Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-665-1140/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
e1-665-1140/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Kaltinamasis
K. M.

Įžanginė dalis

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 28 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: 1) Akmenės rajono apylinkės teismo 1999-05-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 2 d., 271 str. 1 d. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2003-11-04 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 20 dienų; 2) Panevėžio apygardos teismo 2001-05-03 nuosprendžiu pagal BK 104 str. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 8 metams; paskirta bausmė subendrinta su 1999-05-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams; 3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-08-02 nuosprendžiu pagal BK 310 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 4) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-05-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams; 5) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-12-20 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių; paskirta bausmė subendrinta su 2013-05-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; 6) Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-11-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. 60 parų areštu; 7) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-05-23 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-06-08 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-16 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-06-08 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-05-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atlikęs (2020-05-20), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. mušdamas (smurtaudamas) sukėlė žmogui fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2020 m. birželio 10 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, be jokios priežasties tyčia spyrė per kojas V. J., dėl ko jis nukrito ant žemės ir gulinčiam ant žemės V. J. sudavė ne mažiau du smūgius į įvairias jo kūno vietas, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kirstinę žaizdą kaktoje, kas sukėlė V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, dėl tokio savo poelgio labai gailėjosi ir paaiškino, kad 2020 m. birželio 10 d. apie 17 val. jis dviračiu atvažiavo pas savo pažįstamą V. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pasiskolinti vielos. Prie jo namų, būnant kieme prie sandėliuko, jam paprašius vielos, V. J. be jokios priežasties pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais. Kadangi V. J. rankoje turėjo kažkokį įrankį, jam tai pasirodė grėsmingai, todėl išsigandęs, kad jį sumuš, jis pats pradėjo mušti V. J.. Ar V. J. pats nukrito ant žemės, ar jis spirdamas kojomis V. J. į kojas nuvertė, tiksliai neprisimena, bet neneigia to, kad galėjo V. J. nukristi nuo jo veiksmų. Po to, jis 2–3 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė V. J. į veido sritį, taip padarydamas sužalojimus nurodytus įtarime. Po savo šių veiksmų jis išvažiavo dviračiu namo. V. J. jam nespėjo suduoti jokių smūgių. Jei V. J. nebūtų jo išprovokavęs, jis nebūtų prieš jį smurtavęs. Įvykio dieną buvęs blaivus. Dėl savo tokio poelgio gailisi (b. l. 82–84, 96–97).

Be kaltinamojo K. M. duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2020 m. birželio 10 d., maždaug 17 val., jam būnant kieme, atvyko senas pažįstamas K. M., kuris jam pasiūlė išgerti. K. M. su draugo pasiūlymu sutiko, alkoholį vartojo sandėliuke. Jam išėjus iš sandėliuko, iš paskos išėjo ir K. M., kuris, stovėdamas jam už nugaros, be jokios priežasties spyrė per kojas, dėl ko jis pargriuvo ant žemės, o jam gulint ant žemės, K. M. kojomis jį spardė į vairias kūno vietas. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo nugarą bei galvą. Įvykio niekas nematė, nes kieme tuo metu jokių asmenų nebuvo. Kadangi jis buvo stipriai sužalotas, atvykę medicinos darbuotojai jį išvežė į Mažeikių priėmimo skyrių, kur vėliau diagnozavo kaktos žaizdą, veido sumušimą, bei tą pačią dieną išleido gydytis ambulatoriškai. Papildomai nurodė, kad K. M. prieš jį smurtauti pradėjo visiškai be priežasties, nes nei jie susipyko, nei bevartojant alkoholį konfliktavo. Jis pats K. M. jokių negražių žodžių nesakė ir rankoje jokių įrankių nelaikė. Jis tiesiog rakino sandėliuko duris, kai K. M., būdamas jam už nugaros, spirdamas kojomis per jo kojas, parvertė jį ant žemės ir nemažai kartų kojomis ir rankos kumščiais mušė jį, suduodamas jam smūgius į įvairias kūno vietas (b. l. 24–28, 34–35).

Iš 2020 m. birželio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. birželio 10 d. apie 17.31 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, V. J. einant per kiemą, prie jo priėjo K. M., kuris be jokios priežasties jį pargriovė ant žemės ir šiam gulint, kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Taip smurtaudamas K. M. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam, jis dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 1–3).

Iš 2020 m. birželio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl V. J. sumušimo su priedu (fotolentele) matyti, kad 2020 m. birželio 10 d. 17.31 val. buvo registruotas pranešimas, kad prieš 15–20 min. pranešėjo draugą kieme sumušė pažįstamas asmuo, kuris pasišalino. Nukentėjusiajam praskeltas antakis, kakta, asmuo sąmoningas. Nukentėjęs asmuo V. J. fotografuotas (b. l. 9–10, 11–13).

Iš 2020 m. birželio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fotografuota, fiksuoti pirminiai V. J. parodymai (b. l. 24-28, 29–31).

Iš 2020 m. birželio 25 d. – 2020 m. liepos 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 750/2020(04) (b. l. 50), atsakant į pateiktus klausimus, matyti, jog V. J. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kirstinė žaizda kaktoje; nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Mažeikių ligoninę 2020 m. birželio 10 d. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Kirstinė žaizda kaktoje galėjo būti padaryta tiek su kertančių savybių turinčiu daiktu, tiek ir kietu buku, briauną turinčiu daiktu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių metu, tiek atsitrenkiant į aplinkoje esančius daiktus; nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; VšĮ Mažeikių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. 20P-6692 nurodyta, kad alkotesterio duomenys 2020 m. birželio 10 d. buvo 1,44 prom.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y., poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis, ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama K. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. K. M. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš V. J. (tai yra, kad 2020 m. birželio 10 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), K. M., namo kieme, be jokios priežasties tyčia spyrė per kojas V. J., dėl ko jis nukrito ant žemės, ir gulinčiam ant žemės V. J. sudavė ne mažiau du smūgius į įvairias jo kūno vietas, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kirstinę žaizdą kaktoje, kas sukėlė V. J. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą), kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis K. M. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Prokuroras prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti K. M. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, jos rūšimi ir dydžiu (b. l. 102–105).

Skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę) kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis, 61 straipsnio 1, 2 dalys).

K. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 8 kartus (b. l. 59–68), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 59–68). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Linkęs daryti smurtinius nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Per pastaruosius metus baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 69–70). Kaltinamasis niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 71, 72). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K. M., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už padarytą naują smurtinę nusikalstamą veiką būtent BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jo maksimalų dydį (terminą) (BK 49 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

2020 m. birželio 16 d. nutarimu K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus bausmės vykdymą (b. 1. 99–101).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. M. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti 2020 m. birželio 16 d. nutarimu K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti K. M., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti K. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Gintarė Bunikienė