Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22 (S)

2007 m. vasario 12 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei L. S. J., ieškovių L. S. J. ir R. K. atstovei advokatei M. L., atsakovui L. Ž., jo atstovui advokatui J. K., tretiesiems asmenims R. S., R. A. Ž., K. Ž., O. S. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių R. K. ir L. S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2433-530/2006 pagal ieškovių R. K. ir L. S. J. ieškinį atsakovui L. Ž., tretiesiems asmenims R. S., R. A. Ž., K. Ž., O. S. Ž., Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarei L. T. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir namo bei žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, atmesdamas ieškinį dalyje dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestine ir negaliojančia, nurodė, jog ieškovė privalėjo įrodyti tas aplinkybes, jog šalys siekė pridengti kitą sandorį, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pinigų davimas buvo įformintas paskolos sutartimi, o ne avanso sutartimi. Ieškovė L.S. J. neįrodė aplinkybės, kad paskolos suteikimui ji perdavė ne savo pinigus, o bendraieškovės motinos R. K.. Nei iš ieškinio pareiškime nurodytų aplinkybių, nei iš teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų, teismo nuomone, negalima daryti išvados jog ieškovės R. K. dukra L.S. J. būtų veikusi prieš savo motinos valią, kad tarp ieškovių būtų kilęs ginčas dėl 22 000 Lt perdavimo fakto, todėl teigti jog pažeidžiamos 2003-09-04 paskolos sutartimi ieškovės R. K. teisės, nėra jokio teisinio pagrindo. Avanso sutartis, kurioje atsakovas save įvardija namo pardavėju, o ieškovę R. K. namo pirkėja ir sumoka 13 000 Lt sudaryta 2005 m. rugpjūčio 23 d. (b.bylos l.1). Šios aplinkybės teismo nuomone rodo, kad tuo metu jokios kitokios sutartys išskyrus paskolos sudarytos nebuvo, buvo išreikšti tik šalių ketinimai pirkti ir parduoti namą su žeme. Ieškovės nurodyti įrodymai, paaiškinimai, teismo pripažinti nepakankamais konstatuoti buvus sudarytą apsimestinį sandorį. Terminuotos paskolos sutarties sudarymas ir pinigų perdavimo faktas L. Ž. įformintas 2003-09-04 notariškai patvirtintoje paskolos sutartyje. Toks dokumentas turi didesnę įrodomąją galią, nei šalių paaiškinimai, o jame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, kol jos nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus.

Teismas, atmesdamas ieškinį dalyje dėl namo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo, nurodė, jog tarp šalių rašytinė sutartis dėl namo pirkimo – pardavimo sudaryta nebuvo. Nekilnojamojo turto – pastato ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis turi būti notarinės formos ( CK 6.393 str.1d. ), tai yra sudaryta tarp šalių raštu ir patvirtinta notaro. Šalys privalo nurodyti parduodamo nekilnojamojo daikto kainą (CK 6.396 str., 6.397 str.). Ieškovės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, sutarties, jog atsakovas buvo įsipareigojęs parduoti namų valdą už tam tikrą sumą pinigų- 65 000 Lt, remiasi tik žodiniu susitarimu bei laikraštyje “Noriu” paskelbtu viešu pasiūlymu. Skelbimas laikraštyje yra pasiūlymas pirkti daiktą, o ne parduoti, jis siūlomas neapibrėžtam ratui asmenų, o ne konkrečiam asmeniui, todėl teiginys, jog už skelbime nurodytą kainą atsakovas įsipareigojo parduoti namų valdą ieškovei, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovės nurodė, jog susitarimą dėl namų valdos pirkimo atliko ne ieškovė R. K., kurios vardu prašoma pripažinti sandorį sudarytu, o jos duktė L.S. J., tačiau būtino rašytinio įgaliojimo, patvirtinto notaro veikti kito asmens vardu neturėjo ir teismui nepateikė. Ieškovė R. K. su atsakovu L. Ž. dėl gyvenamosios valdos pirkimo- pardavimo nesitarė, derybas vedė, išreiškė ketinimus sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį ieškovė L.S. J.. Teismas nurodė, jog ieškovės prašė laikyti sudaryta sutartimi dėl 928/1428 žemės sklypo pardavimo (t.2.b.l. 39, t.1.b.l. 106) tačiau, skelbime buvo skelbiama, jog siūloma pirkti 6 a. žemės ir tą aplinkybę patvirtina ieškovių pateiktas laikraščio “Noriu” nuorašas (b.l.11, t.1.). Nepateikta teismui jokių įrodymų, kada buvo susitarta tarp šalių dėl didesnio žemės sklypo pirkimo, dėl kainos skirtumų. Tos aplinkybės, jog ieškovės kurį laiką gyveno name ir mokėjo mokesčius, teismo nuomone neįrodo to fakto, jog R. K. buvo perduotas nuosavybėn namas. Todėl teismas pripažino neįrodytu nekilnojamųjų daiktų perdavimo ieškovei valdyti pagal specialiojoje CK 6.398 straipsnio 1 dalies normoje nustatytus reikalavimus dėl nekilnojamųjų daiktų perdavimo pirkėjui ir šio veiksmo įforminimo.

Teismas sprendime nurodė, jog pripažinus neįrodytu ieškinio reikalavimą, kad tarp šalių buvo sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris ir atsisakius tvirtinti 2 aukštų medinio gyvenamojo namo bei 928/1428 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą tarp pardavėjo L. Ž. ir pirkėjos R. K. už 65 000 litų, bei 30 000 Lt priteisimo iš ieškovės R. K. atsakovo naudai, ieškovės sumokėtas avansas galėtų būti grąžintas ieškovei, tačiau ieškovės tokio reikalavimo nereiškė, o teismas negali išeiti už pareikštų reikalavimų ribų (CPK 265str.2d.).

Dėl paskolos pripažinimo apsimestine

Teismo išvada, kad ieškovė L.S. J. negalėjo paaiškinti kodėl sudarė paskolos sutartį, o ne avanso sutartį, nepagrįsta, kadangi L.S. J. paaiškino teismui, kad sudaryti paskolos sutartį jai patarė notarė T. T., pati L.S. J. pasitikėjo atsakovu ir perdavė jam namų valdos pirkimo sąskaita 22 000 Lt, kad jis atsiskaitytų su savo kreditore I. S. B..

Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apsimestinė paskolos sutartis nepažeidžia ieškovės R. K. teisių. Ieškovės teigė, o atsakovas sutiko, kad namų valda perkama už R. K. pinigus ir R. K. vardu, tai patvirtina rašytinė avanso sutartis dėl 13 000 Lt sumokėjimo.

Faktinė aplinkybė, kad R. K. 2003-08-25 pardavė butą Kauno senamiestyje ir gautus pinigus mokėjo atsakovui už perkamą gyvenamąją valdą Vyčio g. 29, Kaune, pripažinta teisme ir ieškovių, ir atsakovo. Nepagrįstas teismo sprendime nurodytas motyvas, kad negalima daryti išvados, kad tarp ieškovių kilo ginčas dėl pinigų - 22 000 Lt, kad pinigų apmokėjimas įformintas paskolos sutartimi. Paskolos sutartį pripažinti apsimestine prašė abi ieškovės, teismas turėjo nuspręsti kieno subjektyvioji teisė pažeista ir tą teisę apginti.

Teismas faktinės aplinkybės – L.S. J. mokėjo avansą atsakovui už įsigyjamą namų valdą už savo motiną ir motinos pinigais - nelaiko nustatyta, nors ją pripažino abi ieškovės ir neginčijo atsakovas. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąją sandorio šalimi, o su statytiniu ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo(tikroji sandorio šalis). Šioje byloje R. K. ir reiškia reikalavimą šiuo pagrindu, ir nebūtinai L.S. J., R. K. dukra, turėjo tam priešintis. Atvirkščiai L.S. J. irgi ginčija paskolos sutartį ir prašo pripažinti ją apsimestine, nes L. Ž. atsisakė įforminti namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą.

Dėl namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tarp R. K. ir L. Ž. patvirtinimo

Teismas nepagrįstai atmetė ieškovių reikalavimą patvirtinti namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nepagrįstai nustatė ketinimus šalių sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ateityje. Nors teismas pripažino R. K. raštą dėl 13 000 Lt sumokėjimo L. Ž. avanso sutartimi, bet nepagrįstai nusprendė nelaikyti tai įrodymu, kad šalys sutarė dėl būtinųjų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Teismas traktavo avanso sutartį, kaip preliminarią sutartį ir tai prieštarauja CK 6.165 str., kuriame nenumatyti jokie mokėjimai būsimosios pagrindinės sutarties sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-l 1/2005). Pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių nėra atliekami. Preliminarioji sutartis yra organizacinė (parengiamoji) sutartis, t. y. sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje, pagal kurią mokėjimo pareiga neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-20 nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-225/2005). Tokiu būdu į bylą pateikta avanso sutartis dėl 13 000 litų namo pirkėjos R. K. sumokėjimo L. Ž. įrodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir dėl namo ir žemės sklypo kainos buvo susitarta.

Aplinkybę, kad atsakovas perdavė ieškovei namų valdą - atidavė raktus, leido daryti kapitalinį remontą, teismas traktavo, kaip atsakovo L. Ž. atlygį už suteiktą paskolos sutartį. Tokia išvada prieštarauja CK 1.5 str., įtvirtintai nuostatai, kad teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Šios bylos faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina tai, kad iš tikrųjų namų valdos pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas, bet atsakovas, atsižvelgdamas į kainų kilimą, siekė gauti daugiau pinigų, negu susitarė su pirkėjais.

Prie apeliacinio skundo pateiktą įrodymą - R. K. buto pardavimo sutartį apeliantės prašo prijungti prie bylos medžiagos. Nurodo, kad ši sutartis nebuvo pateikta anksčiau, nes šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ieškovėms gavus sprendimą ir susipažinus su nepagrįstais teismo motyvais. Ši sutartis netiesiogiai įrodo, kad ieškovės teiginiai, kad namų valdos sutarta kaina atitiko 65 000 Lt sumai teisingi ir sąžiningi, nes ieškovė gavo už parduotą butą senamiestyje artimą šiai sumai pinigų sumą.

Teismo posėdžio metu apeliantė L. S. J. ir ieškovių atstovė advokatė M . L. apeliacinį skundą palaikė, papildomai paaiškino, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys nesusitarė dėl pirkimo pardavimo sutarties sąlygų. Buvo susitarta dėl kainos. Rašytinį susitarimą dėl namo pirkimo pardavimo įrodo avanso mokėjimo sutartis, kuri yra byloje, b.l. 10, 1 tomas. Žemės sklypo, kuriame yra perkamas namas, savininkas yra atsakovas, jis tik neįregistravęs šios nuosavybės.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas advokatas J. K. siūlė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Papildomai paaiškino, kad pirkimo pardavimo sutartis nebuvo įvykusi, ji ir negalėjo įvykti, nes nebuvo susitarta dėl kainos, avansas buvo duotas, bet nebuvo sumokėta visa kaina. Buvo tik šalių ketinimai. Sutartis ir negalėjo būti įforminta tarp ieškovių ir atsakovo, nes žemės sklypas priklauso ir atsakovui ir trečiajam asmeniui, atsakovo tėvui R. Ž.. L. Ž. negalėjo parduoti ir namo ir žemės sklypo. Pirkimo pardavimo m sutartie priverstinis patvirtinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų teises, taip pat faktiškai ten gyvenančių žmonių teises.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. S. siūlė apeliacinį skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys Romualdas A. Ž., K. Ž., O. S. Ž. su apeliaciniu skundu nesutiko, siūlė jį atmesti. R. Ž. papildomai paaiškino, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 6 arų žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, kad iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog gyv. namas, esantis (duomenys neskelbtini),, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui L. Ž. nuo 1995-06-13 (t.1, b.l. 104, 105.), o 0, 1428 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise dviems asmenims-žemės sklypas – 928/1428 dalys Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Kauno apskrities viršininko administracija, o 500/1428 dalys-R. A. Ž. pagal 1998 01 06 d. paveldėjimo teisės liudijimą (t. 1 b.l. 106, 107). Byloje taip pat yra duomenų, kad atsakovas L. Ž. yra sudaręs pirkimo pardavimo sutartį dėl 928/1428 žemės sklypo dalies pirkimo, nuosavybės teisės į pirktą žemės sklypą jo vardu nekilnojamojo turto registre 2005 12 28 dienos duomenimis neregistruotos (1 t.b.l. 106).

L. Ž. 2003-09-01 laikraštyje „Noriu“ paskelbė, jog parduoda namą (duomenys neskelbtini) (2 aukštų, medinį, 100 kv. m. bendrojo ploto, 6 kambariai, visos komunikacijos, 6 arai žemės)už 65 000 Lt (t.1. b.l. 102). 2003-09-04 tarp ieškovės L.S. J. ir atsakovo L. Ž. sudaryta paskolos sutartimi atsakovas L. Ž. pasiskolino iš paskolos davėjos L.S. J. 22 000 Lt., kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2003-10-04. Pagal sutartį 22 000 Lt L. Ž. iš S.L. J. gavo ( t.1. b.l.9). Byloje yra raštas iš kurio turinio matyti, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pardavėjas atsakovas L. Ž. gavo iš namo pirkėjos R. K. 13 000 Lt už namą esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10). Iš šalių paaiškinimų, liyudytojų parodymų, rašytinių įrodymų byloje (1 t. b.l. 17-32) matyti, kad ieškovas buvo leidęs ieškovėms naudotis gyvenamuoju namu, jos mokėjo už teikiamas komunalines paslaugas.

Ieškovės R. K. ir L.S. J. byloje įrodinėjo, jog 2003-09-04 paskolos sutartis su atsakovu ( t.1. b.l.9) ir raštas apie 13 000 Lt sumokėjimą (1 t., b.l. 10) liudija apie avansinį atsiskaitymą už perkamą namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ieškovės todėl mano, kad šalys yra sudariusios nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, nes atsakovas įsipareigojo parduoti minimą turtą už 65000 Lt, gavęs dalį pinigų, perdavė daiktą faktiškai valdyti ieškovėms, tačiau atsisako įforminti namo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį įstatymų nustatyta tvarka, todėl sutinkamai su LR CK 6.309 str. 3 dalimi, ieškovės prašo patvirtinti 2 aukštų medinio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su pagalbiniais pastatais ir 928/1428 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, priteisti likusius nesumokėtus 30 000 Lt už nupirktą turtą atsakovui.

Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai ieškovių sumokėtą avansą atsakovui įformintą paskolos sutartimi laikė paskoliniais santykiais. Tokiai teismo išvadai prieštarauja šalių elgesys po 2003-09-04 paskolos sutarties sudarymo: ir ieškovės ir atsakovas nereikalavo įvykdyti paskolos sutarties, ieškovė nereikalavo grąžinti jai skolos pagal sutartį, o atsakovas neketino grąžinti 22 000 Lt ieškovei. Be to apeliantės nurodo, jog avanso sutartis dėl 13 000 litų namo pirkėjos R. K. sumokėjimo L. Ž. įrodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir dėl parduodamo namo ir žemės sklypo kainos buvo susitarta, teismas nepagrįstai nusprendė nelaikyti tai įrodymu, kad šalys sutarė dėl būtinųjų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Teismas neteisingai avanso sutartį vertino kaip preliminarią sutartį ir tai prieštarauja CK 6.165 str., kuriame nenumatyti jokie mokėjimai būsimosios pagrindinės sutarties sąskaita. Be to, teismas aplinkybę, kad atsakovas perdavė ieškovei namų valdą - atidavė raktus, leido daryti kapitalinį remontą, traktavo kaip atsakovo L. Ž. atlygį už suteiktą paskolos sutartį. Tokia išvada prieštarauja CK 1.5 str., įtvirtintai nuostatai kad teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to teismas nepagrįstai atmetė ieškovių reikalavimą patvirtinti namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus byloje, teismo sprendimo išvados atitinka bylos aplinkybių ir įrodymų visumą, todėl skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra.

Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog L. Ž. pareiškė ketinimą parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir 6 arų žemės sklypą, tačiau jokios rašytinės pirkimo pardavimo, ją lydinčios avansinio mokėjimo ar preliminarios pirkimo pardavimo sutarties su ieškovėmis nesudarė. Ieškovės įrodinėjo, jog šalys buvo sudarę žodinę pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią buvo susitarta dėl esminės sąlygos - parduodamo turto kainos ir kad turtas realiai nuosavybės teise buvo perduotas naudotis ieškovėms. LR CK 6 knygos IV dalies XXIII skyriaus aštuntojo skirsnio nuostatos taikomos nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo teisiniams santykiams reguliuoti. LR CK 6. 397 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartyje privalo būti nurodoma parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Sistemiškai ir gramatiškai aiškinant šią teisės normą spręstina, kad bet koks susitarimas pirkti parduoti nekilnojamąjį turtą (pirkimo pardavimo sutartis, preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, avansinio mokėjimo sutartis pagal sudarytą pirkimo pardavimo sutartį) turi būti rašytinės formos. Nustačius, jog šalys nebuvo sudarę jokio rašytinio susitarimo dėl nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo, spręstina, jog ieškovės negali įrodinėti LR CK 313 straipsnio 2-6 dalyje nustatyta tvarka nustatytinos ar šalių žodiniu susitarimu sutartos perkamo-parduodamo nekilnojamojo turto kainos (LR CK 6. 397 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo L. Ž. skelbimą laikraštyje apie parduodamą turtą vertino kaip viešu pasiūlymu neapibrėžtam asmenų ratui atsiliepti į jį. Atsakovas neigia ir ginčija įsipareigojimą parduoti ieškovėms ginčo turtą už 65 000 Lt, o ieškovės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovas buvo įsipareigojęs joms parduoti namų valdą už nurodomą ieškinyje sumą. Byloje esanti paskolos sutartis (b.l. 9, 1 t.) ir raštas (b.l. 10, 1 t.) negali būti pripažinti tinkamais ir leistinais įrodymais nustatyti tą aplinkybę, jog šalys buvo žodžiu susitarę parduoti ginčo turtą už 65 000 Lt. Teisėjų kolegija taip pat dėl aukščiau nutartyje nurodomų motyvų kritiškai vertina ieškovių pateiktą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu R. K. ir J. M. 2003 08 25 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį pagal kurią R. K. už 67 000 Lt pardavė jai priklausiusį butą Kauno mieste. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog šalys nebuvo susitarę dėl esminės pirkimo pardavimo sutarties sąlygos-parduodamo turto kainos yra pagrįsta ir teisinga. Nesant šalių susitarimo dėl nekilnojamojo turto kainos, sutartis laikoma nesudaryta (LR CK 6.397 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, pažymi, kad ieškovės, gindamos jų nuomone pažeistą ieškovės K. teisę į sutarties patvirtinimą, vadovaujasi LR CK 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Šio įstatymo nuostatos nustato tvarką, pagal kurią, esant sudarytam daikto pirkimo pardavimo sandoriui ir vienai iš sutarties šalių atsisakant įforminti sandorį įstatymų nustatyta forma, reikalaujama patvirtinti tokios sutarties sudarymą. Teisėjų kolegija laiko, kad šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos sprendžiant šį šalių ginčą, nes ginčo objektas susijęs su nekilnojamaisiais daiktais-gyvenamuoju namu ir žemės sklypu. Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo santykius reglamentuoja LR CK 6 knygos IV dalies XXIII skyriaus aštuntojo skirsnio nuostatos. Sistemiškai ir logiškai aiškinant šio skirsnio teisės normų taikymą spręstina, jog nesant rašytinės nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties, reikšti ieškinį ir jį tenkinti esant ginčo objektui nekilnojamajam turtui LR CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu neleistina. Tik esant sudarytai įstatymo nuostatas atitinkančiai rašytinei nekilnojamo turto pirkimo pardavimo sutarčiai ir vienai iš šalių atsisakius šią sutartį įforminti įstatymų nustatyta tvarka ar perduoti parduotą turtą, kita šalis gali reikšti reikalavimą atlikti nurodomus veiksmu vadovaujantis LR CK 6 knygos IV dalies XXIII skyriaus aštuntojo skirsnio nuostatomis.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis aukščiau nurodomais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovių ieškinį dalyje dėl ieškovių reikalavimo patvirtinti namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.

Nesant pagrindo pripažinti, jog šalys buvo sudarę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, pagrįstai Kauno miesto apylinkės teismas atmetė iš to išplaukiantį ieškinio reikalavimą dėl 2003 09 04 d. paskolos sutarties (b.l. 9, t. 1) pripažinimo apsimestine ir negaliojančia. Spręsdamas ieškinio reikalavimus šioje dalyje teismas pagrįstai ir teisingai vadovavosi procesinės teisės normomis reguliuojančiomis įrodymų vertinimą, nustatančiomis rašytinių įrodymų vertinimo specifiką ir jų viršenybę lyginant su liudytojų parodymais ir šalių paaiškinimais (LR CPK 197 str. 2 d.).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).

Atmetus apeliacinį skundą atsakovui iš ieškovių priteistinos jo turėtos 1000 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 10 05 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt ( vieną tūkstantį litų) turėtų atstovavimo išlaidų.