- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-02
- Bylos Nr.
- I-98-353/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Kęstutis Gudynas, Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- Z. Š.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos, Kauno apskrities viršininko administracijos
- Kategorijos
- 1.10Muitinės veikla
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Š. patikslintą skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Z. Š. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. birželio 17 d. sprendimą (atsakymą) Nr. 11-š-556-738; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą, kuriuo leidžiama keisti žemės sklypo, esančio Mitkūnų k., Kauno r., unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), paskirtį iš miško ūkio paskirties su teise įsirengti ūkininko sodybą su vandens telkiniu; įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją numatyti ginčo žemės paskirties keitimo galimybę detaliajame tos vietovės plane. Patikslintame skunde nurodė, jog Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 02-05-2270 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisė į žemę, esančią Lukšių miestelyje, Šakių raj., ir be atlyginimo perduota 0,65 ha miško, esančio Mitkūnų k., Ringaudų sen., Kauno r. Miškų įstatymo 10 str. įpareigoja pareiškėją, kaip miško savininką, racionaliai ūkininkauti, Tačiau dalį žemės užima ne miškas, bet vanduo. Šlapiu metų laiku žemė užsemiama, todėl pareiškėjas negali racionaliai ūkininkauti. Tai galima būtų padaryti pakeitus paskirtį ir pastačius sodybą poilsiautojams. Nurodo, jog pats parengtų sklypo projektą, tačiau tam reikalingas apskrities viršininko leidimas ir projekto rengimo sąlygos. 2008 m. gegužės 28 d. kreipėsi į apskritį dėl paskirties pakeitimo, tačiau 2008 m. birželio 17 d. raštu Nr. 11-š-556-738, buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 02-05-2270 ir sprendimu Nr. 52/21360 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,65 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 161, esantį Mitkūnų k., Kauno r. Z. Š. lygiavertis žemės sklypas buvo suprojektuotas specialiajame teritorijų planavimo dokumente, t.y. žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 02-05-5447. Pareiškėjas pageidauja, jog jam būtų leista pakeisti žemės sklypo paskirtį iš miškų ūkio į žemės ūkio su teise įsirengti ūkininko sodybą su vandens telkiniu. LR žemės įstatymo 24 str. 1 p.nurodyta, jog tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Apskrities viršininkas apskrities teritorijoje sprendžia pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus, vadovaujantis 1999 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1073. Asmuo, pageidaujantis pakeisti žemės paskirtį, kartu su prašymu pateikia teritorijų planavimo dokumento kopiją. Kadangi Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. kovo 8 d. administracinių aktų pagrindu, remdamasi specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu perdavė pareiškėjui 0,65 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, tai pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo paskirties galėtų būti pakeista vadovaujantis tik kitu galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu. Vadinasi kol nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų numatyta galimybė keisti žemės paskirtį pareiškėjo žemės sklypui, negali būti tenkinamas pareiškėjo skundo 3.2 reikalavimas.
Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai praplatina ūkininkavimo miške sąvoką, siekdamas pakeisti žemės paskirtį nesusiedamas jos su miškų ūkiu ir pastatyti ginčo sklype sodybą. LR miško įstatymas nenumato galimybės miškų ūkio paskirties žemėje steigti ūkininko sodybą. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 1 p., miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Šie interesai derinami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekte numatyta, kad ginčo sklypas priskirtas miškų ūkio paskirties sklypui.
Teismo posėdyje atstovė V. Guogienė nurodė, jog sausio mėnesį buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas ir pareiškėjo 0,65 ha žemės sklypas patenka į bendrajame plane numatytą miško paskirties žemę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apskrities viršininkas 2007 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 52/21360 (b.l. 6) bei 2007 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 02-05-2270 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ (b.l. 13) pareiškėjui Z. Š. atkūrė nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,45 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,65 ha miško sklypą, esantį Kauno apskr., Kauno r., Ringaudų sen., Mitkūnų k. Pareiškėjas 2008 m. gegužės 28 d. prašymu (b.l.7) kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo, kuris suteiktas atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, paskirties pakeitimo. Tačiau šioje byloje ginčijamu 2008 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 11-š-556-738 (b.l. 17) buvo atsisakyta tenkinti Z. Š. prašymą. Tokio sprendimo neteisėtumą pareiškėjas grindžia Miškų įstatymo 10 ir 13 straipsnių pažeidimu, t.y. miško žemės paskirties nepakeitimas trukdo pareiškėjui racionaliai ūkininkauti, negalėjimas pasistatyti ūkininko sodybos pažeidžia visuomenės ir valstybės interesus.
Miškų įstatymas reglamentuoja miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą, sudaro teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą, t.y. įstatymiškai siekiama išsaugoti miško, kaip ypatingo žemės ploto, egzistavimą. Z. Š. , kaip miško savininko, pareigos yra nustatytos, minėto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, kur nurodyta, jog miško savininkai privalo laikytis Miškų įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. LR Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų nuostatų „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 31 p. yra nustatyta, jog miško savininkai privalo saugoti mišką, įgyvendinti profilaktines priešgaisrines priemones, laikytis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus ir kt. Taigi, teisės aktais nustatytos miško savininko pareigos yra siejamos su miško tinkamo naudojimo ir jo išsaugojimo perspektyva. Tačiau pareiškėjo siekio racionaliai ūkininkauti įstatymų leidėjas nesieja su miško paskirties keitimu bei sodybos statymu. Todėl pareiškėjo motyvas, jog jis negali racionaliai ūkininkauti, negalėdamas pakeisti paskirties, yra nepagrįstas.
Kaip jau minėta, ginčo dalyku esantis žemės sklypas yra miško paskirties, ir pareiškėjas siekia šią paskirtį pakeisti. LR miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Taigi, teisės aktai leidžia pakeisti miško paskirtį kita, tačiau esant tik ypatingoms teisės aktuose nustatytoms sąlygoms. LR žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Šias įstatymo nuostatas detalizuoja LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinta Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarka ( toliau – Tvarka), kurios 17 punkte nustatyta, jog privačios žemės savininkas, pageidaujantis pakeisti naudojamo sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, apskrities viršininkui pateikia rašytinį prašymą. Jeigu norima keisti tik dalies sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ši dalis turi būti iš sklypo atidalijama ir suformuotas atskiras sklypas. Prie prašymo turi būti pateikti Tvarkoje nustatyti dokumentai: pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sklypą ir teises į jį kopija; sklypo planas; teritorijos planavimo dokumento kopija.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2008 m. gegužės 28 d. prašymu kreipėsi į atsakovę Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydamas pakeisti dalies miško sklypo, kuri dėl gamtinių sąlygų yra užsemiama, paskirtį. Tačiau ši sklypo dalis nėra identifikuota. Pareiškėjas, prašydamas pakeisti dalies sklypo paskirtį, kuri nėra atidalinta ir nėra suformuotas atskiras sklypas, nepateikė ir jau minėtos Tvarkos 17 punkte nustatytų dokumentų. Kadangi žemės reformos metu buvo parengtas miško žemės sklypo, esančio Mitkūnų k., Kauno rajone, žemėtvarkos projektas, kuriuo nustatytas ginčo žemės sklypo paskirtis – miško žemė, o pareiškėjas, prašydamas pakeisti dalies žemės sklypo neparengė ir nepateikė Kauno apskrities viršininko administracijai naujo galiojančio teritorijų planavimo dokumento, atsakovė pagrįstai 2008 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 11-š-556-738 atsisakė pakeisti dalies miško žemės paskirtį. Kadangi žemės naudojimo paskirties pakeitimo klausimas gali būti sprendžiamas tik privačios žemės savininkui pateikus prašymą apskrities viršininkui kartu su jau anksčiau minėto LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintų nuostatų 17 punkte nustatyti privalomi dokumentais, o pareiškėjas reikiamų dokumentų nepateikė, todėl teismas daro išvadą, jo šio ginčo atveju nėra pagrindo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimo dėl žemės sklypo, esančio Mitkūnų k., Kauno raj., miško paskirties pakeitimo.
Bylos nagrinėjimo metu, Kauno rajono savivaldybės taryba 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“, patvirtino Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą“. Pareiškėjas teisme patvirtino, kad reikalavimą numatyti šios žemės paskirties keitimo galimybę detaliajam tos vietovės plane kelia Kauno rajono savivaldybės administracijai. LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis planas, tai teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Valstybės ar apskrities teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju (generaliniu) planu. Šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės teritorijų planavimo politiką rengiant savivaldybės lygmes teritorijų planavimo dokumentus įgyvendina savivaldybės institucijos (šiuo atveju – Kauno rajono savivaldybės administracija). Kauno rajono savivaldybės, kaip teritorijos planuotoja, nustatė ginčo žemės sklypo paskirtį – miškų ūkio paskirtis, kas atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu patvirtintiems žemėtvarkos projektams. Pareiškėjo keliamas reikalavimas susijęs su Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimu. Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 3 d. nustatyta, jog bendrųjų planų sprendiniai gali būti keičiami tik tais atvejais, kai keičiama principinė teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcija ir numatomi keitimai turi esminės įtakos urbanistinės struktūros, infrastruktūros sistemos ar bendrojo naudojimo teritorijų panaudojimui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie galimus ginčo teritorijos principinius pakeitimus nepateikė, todėl teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją įpareigoti numatyti žemės paskirties keitimo galimybę detaliajame tos vietovės plane.Šis skundo reikalavimas taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.