Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2012-11-13 nutarimu Nr. 91N-2118062-12 A. T. skirta 800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis 2012-09-12, vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darė lenkimo manevrą (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą esant įrengtai siaurai ištisinei horizontalaus ženklinimo linijai, (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo Nr. 1.1 punktas). Baigdamas lenkimą ir grįždamas į savo važiavimo juostą, sankryžoje sukliudė ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei (KET 141.4 punktas) ir privažiavęs Šakiuose esančią (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, kuri yra reguliuojama šviesoforo, pravažiavo ją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui (KET 78.11 punktas), t. y. paeiliui įvykdė tris Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pavojingai vairavo automobilį, keldamas grėsmę ir pavojų saugiam eismui bei reikšdamas nepagarbą eismo dalyviams.

A. T. šį nutarimą apskundė Šakių rajono apylinkės teismui.

Tenkindamas skundą, Šakių rajono apylinkės teismas 2013-02-04 nutarimu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2012-11-13 nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą, kuriuo A. T. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, bei skyrė jam 150 Lt baudą. Teismas pažymėjo, jog pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įvertinęs šiuos argumentus, apylinkės teismas sprendė, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta pakankamų duomenų, jog pareiškėjas paeiliui padarė tris pažeidimus, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą A. T. pats pripažino. Aplinkybes, jog pareiškėjas sukliudė ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei (KET 141.4 punktas), teismas laikė neįrodytomis. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole šis kaltinimas buvo suformuluotas tik deklaratyviai, t. y. nenurodant, kokiai konkrečiai transporto priemonei buvo sukliudyta ir kaip neteisėti veiksmai pasireiškė. Fakto, jog reguliuojamą sankryžą pareiškėjas pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui (KET 78.11 punktas), teismas laikė neįrodytu, o G. Vedegio parodymus laikė nepakankamais kaltei pagrįsti. Teismas suabejojo šio policijos pareigūno parodymų objektyvumu, nes nustatė aplinkybę, kad A. T. bandant surasti įvykio liudytojus, jam skambino G. Vedegio sutuoktinė iš savo telefono. Tai teismas įvertino kaip G. Vedegio suinteresuotumą bylos baigtimi, o šeimos narių kišimąsi į bylos baigtį laikė negalimu. Be to, teismui kilo abejonių ir dėl to, ar asmuo, žinodamas, kad yra stebimas policijos pareigūno, važiuotų per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl nutarimo dalis, kuriuo pareiškėjas buvo kaltintas KET 141.4 ir 78.11 punktuose numatytų pažeidimų padarymu, panaikino.

Apeliaciniu skundu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013-02-04 nutarimą panaikinti ir A. T. skundą atmesti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai paneigė policijos pareigūno G. Vedegio parodymų objektyvumo prezumpciją, nes pažeidimų fiksavimo metu, ar anksčiau minėtas pareigūnas su patrauktu administracinėn atsakomybės asmeniu nebuvo susijęs. Skunde taip pat nurodoma, jog protokole kitaip užfiksuoti, kad pareiškėjas sukliudė ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei (KET 141.4 punktas), buvo neįmanoma, nes įvykis nebuvo padarytas statinėje situacijoje, t. y. šiuo pažeidimu nebuvo sukeltas eismo įvykis. Aiškus ir nuoseklus situacijos paaiškinimas buvo pateiktas teismo posėdyje, todėl šio pažeidimo įvykio konstatavimui turėjo pakakti aptariamą pažeidimą tiesiogiai mačiusio pareigūno G. Vedegio parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. T. įvykdyta veika dėl kurios jis iš dalies pats pripažino kaltę, kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą nėra pagrindo.

Kaip matyti iš revizuojamo nutarimo argumentų, Institucijos nutarimo dalis buvo panaikinta dėl to, kad byloje nebuvo įrodytos aplinkybės, jog pareiškėjas sukliudė ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei (KET 141.4 punktas). Jas apylinkės teismas laikė neįrodytomis todėl, kad administracinio teisės pažeidimo protokole šis kaltinimas buvo suformuluotas deklaratyviai, t. y. nenurodant kokiai konkrečiai transporto priemonei buvo sukliudyta ir kaip neteisėti veiksmai pasireiškė. Fakto, jog reguliuojamą sankryžą pareiškėjas pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui (KET 78.11 punktas), teismas laikė neįrodytu dėl to, jog byloje buvo paneigta A. T. sustabdžiusio ir protokolą surašiusio policijos pareigūno G. Vedegio parodymų objektyvumo prezumpcija. Su šiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas, fiksuojami nustatyti įrodymai ir kitos reikšmingos nagrinėjant bylą aplinkybės bei žinios. Jame suformuluotu administracinio teisės pažeidimo padarymo kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas administracinis kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti suformuluotas aiškiai. Tokius reikalavimus atitinkančio administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas galimas tik esant šioms aplinkybėms: nustačius jo padarymo faktą (vietą, laiką, esmę), žinant pažeidimą padariusį asmenį ir esant galimybei konstatuoti būtinus padaryto pažeidimo sudėties elementus. Vadinasi, konstatuodamas ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kurio juridinių faktų sudėtį sudaro kelių paeiliui padarytų eismo taisyklių, keliančių grėsmę eismo saugumui ir sukėlusių pavojingą situaciją, pažeidimų padarymai, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnas privalėjo kaltinimą suformuluoti taip, kad iš jo turinio būtų aiški tiksli šio pažeidimo objektyvioji pusė, t. y. tiksli neteisėtų veiksmų formuluotė ir kiti būtinieji sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas aptartus reikalavimus atitinka nevisiškai, nes iš jo turinio nėra aišku, kokiai ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei buvo sukliudyta ir ar tai buvo padaryta keliant grėsmę eismo saugumui arba pavojingai, juo labiau kad įvykį tiesiogiai matęs policijos pareigūnas G. Vedegys juos fiksavo ne tarnybos metu. Pastaroji aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat sudarė pakankamas prielaidas policijos pareigūno parodymų objektyvumo abejonėms, kurias sustiprino ir tolesnio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjęs faktas, kad dėl minėtos bylos aplinkybių pagal skelbimą laikraštyje A. T. buvo skambinta būtent iš šio pareigūno sutuoktinės asmeninio telefono. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su apylinkės teismo iškeltomis abejonėmis, kad minėto policijos pareigūno sustabdytas asmuo, žinodamas, kad yra stebimas, važiuotų per sankryžą dar ir degant draudžiamam šviesoforo signalui. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog tiesiogiai įvykį mačiusio pareigūno parodymų objektyvumo prezumpcijos paneigimas iškilo tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau įvertinus, kad aptariamą įvykį, kurį G. Vedegys tiesiogiai matė ne jam atliekant tarnybines funkcijas (įvykio metų jį patį vairuojant ne tarnybinį automobilį toje pačioje sankryžoje aplenkė A. T.) bei kad byloje A. T. kelia įvairiais versijas dėl netiesioginio pareigūno sutuoktinės suinteresuotumo bylos baigtimi (susijusio su jos darbine veikla), aukštesnysis teismas su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Nesant neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad A. T. padarė paeiliui tris Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius grėsmę eismo saugumui arba pavojingą situaciją, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas A. T. skundą išnagrinėjo teisingai. Teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas netenkinamas, o Šakių rajono apylinkės teismo 2013-12-04 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.