Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-16 · Civilinė byla Nr. 2-1543/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-16
Bylos Nr.
2-1543/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ginvita“
Atsakovas
V. Ž.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ginvita“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Ginvita“ prašė priteisti iš atsakovo V. Ž. 200 000 Lt nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 15 d., tenkindamas V. Ž. prašymą, priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria areštavo UAB „Ginvita“ nekilnojamuosius daiktus – pastatą pirtį, kiemo aikštelę, tvorą, nuomojamą žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), G. P. nekilnojamuosius daiktus – kiemo aikštelę, atraminę sienelę ir nuomojamą žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudė atsakovams G. P. ir UAB „Ginvita“ atlikti bet kokius sandorius su nurodytais nekilnojamaisiais daiktais, uždraudė Klaipėdos apskrities viršininkui atkurti nuosavybes teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), sustabdė 2002 m. liepos 25 d. leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 69, išduoto Palangos miesto savivaldybės administracijos, galiojimą bei sustabdė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 182 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ galiojimą. Palangos miesto apylinkės teismas tik 2007 m. kovo 27 d. nutartimi panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodydamas, kad tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarauja įstatymo nustatytam ekonomiškumo, protingumo, interesų pusiausvyros principams. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi tenkino V. Ž. atsisakymo nuo ieškinio prašymą ir bylą nutraukė. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas patyrė nuostolių, kurie turėtų būti atlyginti CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą už akių, juo UAB „Ginvita“ ieškinį tenkino: priteisė ieškovui UAB „Ginvita“ iš atsakovo V. Ž. 200 000 Lt b.l. 32-33 nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo bei 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį, kaip tai nurodyta sprendime už akių. Teigia, kad teismas neatsiuntė jam pranešimo ir įpareigojimo pateikti atsiliepimą, nebuvo nustatęs termino atsiliepimui į ieškinį pateikti, neišaiškino atsiliepimo nepateikimo pasekmių, todėl atsiliepimo jis nepateikė. Pažymėjo, kad apie 2010 m. lapkričio 16 d. vyksiantį teismo posėdį jam nebuvo pranešta, todėl jis neturėjo galimybės pasinaudoti CPK numatytomis atsakovo teisėmis. Taip pat nurodė, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių be teismo posėdžio, t. y. rašytinio proceso tvarka, bei netinkamai nurodė tiek prašymo, tiek apeliacinio skundo pateikimo terminą, nes terminai turi būti skaičiuojami nuo sprendimo už akių priėmimo įteikimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi atsakovo V. Ž. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškovės pateiktą ieškinį. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, jog teismas 2010 m. spalio 5 d. įteikė jam nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei UAB „Ginvita“ ieškinį, tačiau pranešimo ir įpareigojimo pateikti atsiliepimą nepateikė, nepaaiškino atsiliepimo nepateikimo pasekmių. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui kartu su ieškiniu ir 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išsiųstas teismo pranešimas, kuriame buvo aiškiai nurodyta informacija, susijusi su atsakovo prievole pateikti atsiliepimą į ieškinį, išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, tarp kurių – teismo teisė, esant ieškovo prašymui, priimti sprendimą už akių. Iš dokumentų įteikimo šaknelės matyti, jog minėti dokumentai buvo įteikti atsakovo sutuoktinei A. Ž. . Todėl teismas laikė, kad dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (CPK 123 str. 3 d.). Teismas atkreipė dėmesį, kad CPK nenumato, jog atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir priimant sprendimą už akių reikalinga šalis kviesti į teismo posėdį. Sprendimas už akių tokiais atvejais priimamas rašytinio proceso tvarka. Be to, CPK 287 straipsnio 1 dalyje nurodyta speciali tokio sprendimo peržiūrėjimo tvarka ir terminai – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šalis turi teisę pareikšti per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas Vilnius Žvilaitis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo rašytine nutartimi išaiškinti atsakovo teises ir pareigas civiliniame procese, nustatyti atsakovui terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui teismo nebuvo įteiktas pranešimas ar kitoks rašytinis įpareigojimas pateikti atsiliepimą į ieškinį ir siekiant užtikrinti procesinių dokumentų tinkamą įteikimą atsakovui, leisti gauti visos nagrinėjamos civilinės bylos dokumentų kopijas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo sprendime už akių teismo yra konstatuota, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2010 m. rugsėjo 28 d., tačiau atsakovas tą dieną jokių dokumentų iš teismo negavo. Teismo skundžiamoje nutartyje yra konstatuota, kad procesiniai dokumentai, o taip pat ir teismo pranešimas atsakovo sutuoktinei A. Ž. buvo įteikti, tačiau teismo nenurodyta dokumentų įteikimo data. Atsakovas gavo ieškovo ieškinį ir teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau liko nenustatyta ar atsirado ir nuo kada atsirado atsakovui pareiga pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį per teismo nustatytą terminą, kurio pradžia ir pabaiga nėra aiški dėl to, kadangi atsakovas ir po savo 2011 m. sausio 28 d. rašytinio prašymo negavo visos bylos dokumentų kopijų, teismas pagal rašytinį prašymą neišaiškino atsakovo teisių ir pareigų, o taip pat teismas nenustatė termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pagal atsakovo 2011 m. sausio 28 d. prašymą.Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nepateikė naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti 2010 m. lapkričio 16 d. teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Negavus jokio teismo pranešimo ar teismo nurodymo per teismo nustatytą terminą pateikti atleipimą į ieškinį yra nauja svarbi aplinkybė, patvirtinanti, kad teismui nebuvo pagrindo priimti sprendimą už akių, nes atsakovui nebuvo žinoma apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį per teismo nustatytą terminą.CPK 123 straipsnyje yra nustatyta, kad šaliai turi būti įteiktas procesinis dokumentas, tačiau ne įteikimo šaknelė kaip teismo yra nurodyta skundžiamoje nutartyje. Iš teismo nutarties turinio matyti, kad atsakovo sutuoktinei buvo įteikta įteikimo šaknelė, tačiau ne procesinis dokumentas.Teismas privalėjo užtikrinti pranešimų šalims įteikimą apie 2010 m. lapkričio 16 d. teismo posėdį, nes pagal CPK 287 straipsnio l dalies sprendimas už akių peržiūrėjimas galimas per 20 dienų nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos. Teismas klaidingai aiškino, kad CPK nenumato, jog atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir priimant sprendimą už akių reikalinga šalis kviesti į teismo posėdį. Šiuo atveju teismas nepaisė CPK 153 straipsnio reikalavimo. CPK 142 straipsnis nereglamentuoja sprendimo už akių priėmimo procedūros, tačiau sprendimo už akių priėmimo procedūra yra reglamentuota CPK 285 straipsnyje, kuriame yra aiškiai reglamentuota, kad sprendimas už akių gali būti priimtas kuriai nors iš šalių neatvykus į teismo posėdį ir taip pat kitais CPK numatytais atvejais. Teismas buvo šališkas, nes iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas nerengdamas teismo posėdžio, įvykusio 2010 m. lapkričio 16 d. ir apie šį teismo posėdį nepranešdamas šalims, iš anskto turėjo nuomonę apie sprendimo už akių priėmimą, nes kitokio turinio sprendimas ir nebuvo įmanomas, nes šalims nebuvo žinoma apie teismo posėdį. Teismas pažeidė CPK 225, 228, 230, 232 straipsnių reikalavimus.Ieškovas kartus su ieškiniu byloje yra pateikęs 2006 m. birželio 21 d. statybos rangos sutartį Nr. S- 06/06/21, kurios viena iš šalių, kuri gavo pinginę baudą 200 000 Lt, yra UAB „Palangos statyba“ bei pateikta 2006 m. balandžio 14 d. sutartis Nr. TDP-06/04-PD, kurios šalis yra UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S“. Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendime už akių pasisakė dėl šių juridinių asmenų teisių ir pareigų, nes ieškinys yra kildinamas iš šių sutarčių atsiradusių prievolių UAB „Palangos statyba“ ir UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S“ atžvilgiu.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Ginvita“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti 2010 m. rugsėjo 28 d., todėl atsiliepimą į ieškinį teismui jis privalėjo pateikti iki 2010 m. spalio 28 dienos imtinai. Teismas sprendimą už akių priėmė tik 2010 m. lapkričio 16 dieną, taigi, net ir tuo atveju, jeigu, kaip atsakovas teigia, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti 2010 m. spalio 5 dieną, atsakovas turėjo objektyvią galimybę laiku pateikti atsiliepimą, be to, būtų turėjęs objektyvią galimybę pasidomėti bylos eiga, tačiau to sąmoningai nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Ši norma taip pat numato, kad toks sprendimas gali būti priimamas ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pagrindas, numatantis, jog teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir yra ieškovo prašymas. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. Tokio sprendimo panaikinimo bei bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus ir tvarką reglamentuojančio CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, jeigu konstatuojama, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui ir jeigu pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiu būdu teisėjų kolegija, nagrinėdama šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindama skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl pirmiau paminėtos CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovų pareiškime nurodyti argumentai bei įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas minimo sprendimo priėmimą grindė tuo, jog atsakovas be pateisinamų priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas tenkino ieškinį bei priteisė ieškovui iš atsakovo 200 000 Lt. Teismas atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, nustatęs, kad jam buvo įteiktas ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, tačiau atsiliepimo atsakovas nepateikė be svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu atsakovo nurodytos atsiliepimo nepateikimo priežastys nepripažintos svarbiomis. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad atsakovui buvo žinoma apie šios bylos iškėlimą (atskirajame skunde atsakovas patvirtino, kad yra gavęs 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas šią nutartį apskundė), atsakovo žmonai 2010 m. spalio 5 d. buvo įteiktas 2010 m. rugsėjo 28 d. pranešimas dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo (šiame pranešime išdėstytos atsakovo pareigos per 30 dienų pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, išdėstytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės), minėta teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinys (b. l. 30). Tai reiškia, jog atsakovas, žinodamas apie iškeltą bylą, pateikdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų aosaugos priemonių, tinkamai ir laiku įgyvendindavo savo procesines teises. Atkreiptinas dėmesys, kad visi teismo siųsti dokumentai (nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinys bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui buvo siunčiami kartu, vienu metu, teismui buvo grąžinta pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui (jo sutuoktinei). Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovams buvo įteikti tinkamai (CPK 123 str.). Dėl nurodytų aplinkybių atmestini atsakovo argumentai, kad ieškinys ir teismo pranešimas jam nebuvo įteikti. Apeliantas teigia, kad pašto siuntos nėra gavęs, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu jis nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių duomenis, kurie yra paminėtoje teismo procesinių dokumentų įteikimo pažymoje (b. l. 31). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas teisingai nustatė, kad atsakovas atsiliepimų į ieškinį nepateikė, nesant svarbių ir objektyvių nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių (CPK 178 str.).

Tačiau, kaip nurodyta aukščiau, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, jeigu pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007). Apeliantas tokių argumentų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog reikalavimo nepagrįstumas grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti į ieškinį – šis argumentas yra procesinio pobūdžio ir niekaip nėra susijęs su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendimą už akių priėmė rašytinio proceso tvarka, apie tai nepranešęs šalims. Su tokiu apelianto teiginiu sutikti nėra pagrindo, nes CPK nenumato, jog atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir priimant sprendimą už akių reikalinga kviesti bylos šalis. CPK 287 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šalis turi teisę pareikšti per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, tai reiškia, kad atsakovui tokiu būdu yra sudarytos galimybės išdėstyti savo poziciją.

Dėl apelianto argumento, kad teismas pasisakė dėl asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą, teisių ir pareigų, pažymėtina, kad UAB „Ginčita“ ieškiniu reikalavo iš atsakovo nuostolių, kurie buvo patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai byla nutraukiama reikalavusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditoriaus prašymu, skolininkas turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių taikant tokias priemones, atlyginimo. Tokiu atveju kaltės skolininkui nereikia įrodinėti, nes tai yra kreditoriaus atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Taigi, pareiga atlyginti nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla tik pačiam V. Ž. ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendime už akių nepasisakė dėl asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą, teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė BukavinienėKazys Kailiūnas Nijolė Piškinaitė