Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. D. atstovo advokato J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. nutarimas panaikintas dalyje, kurioje L. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 426 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo byla šioje dalyje nutraukta, nutarimas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį pakeistas ir L. D. paskirta 225 Eur bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 10ANN-93943835-17 pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 2 dalį nubausta 1 175 Eur bauda dėl to, kad ji 2016 m. liepos 20 d., apie 18.26 val., Žirmūnų – Kareivių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apvažiuodama tuo metu kelyje dirbantį asmenį, nesilaikė būtino atsargumo, nepaliko saugaus atstumo iš šono, kliudė ir sužalojo kelyje dirbantį asmenį, kuriam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir padarė žalą, didesnę nei 15 bazinių nuobaudos dydžių sumai, nepranešusi apie eismo įvykį policijai ir nepasilikusi eismo įvykio vietoje, pasišalino. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.) (toliau tekste – KET), 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, 219.4 punkto reikalavimą, numatantį, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

Šį nutarimą L. D. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino argumentų, kad buvo pasibaigęs terminas administracinės nuobaudos paskyrimui ir šio termino nebuvo pagrindo pratęsti. Administracinis nusižengimas padarytas 2016 m. liepos 20 d., terminas administracinei nuobaudai paskirti suėjo 2017 m. sausio 20 d. Vyresnysis tyrėjas L. K. priėmė 2017 m. sausio 20 d. nutarimą dėl termino administracinei nuobaudai paskirti pratęsimo, motyvuodamas tuo, kad iki 2017 m. sausio 19 d. negautas atsakymas iš AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos dydžio A. R.. Tuo tarpu, į AB „Lietuvos draudimas“ L. K. kreipėsi tik 2017 m. kovo 13 d., kas reiškia, jog termino pratęsimo dieną nebuvo atlikti, tyrėjo nuomone, reikalingi atlikti veiksmai. Be to, tyrėjas žinojo, kad turtinė žala nėra padaryta, nes 2017 m. sausio 20 d. nurodė, kad buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl į AB „Lietuvos draudimas“ kreiptis nebuvo būtinybės, neturtinės žalos atlyginimo klausimas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nesprendžiamas. Kreiptis į L. D. transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiką nebuvo pagrindo dar ir dėl to, kad L. D. nebuvo pripažinta kalta. Taip pat draudiko sprendimas dėl 1 000 Eur išmokėjimo nelaikytinas neturtinės žalos dydžio nustatymu ir pagal tai negalima spręsti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryto nusižengimo kvalifikavimo. Neturtinės žalos dydį, jei būtų nuspręsta, kad tai yra būtina, turi nustatyti ekspertai ar specialistai arba teismas. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, pagrindo atnaujinti terminą nuobaudos paskyrimui nebuvo, todėl laikytina, kad šis terminas yra pasibaigęs. Šiuo atveju, nebuvo jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų užkirtusios kelią išnagrinėti bylą per įstatymo numatytą laiką.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad vaizdo įraše matomas žydros spalvos automobilis yra panašus į L. D., tačiau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad tai būtent L. D. transporto priemonė Hyunday Getz. Nukentėjusioji nurodė, kad jai automobiliu buvo kliudyta kairė galvos pusė. Vaizdo įraše matoma, kad žydros spalvos automobilis stovėjo už troleibuso. Kadangi nukentėjusioji buvo išėjusi į antrą eismo juostą troleibusui iš kairės ir atsistojusi veidu statmenai troleibuso kairiam šonui bei atlenkusi galvą atgal, tai į automobilius, stovėjusius už troleibuso, ji buvo atsukusi dešine galvos puse, todėl kairė galvos pusė negalėjo būti kliudyta. Kadangi nukentėjusioji pasitraukė iš eismo įvykio vietos iki policijos atvykimo, negalima įvertinti, ar sužalojimas nebuvo padarytas kitomis aplinkybėmis nei nagrinėjama šioje byloje. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra pateikti 2016 m. liepos 20 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad nukentėjusioji policiją ir medicinos pagalbą iškvietė ne įvykio vietoje, bet adresu Žirmūnų g. 137A, o ši vieta yra už vieno kilometro nuo Kareiviu g. ir Žirmūnų g. sankryžos.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad vaizdo įraše matoma, kad nukentėjusioji troleibuso laidus paleido ir nubėgo pažiūrėti, kas ją kliudė, praėjus 10 sekundžių po to, kai žydros spalvos automobilis pravažiavo pro nukentėjusiąją, t. y. apelianto nuomone, akivaizdu, kad jeigu kažkas ir kliudė nukentėjusiąją, tai tik praėjus 10 sekundžių po to, kai žydros spalvos automobilis jau buvo nuvažiavęs. Nukentėjusiosios paaiškinimuose nurodyta, kad kai ją kliudė, ji iškart iš rankų paleido troleibuso laidus. Taip pat teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad išgirdo smūgį ir pamatė, kad nėra mėlynos mašinos. Taigi, po smūgio nukentėjusioji paleido laidus ir iškart bėgo pažiūrėti, koks automobilis nuvažiavo. Tokiu atveju žydras automobilis nukentėjusiosios tikrai nekliudė, nes jis jau buvo nuvažiavęs prieš 10 sekundžių. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad ji klausė iš paskos stovėjusios transporto priemonės vairuotojos, ar ji matė, jog nukentėjusiąją kliudė automobilis, pastaroji to nematė. Be to, nėra aišku, ar tikrai nukentėjusiąją kliudė būtent automobilis. 2016 m. liepos 28 d. specialisto paaiškinime nurodoma, kad sužalojimas galėjo būti parytas „kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos“. Išvadoje nėra patvirtinama, kad sužalojimas padarytas automobiliu.

L. D. atstovo advokato J. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Nagrinėjamu atveju, administracinis nusižengimas padarytas 2016 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus laikinai einančio vyresniojo tyrėjo pareigas L. K. 2017 m. sausio 20 d. nutarimu buvo pratęstas terminas administracinei nuobaudai paskirti iki 2017 m. liepos 20 d. Toks nutarimas priimtas nepraleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto šešių mėnesių termino. Pažymėtina, kad po 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį kilti, būtina nustatyti žalos dydį. Kadangi administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo sprendžiamas L. D. administracinės atsakomybės pagal šį straipsnį klausimas, iškilo būtinybė kreiptis į AB „Lietuvos draudimas“ dėl nukentėjusiajai A. R. nustatyto žalos dydžio. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl eismo įvykio jai padaryta žala, labai skaudėjo galvą, dėl žalos atlyginimo pageidauja kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę (b. l. 33). Nesant galimybės gauti informacijos apie žalos pobūdį ir dydį iki ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pabaigos, šis terminas buvo pagrįstai pratęstas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nustatytas tik 2016 m. spalio pabaigoje (b. l. 40), L. D. paaiškinimą pateikė 2016 m. lapkričio 4 d. (b. l. 41-42), o procesiniai veiksmai įvykio aplinkybių patikslinimui atlikti 2016 m. gruodžio 21 d. (b. l. 47), papildomas A. R. paaiškinimas gautas 2016 m. gruodžio 23 d. (b. l. 33). Laikytina, kad nepagrįsto delsimo administracinio nusižengimo tyrimo metu nenustatyta. Tai, kad nukentėjusiajai A. R. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neleido daryti vienareikšmiškos išvados, kad jai nebuvo padaryta turtinė žala, todėl į AB „Lietuvos draudimas“ buvo pagrįstai kreipiamasi, prašant pranešti, ar nukentėjusioji kreipėsi dėl eismo įvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 37). Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, teisena nutraukta, tačiau, atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus, svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 426 straipsnio 1-2 dalyse įstatymo leidėjas neišskyrė padarytos žalos pobūdžio, o ANK 578 straipsnyje nukentėjusiojo statusas siejamas su jam administraciniu nusižengimu padaryta fizine, turtine ar neturtine žala. AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgus į A. R. patirtų sužalojimų sunkumą, neturtinei žalai atlyginti paskaičiavo 1 000 Eur draudimo išmoką (b. l. 39).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad vaizdo įraše matomas žydros spalvos automobilis yra L. D. vairuojamas automobilis „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nukentėjusioji A. R. nurodė, kad 2016 m. liepos 20 d. ją kliudė ir nesustojęs pasišalino žydros spalvos mažas automobilis, kurio valstybinio numerio skaičiai yra 410, o raidžių kombinacijoje galbūt yra raidės CG, jį vairavo apie 30 metų šviesiaplaukė moteris (b. l. 30, 76-78). Pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazę buvo nustatinėjamas galimas tokio automobilio savininkas. Nustatyta, kad automobilio, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) o spalva mėlyna, savininkė yra L. D. (b. l. 40, 43). 2016 m. lapkričio 4 d. paaiškinime L. D. nurodė, kad 2016 metais ji Žirmūnų – Kareivių g. sankryžoje yra apvažiavusi sankryžoje sustojusį maršrutinį troleibusą (b. l. 42) 2016 m. gruodžio 21 d. eismo įvykio aplinkybių tikslinimo metu A. R. atpažino L. D. ir automobilį „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip dalyvavusius nagrinėjamame eismo įvykyje (b. l. 47), nukentėjusioji detaliai nurodė, pagal ką atpažino automobilį ir jo vairuotoją (b. l. 33). Tokios pozicijos ji laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismo posėdžio metu L. D. pripažino, kad vaizdo įraše matomas automobilis yra panašus į jos automobilį, jos markės automobilis atrodo taip pat (b. l. 82). Tokiu būdu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo pagrįstai nustatyta, kad 2016 m. liepos 20 d. eismo įvykyje dalyvavo ir A. R. kliudė automobilis „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. D..

Apeliacinio skundo argumentai, kad, atsižvelgiant į nustatytas eismo įvykio aplinkybes, kairė A. R. galvos pusė negalėjo būti kliudyta, laikomi nepagrįstais. Nepaisant to, kad automobilis „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo pirmojoje eismo juostoje troleibusui iš galo, o A. R., tvarkydama nukritusius jo kontaktinius laidus, buvo šiek tiek išėjusi į antrąją eismo juostą ir pasisukusi dešine puse į troleibuso galą bei stipriai atsilošusi (b. l. 55-56), automobilis „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiuodamas nukentėjusiąją iš nugaros, galėjo kliudyti bet kurią jos galvos dalį. Nagrinėjamu atveju, buvo padarytas kairės pusės galvos (pakaušio) sumušimas. A. R. patvirtino, kad matė, kaip automobilis, stovėjęs iš troleibuso galo, ją apvažiuoja iš nugaros ir apvažiavimo metu pajuto praslystantį pro jos viršugalvį smūgį, po ko iš karto pažiūrėjo į dešinę, kur minėto automobilio nebebuvo, jis nesustojęs judėjo antrąja eismo juosta link Valakampių tilto (b. l. 33, 76-78). Vaizdo įrašė matyti vienintelis automobilis, stovėjęs už troleibuso, kuris pro jį pravažiuoja antrąja eismo juosta ir nuvažiuoja, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiąją galimai kliudė kitas automobilis, laikytinas subjektyvia prielaida, keliama siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Iš to, kas išdėstyta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nežymus sveikatos sutrikdymas A. R. buvo padarytas nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis, t. y. L. D. vairuojamam automobiliui ją užkliudžius apvažiavimo metu, nesilaikant būtino atsargumo ir nepalikus saugaus atstumo iš šono. Tai, kad policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta į troleibusų žiedą, adresu Žirmūnų g. 137A, Vilnius, neleidžia abejoti eismo įvykio aplinkybėmis. Iš karto po smūgio, dar būdama eismo įvykio vietoje, A. R. paskambino dispečerei ir pranešė apie eismo įvykį, o iš eismo įvykio vietos pajudėjo tam, kad vidury sankryžos sustojęs troleibusas netrukdytų eismui (b. l. 77). Vaizdo įrašas (18.20.49 val.) taip pat patvirtina, kad troleibuso vairuotoja, t. y. A. R., telefonu kalba iš karto grįžusi į troleibusą, kas reiškia, kad ji buvo sužalota būtent tvarkydama nukritusius troleibuso kontaktinius laidus.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kitos tuo metu sankryžoje stovėjusios transporto priemonės vairuotoja nematė, kad A. R. kliudė automobilis, nepatvirtina, jog tokio kontakto apskritai nebuvo. Nėra aišku, kuriuo metu ši transporto priemonė atvažiavo į Žirmūnų – Kareivių g. sankryžą, kokiu atstumu nuo kontakto vietos ji buvo, kur buvo sutelktas vairuotojos dėmesys kontakto metu ir kita. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad vien tik iš nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdžio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad toks sužalojimas padarytas būtent automobiliu, todėl tokios išvados nepadarė ir specialistas. Specialisto išvadoje paprastai yra apibūdinamos savybės daikto, kuriuo galėjo būti padarytas tam tikras sužalojimas. Nagrinėjamu atveju – galvos sumušimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b. l. 36). Tokia specialisto išvada, vertinant ją visumoje su kitomis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, patvirtina, kad A. R. buvo sužalota 2016 m. liepos 20 d. aptariamo kontakto su automobiliu „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu.

Taigi, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. nutarimą dalyje dėl L. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Tokiu būdu, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. D. atstovo advokato J. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.