Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1990 m. rugpjūčio 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 3 metai laisvės atėmimo;

2) 1993 m. spalio 27 d. pagal BK 115 straipsnį, 201 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 11 mėnesių laisvės atėmimo;

3) 1998 m. birželio 18 d. pagal BK 272 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 7 metai laisvės atėmimo;

4) 2006 m. gruodžio 13 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 12 MGL bauda;

5) 2020 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiai laisvės apribojimo;

6) 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2021 m. rugsėjo 17 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos narei - sugyventinei), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. liepos 6 d. apie 22.00 val., A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą savo šeimos narei – sugyventinei V. D., o jai stojantis nuo fotelio, spyrė du kartus į kairį šoną ir kumščiu trenkė penkis kartus į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą, bei padarė kairio skruosto sumušimą, poodinę kraujosruvą kairės ausies srityje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad 2021 m. liepos 6 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą savo sugyventinei V. D., spyrė du kartus jai į kairį šoną ir kumščiu trenkė penkis kartus į galvą. Suvokia, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, ją sužalojo. Gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė. Pripažįsta, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo, tame tarpe gydytis pagal „Minesota“ programą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. D. parodė, kad su A. V. gyvena kartu apie 6 metus, jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Jų santykiai yra geri, pykstasi tik tada, kai išgeria. 2021 m. liepos 6 d. su sugyventiniu šventė savo gimtadienį, apie 12.00 val. abu pradėjo vartoti alkoholį. Begeriant tarp jos ir A. V. kilo žodinis konfliktas ir jai sėdint kambaryje fotelyje, prie jos staiga priėjo A. V. ir rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairės pusės žandą. Ji pradėjo prašyti, kad daugiau jos nemuštų ir tada stojosi nuo fotelio, norėdama išeiti į kitą kambarį, bet jai stojantis, A. V. iš kojos spyrė į kairį šoną, nemažiau dviejų kartų (du kartus, tai tikrai), ir tada ji vėl atsisėdo ant fotelio. Jai atsisėdus į fotelį, A. V. dar rankos kumščiu trenkė į veidą ir galvos sritį nemažiau penkių kartų. Po suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. A. V. aprimo, pradėjo prašyti, kad ji nekviestų policijos, o jam išėjus iš virtuvės, ji išbėgo iš namų ir nuvažiavo pas mamą L. V., kuri pamačiusi ją sumuštą, iškvietė policijos pareigūnus. Parvykus namo kartu su policijos pareigūnais, A. V. namuose nebuvo. Civilinio ieškinio neteiks (b. l. 46-51).

Liudytoja L. V. parodė, kad 2021 m. liepos 6 d. apie 22.00 val., pas ją į namus atvažiavo dukra V. D., kuri pasakė, kad ją sumušė sugyventinis A. V.. Dukra sakė, kad A. V. jai sudavė kumščiu į veidą kelis kartus ir spyrė kelis kartus į šoną. Pamačiusi dukrą, ji iškvietė policijos pareigūnus. Dukra jai sakė, kad labai skauda veidą, šoną, sunku eiti (b. l. 72-74).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad ant V. D. kūno matoma kraujuojanti žaizda, patinimas, įdrėskimas. Smurtą patyrusio asmens būsena: šokas, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. V. D. paaiškino, kad 2021 m. liepos 6 d. apie 22.15 val., neblaivus sugyventinis A. V. kumščiu jai trenkė į veidą ir galvos sritį, spyrė į įvairias kūno vietas, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 31-34).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnų, atvykusių pagal iškvietimą, padarytame vaizdo įraše užfiksuota, kaip V. D., bendraudama su policijos pareigūne, teigia, kad sugyventinis iš pavydo ją sumušė, suduodamas apie 10 smūgių, jei ne daugiau, į visą kūną. Jai skauda. Greitosios nereikia (b. l. 35-37).

Tarnybiniame pranešime dėl fiksuotų pranešimų nurodyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre nuo 2016 m. liepos 6 d. iki 2021 m. liepos 8 d., be šioje byloje nagrinėjamo įvykio, yra užfiksuoti 9 iškvietimai adresu (duomenys neskelbtini), dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. 1) 2021 m. birželio 13 d. registruotas pranešimas: „Dukrą muša jos sugyventinis“. 2) 2021 m. balandžio 18 d. registruotas pranešimas: „po konflikto tarp pranešėjo dukros V. D. ir jos buvusio sugyventinio A. V., šis atėmė raktus ir pabėgo“. 3) 2020 m. rugsėjo 10 d. registruotas pranešimas: „Prieš 10 min. parašė sms dukra V. D., kad sugyventinis A. muša“. 4) 2020 m. balandžio 22 d. registruotas pranešimas: „Pranešėjos sugyventinis ją sumušė, atėmė raktus nuo buto ir pasišalino nežinoma kryptimi“. 5) 2019 m. spalio 20 d. registruotas pranešimas: „Moteris atėjusi pas pranešėją prašė pagalbos, nes ją išvarė iš namų sugyventinis, išvertė iš lovos ir už plaukų ištempė iš buto“. 6) 2019 m. rugpjūčio 18 d. registruotas pranešimas: „Pas pranešėją į butą laužiasi sugyventinis, yra nepageidaujamas jos namuose“. 7) 2019 m. rugpjūčio 14 d. registruotas pranešimas: „Paskambino moteris, kuri nekalbėjo, fone girdėjosi, kad konfliktuoja su vyru, kuris ją galimai mušė, nes moteris kartoja, kad ji jam ne kriaušė, šaukėsi pagalbos“. 8) 2019 m. liepos 21 d. registruotas pranešimas: „Šiuo metu sugyventinis pranešėją išvarė iš buto, kuris jai priklauso ir užsirakino“. 9) 2019 m. balandžio 6 d. registruotas pranešimas apie: „Sugyventinis neblaivus tyčia neįleidžia pranešėjos į namus“, „sugyventinis A. V. dabar yra užsirakinęs bute, neblaivus, vienas, piktybiškai neįsileidžia pranešėjos į butą, raktas iš vidaus. Pranešėja kalbėjo su sugyventinio telefonu, sakė, kad neįsileis“ (b. l. 38-39).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad V. D. kairys skruostas yra ištinęs, viršutinė lūpa ištinusi, už dešinės ausies yra nedidelė kraujuojanti žaizda, kairės pusės šonas yra paraudęs, ant jo matosi nedideli pabraižymai, įbrėžimai (b. l. 59-64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1248/2021(02) V. D. konstatuotas kairio skruosto sumušimas, poodinė kraujosruva kairės ausies srityje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 6 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b. l. 68-69).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2021 m. liepos 6 d. apie 22.00 val., A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą savo šeimos narei – sugyventinei V. D., ir jai stojantis nuo fotelio spyrė du kartus į kairį šoną ir kumščiu trenkė penkis kartus į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą, bei padarė kairio skruosto sumušimą, poodinę kraujosruvą kairės ausies srityje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis su nukentėjusiąja gyveno kartu neįregistravę santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį, todėl jie laikytini šeimos nariais.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, tyčia panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą ir nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes juos, o tuo pačiu ir kaltinamojo kaltę, patvirtina ir netiesioginės liudytojos L. V. parodymai, taip pat ir kiti byloje anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, tai yra teismo medicinos specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašo iš įvykio vietos turinys, asmens apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl A. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei - sugyventinei).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu ir paties kaltinamojo pripažinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, kaip to prašė nukentėjusioji (b. l. 162), nėra teisinio pagrindo, nes jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laiku, turėdamas neišnykusį teistumą, tai yra būdamas recidyvistu (BK 38 str. 1 d. 4 p., 2 d.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnę moterį, dėl visiškai nepateisinamo pykčio, smurtauta suduodant kumščiu į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos sritį; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 107-144): teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka, nedirba, pensininkas, nuo 2021 m. gegužės 7 d. yra VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų priežiūros grupėje (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), Psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas.

Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas du neišnykusius teistumus, tame tarpe ir už analogišką (-us) nusikaltimą (-us), vėl padarė naują nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), bausmės dydį, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, nepriklausomai nuo to, kad yra tik viena atsakomybę lengvinanti, o dvi atsakomybę sunkinanti aplinkybės - nustatant mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2020-08-27 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 4 mėn. l/at (BK 64 str. 2 d.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.), ir, nors kaltinamasis, kaip teismas jau pasisakė, ir turi neišnykusius teistumus, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją, į kaltinamojo išreikštą norą ir sutikimą gydytis dėl alkoholio vartojimo, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šį kartą dar atidedant ir atidedant ilgesniam nei vidurkis laikui, nes teismas paskutinį kartą suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip rodo bylos medžiaga ir paties kaltinamojo pripažinimas - esminiai įtakoja būtent alkoholio vartojimas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis, jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto aukos jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės.

Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam, sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, dar kartą pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinamos, turi būti vykdomos atskirai.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu, saugomas byloje (b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus ir toliau paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos narei – sugyventinei), ir nuteisti – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti – 4 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 64 straipsnio 2 dalimi bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta bausme – 4 mėnesių laisvės atėmimu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2-6 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti A. V.:

1) A. V. sutinkant - per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis priklausomybės ligą (-as) (gydytis dėl alkoholio/narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo);

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų);

3) A. V. sutinkant - per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų stacionariai „Minesota“ programoje, gydantis visą gydymosi kursą);

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – A. V. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Išaiškinti, kad nuteistasis, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-08-13 18.00 val. iki 2020-08-14 14.17 val. (1 dieną/parą, 1:1).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).