Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. J., mažametės nukentėjusiosios V. J. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei D. K., specialistui Sauliui Mekšraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Širvintų raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A., 2007-10-14, apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė smūgius rankomis ir įspyrė ne mažiau 51 smūgį V. J. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas pečių srityse, krūtinėje, pilve, žastuose, dilbiuose, plaštakose, šlaunyse, blauzdose, kairėje pėdoje, kairiame sėdmenyje, dešinio plaučio viršutinės skilties plyšimą, sunkią galvos smegenų traumą: kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu kairėje smilkininėje skiltyje, kairės kaktinės skilties sumušimą, poodines kraujosruvas akių vokuose, smakre, kairiame žande, viršutinės lūpos odoje, dešiniame žande, dešinės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kraujosruvas apatinės lūpos pogleivyje, galvos ir minkštuosiuose audiniuose, smilkininiuose raumenyse, ko pasėkoje, V. J., nuo sunkios smegenų traumos, kas komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu bei formaliniu galvos smegenų kamieno strigimu, 2007-10-16, 11 val., KMUK mirė, tai yra tyčia ją nužudė netiesioginės tyčios būdu.

Šiais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str.1 d.

Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino ir parodė, jog su V. J., apie 8 metus laiko, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Paskutiniu metu, apie 3 savaites iki įvykio, kartu su V. J., prižiūrėjo ir slaugė neįgalų J. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Naktį iš 2007-10-13 į 2004-10-14, kartu su V. J., nakvojo J. B. bute. 2007-10-14 ryte, J. B. prašymu, buvo nuėjęs į vaistinę ir parduotuvę, kur pirko vaistų, degtinės ir vyno. Alkoholį gėrė V. J. ir J. B., o pats jo nevartojo. Po to skaitė laikraščius, o V. J. tvarkėsi virtuvėje. J. B., kaip visada, gulėjo kambaryje ant lovos. Iki 18 val., dar kartą buvo nuėjęs į parduotuvę, o grįžęs, rado kambaryje V. J. besikalbančią su J. B.. Kažkur po 18 val., jam su J. B. būnant kambaryje, V. J., begamindama virtuvėje maistą, ėmė jį kolioti necenzūriniais žodžiais. Neapsikentęs, nuėjo į virtuvę išsiaiškinti su V. J., kodėl ši jį žemina. Tada V. J. ėmė jam grasinti, jog grįžęs jos sūnus jį užmuš, bei užsimojo kažkokiu stalo įrankiu. Stipriai susijaudinęs dėl tokio netinkamo V. J. elgesio, pradėjo ją mušti. Kiek smūgių jai sudavė pasakyti negali, tačiau atsipeikėjo, kai V. J. pasakė „kodėl tu mane muši ?“. Konfliktas vyko kažkur iki 21 val. Po to, V. J. nuėjo į kambarį, kuriame buvo J. B. ir atsigulė miegoti. Jis pats, greta V. J., atsigulė kažkur po 23 valandos. Ryte pradėjo žadinti V. J., kad ši paduotų J. B. pusryčius, tačiau pamatė, jog ji galva guli ant grindų, o kojos likusios ant lovos. Taip pat, jos veidas buvo pamėlęs, o ant lūpų matėsi kraujas. Telefonu iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri V. J. išvežė į ligoninę. Nužudyti V. J. tikrai nenorėjo, smūgius pastarajai sudavė būdamas labai susijaudinęs dėl netinkamo nukentėjusiosios elgesio jo atžvilgiu. Įvykio metu buvo blaivus, todėl atvykę policijos pareigūnai net nenustatinėjo jam girtumo. Parodė, jog 2007-09-29, jam atėjus pas J. B. į namus, rado ten stipriai sužalota galva V. J.. J. B. jam sakė, jog pastaroji girta nukrito nuo palangės. Grįžusi iš ligoninės, V. J. skusdavosi galvos skausmais. Be to, 2007-10-12 V. J. grižo į namus sumuštu veidu, o sekančios dienos vakare, V. J. besimaudant vonioje, ji nukrito ant grindų ir jis pamatė ant jos kūno daug mėlynių. Mano, jog dalis V. J. nustatytų sužalojimų, galėjo likti ir nuo praeitų įvykių.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis S. J. parodė, jog mirusioji V. J. yra jo motina. Paskutinį kartą ją gyvą matė 2007-10-12 8 val., kai ši buvo atvykusi pas jį į namus. Motina sužalota nebuvo ir sveikata nesiskundė. Susitikimo metu, ji buvo blaivi. Su V. A. motina kartu gyveno jau apie 9 metus laiko. Pradžioje jie sugyveno gerai, tačiau vėliau, pradėjo abu girtauti, neprižiūrėti dukrytės. Matydavo motiną sumuštą, pastaroji sakydavo, jog ją muša V. A.. Paskutiniu metu, jie abu prižiūrėjo neįgalų J. B..

Nukentėjusiosios V. J. įstatyminė atstovė D. K. parodė, jog V. J. yra jos vyro A. K. sesuo. Pastaroji su V. A., turi dukrą V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurios globa, nuo 2007-08-30, paskirta jai. Iki V. J. mirties, su pastarąja nebendravo, todėl charakterizuoti negali, tačiau žinojo, jog ji girtaudavo.

Liudytoja L. Š. parodė, jog dirba greitosios med. pagalbos gydytoja. 2007-10-15 13 val. 18 min., pagal gautą iškvietimą ,atvyko į butą, adresu 9duomenys neskelbtini), Kaune, kur ją pasitiko, iš pažiūros, šiek tiek išgėręs vyras, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Kambaryje ant lovos, greta neįgalaus vyriškio, rado gulinčią V. J. kurios, dėl padarytų sužalojimų, būklė buvo labai sunki. Jai iš burnos bėgo kraujas, o ant kūno buvo matyti kraujosruvos. Ją pasitikęs V. A., padavė tos moteriškės pasą. Sužalotą V. J. pristatė į KMUK.

Liudytojas V. J. parodė, jog mirusioji V. J. yra jo motina, kuri, paskutiniu metu, gyveno kartu su V. A.. Sumuštą motiną paskutinį kartą matė 2007 m. liepos mėnesį. Pastaroji sakė, jog ją sumušė V. A.. Apie motinos gyvenimo būdą nežino, o apie jos mirtį, sužinojo būdamas Danijoje.

Liudytojas A. K. parodė, jog mirusioji V. J. yra jo sesuo. Pastaroji, iki mirties, apie 10 metų laiko gyveno kartu su V. A. pastarojo bute ir turi bendrą vaiką V. Kadangi, gimus dukrai, sesuo, santuokos su buvusiu vyru J. nebuvo nutraukusi, todėl V. gimimo liudijime ir liko įrašyta A. sutuoktinio J. pavardė. Šiuo metu V. globoja jis su žmona. Bendro sesers gyvenimo su V. A. metu, jie abu girtaudavo matydavo seserį sumuštą. Jam buvo žinoma, jog, kažkuriuo tai metu, sesuo gulėjo ligoninėje, tačiau, dėl kurios priežasties-nežino.

Liudytojas O. M. parodė, jog yra bendrijos, kur gyvena V. A., butų savininkų bendrijos pirmininkas. Pastarasis yra jo kaimynas ir savo bute gyveno su kažkokia moterimi. Minėtą moterį jis nuolatos matydavo neblaivią, vieną kartą pastaroji, atėjusi pas jį skundėsi, jog V. A. ją skriaudžia, muša. Liepė jai kreiptis į teismą. Ankščiau V. A. buvo aktyvus visuomenininkas, tačiau vėliau, prasidėjus šeimyniniams sunkumams, ėmė išgerdinėti. Matydavo V. A. ir J. B. bute, pas kurį dažnai vykdavo girtavimai. Kad būtų girtaujama V. A. bute-nepastebėjo.

Liudytoja R. A. parodė, jog V. A. yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo santuoka nutraukta 1996 metais. Bendro santuokinio gyvenimo pradžioje, jis buvo geras žmogus, tačiau vėliau ėmė girtauti, bei mušti ją ir vaikus. Mušdavo ją dažnai, suduodavo smūgius per veidą, tampydavo už plaukų, grasindavo peiliu ,spardydavo į pilvą. V. A. būdavo impulsyvus žmogus ir jo elgesys galėdavo pasikeisti per 5 minutes. Jai išvykus į Angliją, V. A. pradėjo gyventi su kita moterimi. Į Lietuvą negrįžo, nes V. A. grasino, jog ją užmuš.

Liudytoja L. M. parodė, jog pati gyvena Palangoje, tačiau pas brolį V. A., gyvenantį Kauno mieste, lankydavosi dažnai. Neblaivaus brolio nėra mačiusi, tačiau, keletą kartų, matė jį begeriantį alų. V. J. nebuvo sutikusi, tačiau brolis jai pasakojo, jog ši geria už jį penkis kartus daugiau. 2007-10-30 su vyru buvo užėjusi pas brolio kaimyną J. B., kuris jai pasakojo, kad V. J., 2007-09-29 jo bute buvo nukritusi nuo palangės, dėl ko stipriai susižalojo galvą, ko pasėkoje, ji buvo pristatyta į klinikas. Be to pasakojo, jog 2007-10-11 ar 2007-10-12, V. J. grįžo iš Ramučių visa mėlyna, jos veidas buvo ištinęs. Dėl 2007-10-14 įvykių, tai J. B. pasakojo, jok tą dieną, jis buvo buto kambaryje ir pačio konflikto tarp V. A. ir V. J., nematė. Girdėjo, jog tarp jų virtuvėje įvyko ginčas, girdėjo V. J. žodžius, kad, kai grįš sūnus, tai V. A. bus negyvas. Taip pat J. B. girdėjo pliaukštelėjimus. Po to, V. J. dar išvirė vakarienę, atnešė jam pavalgyti, kartu žiūrėjo televizorių, o po to, visi nuėjo miegoti.

Liudytoja E. B. parodė, jog J. B. yra jos vyro brolis ir šiuo metu jis yra gydomas slaugos ligoninėje. Pastarasis, tik labai iš lėto, vaikšto tik po palatą. Kuo jis serga-nežino.

Liudytoja D. Z. parodė, jog dirba Kauno m. Žaliakalnio PK tyrėja ir, ikiteisminio tyrimo metu, liudytoju apklausė J. B.. Jį apklausinėjo pastarojo bute, nes, dėl neįgalumo, jis į policijos komisariatą atvykti negalėjo. Pastarasis parodė, jog, dėl neįgalumo, jį, jau kuris laikas, prižiūrėjo V. J. ir V. A.. 2007-10-14 V. J. ir V. A. gėrė degtinę ir vyną. Virtuvėje tarp jų kilo konfliktas. Jis, gulėdamas kambaryje lovoje, visą vakarą girdėjo iš virtuvės, kurioje buvo V. A. ir V. J., mušimo garsus ir pastarosios maldavimą nemušti.Po kurio tai laiko, V. J. atėjo į kambarį ir atsigulė greta jo. Jos plaukai buvo suvelti, veidas nuo sumušimų visas mėlynas. Atsigulusi šalia V. A., ji prašė, jog šis jos neliestų, nes visur skauda. Ryte, apie 10 val., V. J. nesikeliant, V. A. ją žadino, nutraukė antklodę, trankė per veidą, nutempė ant grindų. Pastarajai nesikeliant, paguldė ją atgal į lovą. Pamatęs, jog A. J. iš burnos bėga kraujas, iškvietė greitąją med. pagalbą. Taip pat J. B. parodė, jog V. A. pažįsta jau apie 5 metus laiko ir jį gali apibūdinti, kaip užgaulų, impulsyvų, žiaurų žmogų.

Liudytoja J. A. M. parodė, jog dirba Kauno m. VPK tyrėja ir, ikiteisminio tyrimo metu, atliko parodymų patikrinimą vietoje su J. B.. Iš jo žodžių surašė parodymų patikrinimo vietoje protokolą, po kuriu jis pasirašė. Minėtas procesinis veiksmas buvo filmuojamas vaizdo kamera.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Ant kambaryje esančio čiužinio ir pagalvės, rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują ( t.1 b.l. 8-12, 13-14 ).

Iš specialisto išvados seka, kad ant pagalvės užvalkalo ir ant vatos gabaliuko, kuriuo paimtas mėginys nuo čiužinio, rastas kraujas gali priklausyti V. J. ( t. 1 b.l.33-35).

Iš 2007-10-18 MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvados seka, kad V. J. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu kairėje smilkininėje skiltyje, kairės kaktinės skilties sumušimas. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu bei foraminaliniu galvos smegenų kamieno strigimu. V. J. mirė 2007-10-16 d. 11:00 vai. (KMUK gydymo stacionare istorijos Nr. NP-1251470/l(2007) duomenys). Galvos sužalojimų visuma atspindi aštuonis ar daugiau trauminius poveikius į galvos sritį. Sprendžiant pagal operacijos metu rastą kraujo krešulį po kietuoju galvos smegenų dangalu (atspindi ne šviežesnį negu vienos paros kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu), bei galvoje konstatuotų poodinių kraujosruvų spalvą (atitinka apie 2-jų parų laikotarpį iki mirties), taip pat vertinant faktą, kad V. J. po operacijos išgyveno apie 4 valandas, galima teigti, kad tikėtinas galvos traumos laikas 1-2 paros iki mirties. Išorinių ir vidinių galvos sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Dešinio plaučio viršutinės skilties plyšimas padarytas kietais bukais daiktais, kurių formos skaičiaus, dydžio bei kitų savybių tiksliau detalizuoti negalima, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai artimu galvos traumos padarymui laiku. Poodinės kraujosruvos pečių srityse, krūtinėje, pilve, žastuose, dilbiuose, plaštakose, klubų srityse šlaunyse, blauzdose, dešiniame kelyje, kairėje pėdoje, nugaroje, kairiame sėdmenyje, padarytos kietais bukais daiktais, kurių dydžio, formos, skaičiaus bei kitų fizinių savybių tiksliau detalizuoti negalima, 48-nių ar daugiau trauminių poveikių to pasėkoje, galimai artimu galvos traumos padarymui laiku (tai yra vienos-dviejų parų iki mirties bėgyje). Poodinės kraujosruvos žastuose bei plaštakose galėjo atsirasti V. J. besiginant nuo suduodamų smūgių, ( l t. b.l. 25-31 ).

Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas Saulius Merkšraitis pilnai patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog visi V. J. kūne konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti laikotarpyje nuo 2007-10-14 11:00 val. iki 2007-10-15 11:00 val. Konstatuoti sužalojimai galvoje, nuo ko įvyko mirtis, padaryti ne mažiau 8 poveikių pasėkoje ir galėjo būti padaryti suduodant tiesioginius smūgius ranka koja ar rankoje laikytu sunkiu daiktu ir negalėjo atsirasti krentant ir atsitrenkiant į kokį nors daiktą ar paviršių. Kiti V. J. lavone konstatuoti sužalojimai yra padaryti ne mažiau 48 trauminių poveikių pasėkoje ir jie mirčiai įtakos neturėjo. Iš minėtų 48 sužalojimų, 5 kraujosruvos, tokios kaip: po vieną kraujosruvą klubų srityse, viena kraujosruva dešinio kelio srityje, dvi kraujosruvos nugaroje menčių srityje, viso 5, galėjo atsirasti, griūnant ir atsitrenkiant į kokį nors daiktą, tai yra būdingos griuviminei traumai. Viso V. J. lavone konstatuoti sužalojimai, galėjo būti padaryti suduodant ne mažiau 51 tiesioginį smūgį. Atliekant ekspertizę, jam buvo žinoma apie V. J., 2007-09-29 patirtą traumą.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir minėto procesinio veiksmo vaizdo įrašo seka, kad, liudytojas J. B., vietoje parodė V. J. sužalojimo aplinkybes. Parodė, jog 2007-10-14, jo bute, V. A. ir V. J., kartu su juo pačiu, išgėrė butelį degtinės ir butelį vyno. Būdamas kambaryje girdėjo, jog virtuvėje tarp V. A. ir V. J. įvyko konfliktas, kuris tesėsi apie 10 minučių. Girdėjo iš virtuvės sklindantį bildesį, pliaukštelėjimų garsus bei V. J. prašymą nemušti. V. J. atėjus į kambarį pamatė, jog jos veidas mėlynas. Ji vergdama atsigulė į lovą, o greta jos atsigulė V. A.. Ryte V. J. nesikeliant gaminti pusryčių, V. A. paėmė ją už rūbų, du kartus rankomis sudavė per veidą, o pamatęs, jog pastarajai iš burnos bėga kraujas, iškvietė greitąją med. pagalbą ( t.1 b.l.85-86 ).

Iš specialisto išvados seka, jog 2007-10-22 V. A. konstatuota poodinės kraujosruvos priekinėje pilvo sienoje, dešiniame petyje, kairėje šlaunyje dešinėje plaštakoje. Poodinė kraujosruva nugariniame dešinės plaštakos paviršiuje, padaryta 1-2 savaitės iki apžiūros; kitos konstatuotos kraujosruvos padarytos 5-7 paros iki apžiūros ( t.1 b.l.149 ).

Įrodymų vertinimas

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog V. J. mirė nuo sunkios galvos smegenų traumos, kuri padaryta ne mažiau 8 tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, kas galėjo būti padaryta suduodant smūgius rankomis ar įspiriant. Kiti V. J. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, kurie įtakos jos mirčiai neturėjo, padaryti ne mažiau 43 tiesioginių poveikių pasėkoje, kas galėjo būti padaryta suduodant smūgius rankomis ar įspiriant. Minėti konstatuoti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai ir galėjo būti padaryti, laikotarpyje nuo 2007-10-14 11:00 val. iki 2007-10-15 11:00 val. Nustatyta, jog minimu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo tik neįgalus J. B., V. J. ir V. A.. V. A. pripažįsta, jog būdamas labai susijaudinęs dėl V. J. įžeidinėjimų bei grasinimų, sudavė virtuvėje jai eilę smūgių, tačiau, konkretaus jų skaičiaus nurodyti negali, o nustojo pastarąją mušti, kai išgirdo ją sakant „kodėl tu manę muši“. V. A. dešinėje plaštakoje nustatyta kraujosruva, kuri galėjo būti padaryta konflikto metu, suduodant smūgius. Minėtos kaltinamojo išdėstytos aplinkybės pilnai atitinka liudytojo J. B. parodymus ir jo parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotas aplinkybes. Byloje nenustatyta, jog, minimu laiku, koks nors kitas asmuo būtų vartojęs fizinį smurtą V. J. atžvilgiu, todėl teismas daro išvadą, jog 51 smūgį nukentėjusiajai sudavė kaltinamasis. Pastarasis tvirtina, jog įvykio metu buvo blaivus ir alkoholio kartu su V. J. ir J. B. nevartojo, tačiau J. B. nuosekliai tvirtina, jog įvykio metu, jie visi trys, buvo išgėrę butelį degtinės ir butelį vyno. Minėtą aplinkybę pilnai patvirtina ir liudytoja L. Š., kuri parodė, jog 2007-10-17 13 val. 18 min., atvykus pagal iškvietimą, pirmiausia sutiko V. A., kuris atrodė išgėręs, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinimo nurodyta aplinkybė, jog V. A., nusikalstamą veiką įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jos padarymui. Tai, kad, praėjus ilgam laiko tarpui po sužalojimų padarymo, 2007-10-15 14:15 val. atvykę policijos pareigūnai nepatikrino V. A. girtumo, nepaneigia išdėstytų įrodymų, jog V. A., įvykio metu, buvo neblaivus.

Kaltinamasis tvirtina, jog V. J. sužalojo, būdamas susijaudinęs dėl įžeidžiančio jį nukentėjusiojo asmens poelgio. Tačiau surinktais įrodymais nustatyta, jog abipusis kaltinamojo ir mirusiosios girtavimas ir po to muštynės, buvo įprastinis jų gyvenimo būdas. Įvykusio eilinio konflikto metu, V. A. būdamas neblaivus, sudavė V. J. ne mažiau 51 smūgį ir sustojo pastarąją mušti, tik jai pasakius“ kodėl tu mane muši“. Tai buvo tik eilinis girto asmens įniršis, todėl teismas nelaiko, jog V. J. buvo nužudyta V. A. labai susijaudinus, kas atitiktų LR BK 130 str.

Kaltinamasis neigia norėjęs V. J. nužudyti, tačiau nustatyta, jog suduodamas daugybinius smūgius pastarajai į galvą ir kitas kūno vietas, suvokė, jog dėl to nukentėjusioji gali mirti, tačiau nors jos mirties ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jai atsirasti, todėl tyčia nužudė V. J. netiesioginės tyčios forma.

Atsižvelgiant į paminėtą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota, kaip tyčinis V. J. nužudymas, padarytas tarpusavio konflikto metu, kas atitinka LR BK 129 str.1 d.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, o, kviesdamas greitąją med. pagalbą, aktyviais veiksmais, bandė išvengti sunkesnių padarinių.

Kaltinamasis iš seniūnijos charakterizuojamas teigiamai.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 2999,80 litų sumai už V. J. gydymą KMUK pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir jį privalo atlyginti kaltinamasis ( t.1 b.l. 49-55).

Nukentėjusiojo S. J. civilinis ieškinys 3016 litų sumai turtinės žalos atlyginimo-motinos V. J. laidojimo išlaidų, pagristas, įrodytas, todėl tenkintinas ir jį privalo atlyginti kaltinamasis, nes tarp jo veikos ir pasekmių, yra tiesioginis priežastinis ryšys ( t.1 b.l. 77-78 ).

Mažametės nukentėjusiosios V. J., gim. (duomenys neskelbtini) globėja, įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė D. K. prašo priteisti V. J. naudai 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog ryšium su V. J. nužudymu, jos dukra V. J., patyrė didelius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, moralines kančias. Po motinos mirties , ji nuolatos verkia, yra nuliūdusi, nerami, blogai miega. Mano, jog po patirtos traumos, liekamieji reiškiniai jai išliks visam gyvenimui. Ji labai mylėjo motiną, manė, jog ji pasitaisys.

Nukentėjusysis S. J. prašo priteisti 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo ryšium su jo ir brolio V. J. motinos tyčiniu nužudymu. Nurodo, jog 50000 litų sumai, neturtinė žala yra padaryta jam pačiam, o likusioji - 50000 litų sumai, neturtinė žala yra padaryta jo broliui V. J., kuris jau 3 metus gyvena ir dirba užsienyje ir jie abu sutarė, jog jis pats pareikš civilinį ieškinį už abu. Tvirtina, jog tokio dydžio civilinis ieškinys, būtų teisingas.

Nukentėjusiosios įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės D. K. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, o nukenėjusiojo S. J. iš dalies dėl šių motyvų:

LR CK 6. 250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.

Nustatyta, jog V. J. ir S. J., ryšium su motinos V. J. tyčiniu nužudymu, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, todėl jie turi teisę į žalos atlyginimą.

LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors V. A. nedirba, tačiau yra darbingas, nuosavybės teise disponuoja nekilnojamu turtu ( t. 1 b.l. 167-182 ), nusikalstamą veiką padarė netiesioginės tyčios forma, pasekmės neatstatomos, todėl prašoma priteisti po 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir, savo dydžiu, nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina.

Taip pat nukentėjusysis S. J. prašo jam priteisti 50000 litų broliui V. J. padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau baudžiamojoje byloje V. J. nepripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, teisminio nagrinėjimo metu juo pripažinti neprašė ir savarankiškai civilinio ieškinio nepareiškė, nors dalyvaudamas teisminiame posėdyje, tokias galimybes turėjo, todėl nukentėjusiojo S. J. pareikštas civilinis ieškinys, šioje dalyje, dėl V. J. padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nesvarstytinas.

2008-02-19 Kauno apygardos prokuroro nutarimu, dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, yra visiškai apribota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune ( t. 1 b.l. 146 ), tačiau iš nekilnojamo turto registro duomenų seka, kad 55/100 buto, esančio Kauno m. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. A., todėl nuosavybės teisės apribojimas į minėtą turto dalį, naikintinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. A., atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį –įvykdė nusikalstamą veiką, priskirtą prie labai sunkių, jo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas patenkinamai, į jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, į pačios nukentėjusiosios asmenybę ir gyvenimo būdą, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tyčios formą, o taip pat į nusikaltimo padarymo pasekmes – jos neatstatomos, todėl V. A. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-303 str., 308 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti 10 ( dešimt ) metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008-05-23.

LR BK 66 str. pagrindu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą, nuo 2007-10-15 iki 2008-05-23.

Priteisti iš V. A. 2999,80 litų Valstybinei ligonių kasai V. J. gydymo išlaidų, V. J. 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo, S. J. 3016 litų turtinės žalos atlyginimo ir 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus: V. A. megztinį, pagalvės užvalkalą, V. A. kraujo pavyzdžius, V. J. nagų, kraujo pavyzdžius, vatos gabaliuką su krauju - sunaikinti.

Panaikinti 2008-02-18 Kauno apygardos prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 55/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, buto Nr.(duomenys neskelbtini), kurio dalis, nuosavybės teise priklauso R. A..

Likusioje dalyje V. A. turtui paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo nenaikinti ir į jį nukreipti civilinių ieškinių padengimą.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.