- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2005-12-28
- Bylos Nr.
- A-143-1880-05
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- UAB ,,Naigeda“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Naigeda“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB ,,Naigeda“ su skundu (b. l. 3 – 6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 69 – 134 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1999 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 17 – 04 – 1108 dalį, kuria patvirtinta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1998 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akto Nr. 07 – 01 – 1720 dalis ir nurodyta sumokėti 1 448 309 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio bei 2 896 618 Lt šio mokesčio baudos. Taip pat prašė priteisti teismo išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Juridinių asmenų audito skyrius, patikrinęs UAB „Naigeda“ mokesčių ir kitų įstatymų numatytų įmokų į valstybės biudžetą apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą nuo 1994 m. rugpjūčio 8 d. iki 1998 m. sausio 1 d., papildomai priskaičiavo 1 448 309 Lt pelno mokesčio bei 2 896 618 Lt šio mokesčio baudos. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 1999 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 17 – 04 – 1108 patvirtino patikrinimo akto Nr. 07 – 01 – 1720 nurodymus. Valstybinė mokesčių inspekcija 2005 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 69 – 134 iš dalies patvirtino vietos mokesčio administratoriaus sprendimą, t. y. patvirtino sprendimo dalį dėl 1 448 039 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio, o sprendimo dalį dėl 2 896 618 Lt šio mokesčio baudos pakeitė ir baudą sumažino iki 434 493 Lt. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, nurodė, jog sprendimas yra grindžiamas išvada, kad nesant dokumentų, jog bendrovė už pastatus sumokėjo 5 000 000 Lt, šios vertės pastatai pagrįstai priskirti bendrovės 1994 m. nerealizacinėms pajamoms. Pareiškėjo nuomone, ši centrinio mokesčio administratoriaus išvada yra nepagrįsta. Teigė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė pagal 1994 m. lapkričio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį už 5 000 000 Lt iš komercinio banko „Ekspres“ įsigijo pastatus Klaipėdoje, Liepų g. 85. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad bendrovė sumokėjo bankui 5 000 000 Lt prieš sudarant sutartį. Sutartis yra patvirtinta notaro. Pareiškėjas pabrėžė, kad teiginys, jog nėra jokio dokumento apie 5 000 000 Lt sumokėjimą, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pažymėjo, kad centrinis mokesčio administratorius neatsižvelgė į tai, kad minėta pirkimo – pardavimo sutartis šalių dar kartą buvo patvirtinta 1997 m. liepos 18 d. taikos sutartimi, t. y. patvirtintas ir sutarties 2 punkte nurodytas atsiskaitymo pagal sutartį faktas. Šis faktas taip pat buvo patvirtintas ir raštišku banko patvirtinimu, kad bankas bendrovei neturi jokių pretenzijų. Nurodė, jog minėta suma buvo surinkta kaip akcininkų įnašai. Šis faktas buvo nustatytas ir baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas teigė, kad akcininkų įnašai nėra priskiriami bendrovės nerealizacinėms pajamoms.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo UAB ,,Naigeda“ skundą (b. l. 41 – 42) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas pagal 1994 m. lapkričio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį už 5 000 000 Lt iš komercinio banko „Ekspres“ įsigijo pastatus Klaipėdoje, Liepų g. 85. Šie pastatai 1994 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo įregistruoti bendrovės vardu. Minėtos sutarties 2 punkte nurodyta, kad bendrovė sumokėjo bankui 5 000 000 Lt prieš sudarant sutartį, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės apskaitoje ši suma neužpajamuota, apmokėjimas bankui neatvaizduotas. Atsakovas pažymėjo, jog Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnis numatė, kad visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais. Įstatymo 9 straipsnis numatė, jog dokumentai yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas. Šiuo atveju nėra jokių dokumentų apie tai, kad į bendrovės kasą buvo padėti 5 000 000 Lt, taip pat kad bendrovė šią sumą sumokėjo bankui už perkamus pastatus. Baudžiamojoje byloje Nr. 09 – 2 – 053 – 94 ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2005 m. kovo 7 d. nutarimu vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 212 straipsnio l punktu, 3 straipsnio l dalies 2 punktu ir Baudžiamojo kodekso (BK) 95 straipsnio l dalies l punktu (suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams). Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnis numatė, kad nerealizacines pajamas sudaro gaunamos ekonominės sankcijos ir kitos su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas, gautas už išnuomotą, investuotą turtą. Atsakovas nurodė, kad todėl nesant dokumentų, jog bendrovė už minėtus pastatus sumokėjo 5 000 000 Lt, šios vertės pastatai pagrįstai priskirti bendrovės 1994 m. nerealizacinėms pajamoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo UAB ,,Naigeda“ skundą (b. l. 153) prašė skundo nepatenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka su atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (b. l. 165 – 167) pareiškėjo UAB ,,Naigeda“ skundą patenkino. Teismas panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 69 – 134 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1999 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 17 – 04 – 1108 dalį, kuria patvirtinta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1998 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akto Nr. 07 – 01 – 1720 dalis ir nurodyta sumokėti 1 448 309 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio ir 2 896 618 Lt šio mokesčio baudos.
Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad 1994 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas pirkimo – pardavimo sutartimi už 5 000 000 Lt įsigijo pastatus Klaipėdoje, Liepų g. 85. Šie pastatai bendrovės vardu įregistruoti Klaipėdos teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Pastatai įtraukti į bendrovės balansą, atsispindi bendrovės įstatiniame kapitale. Ginčo dėl šių pastatų priklausomybės, pirkimo – pardavimo sutarties realumo ar galiojimo, taip pat pinigų sumokėjimo nėra. Teismo nuomone, vien tik tai, kad pinigus sumokėjo UAB ,,Naigeda“ steigėjai ir akcininkai tiesiogiai iš savo įnašų, prieš tai nepadėję pinigų į bendrovės sąskaitą, nėra pagrindas laikyti, jog pareiškėjo už 5 000 000 Lt įsigyti pastatai turi būti priskirti 1994 m. nerealizacinėms pajamoms. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnis (1994 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. I – 395 redakcija) numatė, kad nerealizacines pajamas sudaro gaunamos ekonominės sankcijos ir kitos su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas, gautas už išnuomotą, investuotą turtą. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas ginčijamu sprendimu nepagrįstai nusprendė pareiškėjo įsigytus pastatus laikyti nerealizacinėmis pajamomis, todėl sprendimas naikintinas.
Šalies argumentai
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniame skunde (b. l. 172 – 173) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB ,,Naigeda“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Be to, pažymi, jog nesutinka su teismo išvada, kad vien tik tai, jog pinigus sumokėjo UAB ,,Naigeda“ steigėjai ir akcininkai tiesiogiai iš savo įnašų, prieš tai nepadėję pinigų į bendrovės sąskaitą, nėra pagrindas laikyti, jog pareiškėjo už 5 000 000 Lt įsigyti pastatai turi būti priskirti 1994 m. nerealizacinėms pajamoms. Pabrėžia, kad nustatyta, jog pareiškėjas įsigijo 5 000 000 Lt vertės turtą – pastatus, tačiau nėra jokių įrodymų, kad bendrovė šią sumą sumokėjo pardavėjui, t. y. patyrė sąnaudas. Tai, kad paminėtą sumą galbūt sumokėjo kitas subjektas, nereikšminga apmokestinant pareiškėją.
Pareiškėjas UAB ,,Naigeda“ atsiliepime į atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą (b. l. 179 – 180) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismas pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus bei tinkamai konstatavo turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo į bendrovės balansą įtrauktus bei bendrovės įstatinį kapitalą sudarančius pastatus pripažinti nerealizacinėmis pajamomis pagal Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnį. Teigia, kad skundžiamo sprendimo išvados atitinka 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde neginčijamas teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas bei sprendimo motyvai, o tik pakartojami ginčijamų mokesčių administratorių sprendimų teiginiai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą (b. l. 178) prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl 1994 m. lapkričio 22 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutarties mokestinės reikšmės. Pagal šią sutartį pareiškėjas už 5 000 000 Lt įsigijo iš komercinio banko „Ekspres“ pastatus, kurie 1994 m. lapkričio 23 d. buvo įregistruoti pareiškėjo vardu ir kurių įsigijimo vertė tapo pagrindu 1997 m. spalio 27 d. padidinti pareiškėjo įstatinį kapitalą nuo (anksčiau buvusių) 10 000 Lt iki 5 000 000 Lt.
Aiškindama nurodytos pirkimo – pardavimo sutarties mokestinę reikšmę kolegija pažymi, kad, pagal bylos duomenis, joje nurodyti pastatai nebuvo atvaizduoti (įforminti) pareiškėjo 1994 m. buhalterinėje apskaitoje, kaip reikalavo tuo metu galiojęs Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas (4 str. 3 d., 9 str.). Tačiau sutarties sudarymas ir patvirtinimas notarine tvarka bei jos įregistravimas teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra pakankami teisiniai pagrindai konstatuoti joje nurodytų pastatų pareiškėjo įsigijimo faktą 1994 mokestiniais metais. Toks konstatavimas yra leidžiamas taikant Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi pastatai buvo perleisti pareiškėjui laikantis įstatymų nustatytų tokio pobūdžio sandoriams sudaryti reikalavimų ir pats pastatų įsigijimo faktas nekelia jokių teisiškai pagrįstų abejonių.
Konstatavus aukščiau nurodytą faktą aiškintinos aplinkybės, ar šie pastatai buvo pareiškėjo įsigyti jam (kaip ūkio subjektui) panaudojant atitinkamas sąnaudas, t. y. už pareiškėjo nuosavas lėšas, ar kitokiu būdu, kuris tuo metu galiojusio Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio taikymo prasme būtų pagrindas priskirti šiuos pastatus nerealizacinių pajamų kategorijai. Nurodytos aplinkybės, kaip ir visos administracinei bylai reikšmingos aplinkybės, aiškintinos (nustatytinos) įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje.
Minėtos pirkimo – pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad pastatų įsigijimo kaina (5 000 000 Lt) pareiškėjo buvo sumokėta prieš sudarant šią sutartį (b. l. 19-20). Kolegija pažymi, kad tokia nuoroda (pačioje sutartyje neužfiksavus konkrečių atsiskaitymo dokumentų) notaro pateikiama iš sutarties šalių žodžių, t. y. sutarties šalims pareiškus apie išankstinį atsiskaitymo faktą toks pareiškimas notaro turi (turėjo) būti nurodomas sutartyje be specialaus šios aplinkybės atitikimo realybei patikrinimo. Kaip pažymėta aukščiau, pastatų įsigijimo faktas bei šio įsigijimo finansinė pusė, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies bei 9 straipsnio reikalavimus, pareiškėjo nebuvo atvaizduoti (įforminti) 1994 m. buhalterinėje apskaitoje. Todėl vien nuoroda pirkimo – pardavimo sutartyje apie pinigų sumokėjimą mokestinių santykių vertinimo prasme negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti pinigų sumokėjimo (sąnaudų turėjimo) faktą. Šis faktas turi būti aiškinamas (nustatomas) įvertinant įrodymų visumą. Kolegija pažymi, kad tai iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos nuostatą, suformuluotą 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-11-648/2003 (Administracinių teismų praktika, Nr. 4, 135 psl.), pagal kurią nustatant, ar sąnaudos gali būti pripažintos pagrįstomis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, mokesčių administratorius turi vertinti sąnaudas pagrindžiančių įrodymų visumą, o ne vien sandorį, kuris nurodomas kaip tokių sąnaudų atsiradimo pagrindas. Taip pat pažymėtina, kad tokį vertinimą yra būtina atlikti ir taikant aukščiau paminėtą turinio viršenybės prieš formą principą, kuris įpareigoja nustatyti tikrąsias mokestinių santykių turinį atskleidžiančias aplinkybes. Kaip taip pat pažymėta aukščiau, nurodytos aplinkybės aiškintinos (nustatytinos) įvertinant byloje esančius įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles.
Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo požiūriu kolegija konstatuoja, kad nei pačioje administracinėje byloje, nei pridėtoje baudžiamojoje byloje nėra jokių pirminių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad už nurodytus pastatus buvo mokama pareiškėjo lėšomis. Byloje taip pat nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad už šiuos pastatus sumokėjo pareiškėjo akcininkai didinant pareiškėjo įstatinį kapitalą. Pastaruoju klausimu baudžiamojoje byloje esantys įrodymai (kai kurių pareiškėjo steigėjų parodymai) nėra nuoseklūs, prieštaringi, neatitinka tuometinių duomenų apie pareiškėjo įstatinį kapitalą ir jo sudėtį, todėl negali būti pripažinti patikimais ir pakankamais įrodymais daryti vienokią ar kitokią išvadą. Todėl konstatuotina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas (kaip ūkio subjektas) nurodytiems pastatams įsigyti panaudojo savo lėšas, negali būti laikoma įrodyta. Tuo pačiu konstatuotina, kad nurodyti pastatai mokesčio administratoriaus buvo pagrįstai priskirti pareiškėjo nerealizacinėms pajamoms.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 86 str., 143 str.). Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.