dienos), susidarė 10,25 darbo dienų darbo užmokesčio už panaudotas atostogų dienas, viršijus priklausančių kasmetinių atostogų normą už 2019-01-01 - 2019-09-06 tarnybos laikotarpį, permoka.
2020-12-11 Vilniaus PN raginimu kreipėsi į atsakovą grąžinti permokėtą darbo užmokesčio sumą. Atsakovas 2021-03-12 grąžino 50 Eur sumą. Likusi negrąžinta permokos suma yra 381,59 Eur.
Vilniaus PN 2022-01-21 pakartotiniu raginimu kreipėsi į atsakovą grąžinti likusią dalį permokėto darbo užmokesčio. Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, 2022-02-26 atsakovui siųsta registruota siunta grįžo neįteikta su atžyma, kad adresatas neatsiėmė siuntos per saugojimo laikotarpį.
Pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo 381,59 Eur negrąžintos darbo užmokesčio sumos kaip žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos.
DK 150 straipsnio 1 dalis numato, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. DK 150 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad išskaitos gali būti daromos siekiant išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (šio kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (šio kodekso 58 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovui pareiškėjas yra išmokėjęs atostoginius už suteiktas kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, viršijančius įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas nei jam priklauso, kadangi atsakovas iš vidaus tarnybos savo noru išėjo nuo 2019-09-06. Atsakovas, kaip minėta, 50 Eur yra grąžinęs gera valia. Tačiau likusios sumos – 381,59 Eur nėra grąžinęs. Negrąžintos sumos dydį patvirtina pateiktas į bylą Vilniaus PN priskaitymų/atskaitymų žiniaraščio išrašas. Nenustatyta, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl paskaičiuotos grąžintinos sumos ar pan. Kadangi atsakovas po avansu suteiktų atostogų pateikė Vilniaus PN prašymą atleisti jį iš tarnybos, laikytina, kad avansinė permoka susidarė būtent dėl paties atsakovo įsipareigojimų nevykdymo be pateisinamų priežasčių.
Pareiškėja remiasi nuostolių (žalos) atlyginimu pagal civilinę teisę taikymu, kas darbo teisiniuose santykiuose (juolab nutrūkusiuose) nėra draudžiama (DK 150 str. 1 d., 4 d., 156 str. 5 ir 6 d..).
Atsakovui išmokėti atostoginiai už atostogas, viršijančias darbuotojo įgytą teisę į suteiktos trukmės kasmetines mokamas atostogas, yra avansinė išmoka, kurios išmokėjimo pagrindas išnyko nutraukus darbo sutartį pagal paties darbuotojo prašymą (DK 55 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai akivaizdžiai įrodytas nepagrįsto praturtėjimo faktas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis civ. byloje Nr. 3-3K-466/2007).
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.2 str.). Todėl šiam, teismo nuomone, mišriam teisiniam santykiui taikytinas CK 6.237-6.242 str. str. įtvirtinta taisyklė, jokių draudimų ar apribojimų tam nėra.
Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutas taikomas, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės - gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Pareiškėja ėmėsi visų teisėtų priemonių - informavo atsakovą apie nepagrįstai išmokėtas sumos grąžinimą, darbuotojas tai padaryti sutiko tik iš dalies – grąžino 50 Eur sumą, nors iš ginčo faktinės situacijos pakankamai akivaizdu, jog rizika dėl atsiradusių pasekmių tenka pačiam atsakovui, kuris, parašęs prašymą atostogoms, gavęs paskaičiuotus atostoginius už jo paties nurodytą atostogų trukmę, išėjo atostogauti, o po to parašė prašymą išeiti iš darbo savo noru. Dėl šio atsakovas, šioje ginčo situacijoje atsisakydamas grąžinti tai, kas jam faktiškai nepriklauso, elgiasi nepakankamai sąžiningai buvusio darbdavio atžvilgiu (DK 2 str.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kaip darbdavys ėmėsi visų teisėtų veiksmų dėl darbo užmokesčio permokos išieškojimo iš atsakovo, t. y. informavo atsakovą dėl jo pareigos grąžinti susidariusią permoką. Tačiau atsakovas nors ir suprasdamas, kad išėjo iš tarnybos anksčiau, nors jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos už visus 2019 kalendorinius metus bei gavo visą darbo užmokesčio sumą už kasmetines atostogas, šių aplinkybių atsakovas neginčija, visos permokėtos sumos pareiškėjui negrąžino. Kaip nustayta, yra grąžinęs 50 Eur. Kaip nurodyta, atsakovas nei pareiškėjui, nei teismui nepareiškė pretenzijų dėl paskaičiuotos susidariusios permokos dydžio ar kitų aplinkybių.
Dėl išdėstyto teismas mano, jog pareiškėjo į atsakovą nukreipti reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo pareiškėjui 381,59 Eur atostoginių permoką už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės kasmetines atostogas.
Pareiškėjas prašo priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo skundo priėmimo nagrinėti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl remiantis išdėstytu, iš atsakovo priteistina pareiškėjui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 381,59 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Vilniaus pataisos namų prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), 381,59 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 59 ct) permoką už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 381,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. birželio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pareiškėjui Vilniaus pataisos namams.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.