Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-711-498/2015

Teisėja Alvydas Rimkevičius Teisminio proceso Nr. 26-1-01888-14-2

2015 m. spalio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nuteistajam P. M., jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Vido Kilinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Kardomoji priemonė P. M. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį, nuteistojo gynėją advokatę Ramunei Genovaitei Baltrušaitienę prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad P. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma pirmos instancijos teismo paskirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne LR BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausme.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir P. M. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamą vieką, numatytą LR BK 178 straipsnio 4 dalyje. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skirdamas P. M. bausmę pirmos instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių reikšmingų bausmės individualizavimui (LR BK 54 straipsnio 2 dalis) ir P. M. paskyrė neteisingą bausmę.

Už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą LR BK 178 straipsnio 4 dalis numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad vadovaujantis LR BK 54 straipsnio nuostatomis P. M. nėra galimybės skirti švelniausios LR BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešųjų darbų, kadangi jis ne pirmą kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Taigi baudžiamasis įstatymas nenumato, kad padarytos nusikalstamos veikos pakartotinumas būtų kliūtis skiriant asmeniui straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą lengviausią bausmę.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos P. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas (LR BK 61 straipsnio 2 dalis), sudaro pagrindą spręsti dėl LR BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos lengviausios bausmės, viešųjų darbų, skyrimo. P. M. dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kas pagal LR BK 59 straipsnį laikoma lengvinančiomis aplinkybėmis. Taip pat skiriant bausmę P. M. atsižvelgtina į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamojo nusižengimo kategorijai. Nors P. M. turi neišnykusį teistumą ir galiojančią administracinę nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad nuteistasis ieško darbo, antstoliams pateikęs prašymus dėl paskirtų baudų išieškojimo dalimis, be to posėdžio metu nurodė jog pradėjo vykdyti individualią veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinus nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad P. M. skirtina LR BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešųjų darbų bausmė. LR BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Viešųjų darbų atlikimo laiką bei darbo valandų skaičių nustato teismas skirdamas viešųjų darbų bausmę, darbo valandų skaičius skiriamas už baudžiamąjį nusižengimą negali būti ilgesnis nei 240 valandų (LR BK 46 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kad nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę (turi neišnykusį teistumą, galiojančią administracinę nuobaudą), kolegija sprendžia, kad bausmės vidurkis, 120 valandų viešųjų darbų, pasieks LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Pirmos instancijos teisme baudžiamoji byla buvo narinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas paskirtos bausmės nebendrino su ankstesniais teismo sprendimais P. M. paskirtomis bausmėmis. Pagal bendrąsias apeliacinių skundų nagrinėjimo nuostatas numatytas LR BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas, apeliacinį skundą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Atsižvelgiant į tai, kad skunde neišreikštas prašymas dėl bausmių bendrinimo, apeliacinės instancijos teismas taip pat nebendrina P. M. šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės su anksčiau paskirtomis bausmėmis, kadangi tai galėtų pabloginti nuteistojo padėtį. Bausmių bendrinimo klausimas gali būti išspręstas remiantis LR BPK 347 straipsnio nustatyta tvarka.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą ( b.l. 129) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamosios nesuderinamas su jos teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš P. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies, 2 punktu, 331 straipsniu

nusprendžia:

P. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės pakeisti ir P. M. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, nustatant neatlygintinai per šį laiką išdirbti 120 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, nustatant neatlygintinai per šį laiką išdirbti 80 valandų visuomenės labui.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.