- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-03
- Bylos Nr.
- eA-521-1047/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Lukšių ūkis“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Lukšių ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Lukšių ūkis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Lukšių ūkis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. vasario 1 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ20866 (toliau – ir Nutarimas) bei priteisti iš atsakovo VDI pareiškėjo naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nutarime konstatuota, kad MB „Lukšių ūkis“, būdamas darbdaviu ir atstovaujamas direktorės E. M., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, numatytiems Darbo kodekso 32 straipsnyje, 2022 m. lapkričio 18 d. leido įmonėje dirbti pardavėjai J. S., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties bei nepateikus pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens socialinio draudimo pradžią. Šiais savo veiksmais (neveikimu) MB „Lukšių ūkis“ padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą. Nutarimu pareiškėjui skirta 1 800 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Šiuo atveju J. S. dirbo pagal individualios veiklos verslo liudijimą, tarp MB „Lukšių ūkis“ ir J. S. buvo sudaryta Prekybos paslaugų sutartis (toliau – ir Sutartis), todėl šalis siejo ne darbo, o išimtinai civiliniai paslaugų teikimo santykiai, kurie negalėjo būti prilyginami darbo santykiams ir konstatuotas nelegalaus darbo faktas. J. S. individualią veiklą vykdė išimtinai savo iniciatyva ir savo noru, o Prekybos paslaugų sutartis sudaryta šalių susitarimu ir laisva valia. J. S. veikė išimtinai savarankiškai teikdama prekybos paslaugas pareiškėjui. J. S. nebuvo nustatytas darbo grafikas, ji paslaugas teikė pačios pasirinktu laiku, paslaugos buvo teikiamos tik pagal Sutartį. Pareiškėjas nekontroliavo J. S. veiklos, nemokėjo jos mokesčių, mokėjo tik Sutartyje numatytą kainą už suteiktas paslaugas.
4. Tinkamą paslaugų teikimą kontroliavo pareiškėjo direktorė, nes tokią teisę pagal Sutartį ji turėjo, kadangi už tinkamai suteiktas paslaugas įsipareigojo mokėti J. S. Sutartyje numatytą sumą. Visiškas nesidomėjimas paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis būtų nelogiškas ir netgi keltų riziką pareiškėjo verslui, jo pelningumui, kadangi visas pelnas tiesiogiai priklauso nuo laiku parduotos produkcijos ir jos tinkamo išlaikymo, kadangi parduodami greitai gendantys produktai.
5. Pagal Prekybos paslaugų sutartį, vykdytojas įsipareigoja suteikti paslaugas kokybiškai ir laiku, pagal suderintus grafikus (4.1.1 p.). Užsakovas įsipareigoja atsiskaityti per 14 dienų po tinkamo paslaugų suteikimo ir paslaugų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (5.2 p.). Taigi pareiškėjas įsipareigojo atsiskaityti tik už tinkamai suteiktas paslaugas, kas taip pat paneigia bet kokių darbo santykių tarp šalių buvimą. Sutartyje numatyta ir šalių atsakomybė – užsakovas, laiku nesumokėjęs Sutartyje nustatyto atlyginimo, moka vykdytojui 0,2 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną (6.1 p.). Vykdytojas, Sutartyje nustatytu terminu arba pagal šalių suderintą grafiką nesuteikęs paslaugų, moka užsakovui 0,2 proc. nuo šios sutarties sumos delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną (6.2.). Taigi šalys turi abipusių teisių ir pareigų viena kitos atžvilgiu, kurios yra tolygios, abi prisiima nuostolių (ekonominę) riziką, kas paneigia darbo santykių buvimą.
6. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas VDI Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, itin formalus ir šališkas, prieštaraujantis esantiems rašytiniams duomenims bei reglamentavimui. Pareiškėjui visiškai nepagrįstai buvo paskirta 1 800 Eur bauda, kai objektyviai negalima konstatuoti nė vieno nelegalaus darbo atvejo.
Šalies argumentai
7. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais motyvais. VDI inspektoriams atlikus patikrinimą pareiškėjo prekybos vietoje buvo rasta dirbanti, pareiškėjo vaisius ir uogas pardavinėjanti J. S. Iš jos buvo paimtas rašytinis paaiškinimas dėl jos vykdomos veiklos, kurį įvertinus VDI nekilo abejonių dėl civiline sutartimi slepiamų darbinių teisinių santykių. Iš J. S. paaiškinimo matyti, kad jai yra nustatytas darbo laikas, duodamos darbo priemonės, ji už darbą gauna konkretų mėnesinį užmokestį, parduodamos prekės priklauso pareiškėjui, prekes pristato ir visus einamuosius klausimus sprendžia įmonės vadovė.
9. VDI sutiko su pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, kad individualia veikla užsiminantis asmuo turi teisę sudaryti paslaugų teikimo sutartis su kitais asmenimis dėl tam tikros užduoties atlikimo, rezultato pasiekimo ir pan. Tokiu atveju tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja civilinės teisės normos, tačiau atkreipė dėmesį, kad šios nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. Nagrinėjimu atveju VDI nekilo abejonių, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, todėl Nutarimu buvo skirta bauda.
10. Pareiškėjas savo skunde bandė įrodyti, kad J. S. veikė savarankiškai, individualią veiklą vykdė išimtinai savo iniciatyva ir noru, tačiau byloje esantis J. S. paaiškinimas tai paneigia, kadangi J. S. savo paaiškinime aiškiai nurodė, kad dirba pardavėja, prekiauja vaisiais ir daržovėmis, jos darbo laikas nustatytas nuo 9 iki 18 val. nuo pirmadienio iki šeštadienio, darbo laiką nustatė E. M., ji yra MB ,,Lukšių ūkis“ direktorė. Darbo užmokestis yra 730 Eur. Dienos pabaigoje apyvartą atiduoda E. M. Prekybos paviljone banko skaitytuvas yra pareiškėjo. J. S. prekių užsakymų nedaro, yra tik pardavėja. Jeigu negali išeiti į darbą, perspėja E. M. Už paviljone sunaudotą elektrą nemoka mokesčių. Inventorizaciją atlieka E. M. VDI įsitikinimu, Sutartis vertintina kaip formali ir neatspindinti tikrosios šalių valios. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties 3 punktas numato, jog J. S. teikia pardavėjo paslaugas, nors galimybės vykdyti tokią ekonominę veiklą pagal individualios veiklos pažymą įstatymai nenumato. Tame pačiame punkte nurodytas ir atlyginimas (730 Eur per mėnesį), kuris yra pastovus ir nekintamas. VDI manymu, šia Sutartimi pareiškėjas siekė išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.
11. VDI, nagrinėdama šią bylą, išsamiai išanalizavo visus duomenis, atsižvelgė į tai kad pareiškėjas atsisakė atvykti į protokolo surašymą bei nepateikė savo pozicijos dėl padaryto pažeidimo. Atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į teisminę praktiką skyrė artimą vidurkiui įstatymo leidėjo numatytą dydžio baudą.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo MB ,,Lukšių ūkis“ skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad:
13.1 VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 28 d. pavedimu Nr. 1806 VDI inspektoriai 2022 m. lapkričio 18 d. apie 11.00 val. atliko patikrinimą prekybos paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 12 d. buvo surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1539-0040, kuriame nurodyta, kad nustatyta nelegaliai dirbusi J. S., pateikusi VDI Vilniaus skyriui individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Prekybos paslaugų sutartį Nr. MB 001 sudarytą 2022 m. kovo 30 d. su MB „Lukšių ūkis“. Padaryta išvada, kad J. S. ir MB „Lukšių ūkis“ siejo darbiniai teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka.
13.2 VDI vyriausiasis darbo inspektorius 2023 m. sausio 18 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1539-0005, kuriame nurodė, kad MB „Lukšių ūkis“, atstovaujama direktorės E. M., pažeidė Užimtumo įstatymo nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, 2022 m. lapkričio 18 d. leido įmonėje dirbti pardavėjai J. S., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties bei nepateikus pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens socialinio draudimo pradžią. Šiais veiksmais (neveikimu) MB „Lukšių ūkis“ padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą.
13.3 VDI 2023 m. vasario 1 d. Nutarimu, atlikusi darbo santykius kvalifikuojančių požymių analizę, ištyrusi faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad MB ,,Lukšių ūkis“, atstovaujama direktorės E. M., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams (darbuotoja pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, vykdė darbdavio nurodymus, jai buvo nustatytas darbo laikas bei konkretus darbo užmokestis, ekonominę riziką prisiėmė MB ,,Lukšių ūkis“), tarp MB ,,Lukšių ūkis“ ir J. S. sudaryta Prekybos paslaugų sutartimi buvo siekiama nuslėpti darbinius santykius. Nutarimu paskirta 1 800 Eur ekonominė sankcija.
14. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tarp jos ir J. S. nebuvo pavaldumo, tačiau vertinant visus byloje esančius įrodymus kaip visumą, neabejotina, jog J. S. dirbo pardavėja MB ,,Lukšių ūkis“ naudai, naudodamasi MB ,,Lukšų ūkis“ suteiktomis priemonėmis. Minėtos aplinkybes patvirtintos J. S. VDI teiktais paaiškinimais. Teismo vertinimu, J. S. ir MB ,,Lukšių ūkis“ direktorė suvokė susiklosčiusius teisinius santykius kaip darbuotojos ir darbdavio.
15. Teismo vertinimu, iš teismų praktikos, teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių yra pagrindas konstatuoti, kad tarp pareiškėjo ir J. S. buvo susiklostę būtent darbo teisiniai santykiai. J. S. buvo įdarbinta ne siekiant vienkartinio rezultato, o būtent nuolatinei (turinčiai tęstinį pobūdį) veiklai. J. S. atliekamame darbe nebuvo savarankiškumo požymio: J. S. turėjo laikytis darbdavio nustatytos darbo tvarkos, privalėjo atvykti į darbą nurodytu laiku ir dirbti nustatytą valandų skaičių, dirbo su pareiškėjo įranga, MB ,,Lukšių ūkis“ patalpose. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ginčo situacija atitiko darbo teisinius santykius, tačiau jie nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, o tarp MB ,,Lukšių ūkis ir J. S. sudaryta Prekybos paslaugų sutartimi buvo siekiama nuslėpti darbinius santykius. Konstatuotina, kad J. S. MB ,,Lukšių ūkis“ dirbo nelegalų darbą.
16. Teismas darė išvadą, kad ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas. Įvertinus tai, kad Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog atsakomybė už šio teisės akto nuostatų pažeidimą yra taikoma darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tai, kad pareiškėjas atitinka Darbo kodekso 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, darytina išvada, jog jam ekonominė sankcija už pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pritaikyta pagrįstai, todėl nutarimas laikytinas teisėtu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pagrįstai skyrė baudos vidurkį, t. y. 1 800 Eur ekonominę sankciją.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant Nutarimą buvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).
Šalies argumentai
18. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintas.
III.
19. Pareiškėjas MB ,,Lukšių ūkis“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ20866 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos MB „Lukšių ūkis“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
21. VDI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
22. VDI atsiliepime į skundą nurodo analogiškus argumentus, kurie buvo teikti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 1 800 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
24. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes buvo nustatyti nelegalaus darbo sudėties požymiai, jis atitinka VAĮ reikalavimus, todėl pagrįstai skirta ekonominė sankcija.
25. Pareiškėjas su nurodytu teismo vertinimu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, nes tarp šalių susiklostė civilinės teisės reguliuojami santykiai.
26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui sankcija buvo paskirta už tai, kad jis pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nustato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
28. Pareiškėjas iš esmės neneigia Nutarime nustatytų faktinių aplinkybių tik tvirtina, kad pareiškėjo ir J. S. nesiejo darbo teisiniai santykiai, o J. S. dirbo Prekybos paslaugų sutarties pagrindu.
29. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
30. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją, nedaro teismo sprendimo neišsamiu, neteisėtu ar nepagrįstu.
31. Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. <...>
32. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
33. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
34. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Institucija, skirdama <...> baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (Užimtumo įstatymo 60 str. 2 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 str. 3 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VDI vyriausieji darbo inspektoriai, vykdydami VDI Vilniaus skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 28 d. pavedimą Nr. 1806 dėl neplaninio patikrinimo nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) klausimais, tikrindami informaciją, pateiktą pranešimuose ir skunduose, 2022 m. lapkričio 18 d. apie 11.00 val. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu prekybos paviljone Nr. 1 rasta prekiaujanti J. S., kuri VDI Vilniaus skyriui pateikė individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Prekybos paslaugų sutartį Nr. MB 001, sudarytą 2022 m. kovo 30 d. su MB „Lukšių ūkis“. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją, buvo nustatyta, kad J. S. yra savarankiškai dirbantis asmuo (draudiminio laikotarpio pradžia nuo 2022 m. kovo 26 d.) ir UAB „AINAVA“ darbuotoja. Iš VDI pateiktos Prekybos paslaugų sutarties Nr. MB 001, sudarytos 2022 m. kovo 30 d. tarp J. S. ir MB „Lukšių ūkis“, nustatyta, kad pagal Sutartį vykdytojas, t. y. J. S. įsipareigoja užsakovui, t. y. MB „Lukšių ūkis“ teikti prekybos paslaugas – pardavinėti įmonės prekes (uogas, vaisius, daržoves) nustatytuose įmonės lauko pardavimo vietose bei paviljonuose Vilniuje, vykdant pardavėjo pareigas – paslaugas užsakovo nurodytais terminais už nekintantį užmokestį – 730 Eur per mėnesį. Sutartis galioja nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Sutartyje taip pat nurodyta, kad atsiskaitymas vyksta per 14 dienų po tinkamo paslaugų suteikimo ir paslaugų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. J. S. patikrinimo metu VDI Vilniaus skyriui teikdama paaiškinimą nurodė, kad dirba pardavėja (duomenys neskelbtini) MB ,,Lukšių ūkis“, prekiauja vaisiais ir daržovėmis. Jos darbo laikas yra nuo 9 val. iki 18 val. nuo pirmadienio iki šeštadienio; darbo laiką nustatė E. M., kuri yra jai direktorė. J. S. nurodė, kad jos darbo užmokestis yra 730 Eur, mokamas grynais. Dienos pabaigoje apyvartą atiduoda E. M. Kioske banko skaitytuvas yra ne jos. Kioske esančių prekių užsakymų nedaro, tuo neužsiima ir yra tik pardavėja. Jeigu negali išeiti į darbą, perspėja E. M. Už paviljone sunaudotą elektrą nemoka mokesčių. J. S. nurodė, kad jai mokama už padavėjos darbą. Inventorizaciją atlieka E. M.
36. Remdamasi byloje surinktais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ginčo situacija pagal susiklosčiusių santykių esmę atitiko darbo teisinius santykius ir to nepaneigia formaliai tarp MB ,,Lukšių ūkis“ ir J. S. sudaryta Sutartis. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nutarime pagrįstai nurodyta, kad buvo pažeistos imperatyvios Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nes MB ,,Lukšių ūkis“ nesudarė rašytinės darbo sutarties su J. S. ir apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prie 1 darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
37. Teisėjų kolegija vertina, jog priimant Nutarimą buvo atsižvelgta į visas reikšmingas baudos individualizavimui aplinkybes, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamas Nutarimas atitinka VAĮ reikalavimus, ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui. Nenustatyta jokių pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, nėra jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, jog pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga. Pareiškėjo apeliaciniame skunde taip pat nėra įrodymais pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas. Taigi pareiškėjui paskirta sankcija atitinka padaryto nusižengimo pobūdį ir nėra pagrindo ją sumažinti.
38. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
39. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo mažosios bendrijos ,,Lukšių ūkis“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.