Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui, nuteistajam E. B. , nukentėjusiajai L. T. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-02-09 nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. – 20 (dvidešimt) MGL, t.y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda. Nustatyta, kad E. B. jam skirtą baudą privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 18 (aštuoniolika) mėnesių laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš E. B. priteista 562,65 litai L. T. V. naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 6000,00 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. 2006-08-31 d. apie 11 val., vairuodamas automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės m., (duomenys neskelbtini) , pažeidė kelių eismo taisyklių 75 p., kuriame nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pesčiąjį, nepraleido per gatvę pėsčiųjų perėjoje ėjusios pėsčiosios L. T. V. ir ją partrenkė, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinio blauzdikaulio vidinio kampo krašto lūžimą, kraujo išsiliejimą kojoje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios ir prokuroro prašymus nuosprendį palikti nepakeistą, bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Savo kaltės apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Kadangi apeliantas bylos aplinkybių neginčija, nuosprendis plačiau neanalizuojamas, o apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ( BPK 320 str.3d.).

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad E. B. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nėra, į tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, dirba, į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, todėl atsižvelgus į LR BK 281 str., kurio sankcija numato alternatyvias bausmes – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikrai veikla arba baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų, apylinkės teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, padarė teisingą išvadą, t.y. nustatė, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., gali būti pasiekti neizoliavus nuteistąjį nuo visuomenės ir paskyrė jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, o švelnesnę bausmės rūšį, t.y. baudą, kurios dydis žemesnis nei sankcijos vidurkis. Be to, teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį bei pareikštų jam civilinių ieškinių dydį, todėl nustatė jam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą.

Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė atitinka teisingumo principą, nėra aiškiai per griežta ir keisti nuosprendį bei skirti nuteistajam kitokią bausmę pagrindo nėra.

Lietuvos Respublikos BK 75str. 1d. nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Jokio pagrindo nuteistojo E. B. atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. nėra, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato baudos vykdymo atidėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam gali būti pritaikytas tik tuo atveju, jei jam nuosprendžiu būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d. numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Iš to seka, jog neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, kitoms neturtinėms teisėms.

Kaip matyti, dėl E. B. įvykdytos veikos L. T. V. patyrė didelį skausmą, dėl patirtų sužalojimų turi nepatogumų vaikščioti, ir dėl viso to patiria didelius nepatogumus.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Pirmos instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes nukentėjusiajai pagrįstai priteisė 6000 lt. neturtinės žalos.

E. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis yra adekvatus nuteistojo kaip dirbančio asmens turtinei padėčiai.

Mažinti pirmos instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, nėra jokio įstatyminio pagrindo. Be to, nuteistasis nukentėjusiosios neatsiprašė, ligoninėje neaplankė, taikytis neprašė, net dalies žalos neatlygino. Vietoj to, paėmė banko kreditą, kuris negali būti pagrindu neturtinei žalai mažinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.