Alytaus apylinkės teismo nutartis

2017-06-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-7-182/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-13
Bylos Nr.
II-7-182/2017
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00078-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nina Butnorienė
Pažeidėjas
E. G.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-7-182/2017Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00078-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.1.; 16.9.8; 21.10.4 (S)
DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 13 d.Druskininkai
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė,sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. G.,jos atstovui advokato padėjėjui K. K.,

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) atstovui G. A.,

vertėjai Jūratei Jančiulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

E. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. balandžio 7 d. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 70NN-94290972-17, kuriuo E. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, paskirta 300 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. skunde nurodė, kad policijai sustabdžius jos vairuojamą transporto priemonę, jai sustojus ir policijos pareigūnui paprašius, policijos pareigūnui buvo pateiktas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Kilus įtarimams, kad pateiktas dokumentas yra netikras, buvo paprašyta vykti į Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK. Dokumentas iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens buvo paimtas ir negrąžintas. E. G. teigia, kad priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą už tai, kad ji vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, naikintinas, kadangi jis priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, nebuvo nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, kaip to reikalauja ANK 617 straipsnis, nutarimą priėmęs pareigūnas nutarime neišsprendė klausimo dėl paimtų daiktų ir dokumentų, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 3 dalis. Taip pat E. G. skunde nurodo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad iš jos šiuo metu yra paimtas vairuotojo pažymėjimas ir turimais duomenimis jam paskirta ekspertizė baudžiamojoje byloje, kurioje ji yra pripažinta įtariamąja, įvykdžius veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, todėl neįmanoma nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, kol nebus atliktas išsamus ikiteisminis tyrimas ir vertinimas baudžiamojoje byloje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra Rusijos Federacijos pilietė, jos gimtoji kalba yra rusų. E. G. teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinėje byloje buvo surašyti lietuvių kalba nedalyvaujant nei vertėjui, nei E. G. atstovui, nors ji to reikalavo. Dėl nepakankamo lietuvių kalbos žinojimo bei teisinių žinių trūkumo skundžiamų dokumentų turinys buvo visiškai nesuprantamas, todėl negalėjo tinkamai paaiškinti susiklosčiusių aplinkybių, laiku pateikti paaiškinimų bei įrodymų, policijos pareigūnams reikalaujant su pažeidimu sutiko, mano, kad nutarimas nepagrįstas bei naikintinas.

Posėdžio metu E. G. ir jos atstovas palaikė savo skundą. E. G. paaiškino, kad ji policijos pareigūnams pateikė Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriuo naudojosi apie aštuonerius metus Lietuvoje, Europoje, Baltarusijoje. Junginėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą įgijo distanciniu būdu, t. y. 2009 m. su prašymu kreipėsi į patikimą žmogų, su kuriuo buvo pažįstama internetu, užpildė internetiniame tinklalapyje atitinkamą formą dėl vairuotojo pažymėjimo. Rusišką vairuotojo pažymėjimą yra pametusi. Jungtinėje Karalystėje nelaikė egzamino įgyti vairuotojo pažymėjimą, už jį sumokėjo žmogui vardu V. grynaisiais pinigais apie 40–50 svarų per pažįstamą asmenį. Iki šio administracinio nusižengimo, t. y. 2017 m. kovo mėnesį išlaikė vairavimo teorijos egzaminą, praktikos egzaminą ruošėsi laikyti birželio 2 d., tačiau dėl minėto administracinio nusižengimo praktikos egzamino laikyti negalėjo. Lietuvišką vairuotojo pažymėjimą siekė įgyti, nes Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos sąjungos, todėl abejojo, ar turimas Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas bus tinkamas. Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2008 m. pabaigos, šiuo metu turi leidimą nuolat gyventi, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2013 m. vidurio. Kad gautų leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, turėjo išlaikyti lietuvių kalbos pirmo lygio egzaminą. Minėtas leidimas nuolat gyventi leidžia dirbti tik pagal savo individualią veiklą, nes pakankamai lietuvių kalbos nemoka. Į rusų kalbą administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas nebuvo išversti. Pareigūnai kalbėjo rusiškai. Nuo 2014 m. dirba direktore UAB „Interseptor“. Turi butą (duomenys neskelbtini). E. G. nėra Jungtinės Karalystės pilietė.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK atsiliepimu su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu nesutinka, kadangi administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E. G. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, o paskirta administracinė nuobauda atitinka jos padarytą teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sąlygojančias aplinkybes. Nurodė, kad E. G. policijos pareigūnai sustabdė 2017 m. balandžio mėn. 7 d., tikrinant vairuotojos dokumentus, kilo įtarimas, kad vairuotojos pateiktas Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas gali būti suklastotas, vairuotoja pastebimai ėmė jaudintis, muistytis transporto priemonėje ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras, kad jai jį atvežė jos draugas ir padovanojo prieš maždaug aštuonerius metus. E. G. taip pat ištraukė ir Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo policijai nepateikė, kadangi šis dokumentas buvo nukirptu kampu ir negaliojantis. Policijos komisariate buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turinti E. G.. Patikrinus pateiktą vairuotojo pažymėjimą ultravioletiniais spinduliais, jis jokių atpažinimo ženklų neturėjo. Vairuotojų registre duomenų, kad administracinėn patrauktas asmuo turėtų vairuotojo pažymėjimą, nebuvo. E. G. pripažino ir gailėjosi, todėl jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas jai buvo išversti į rusų kalbą, ji viską suprato. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK prašo E. G. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Alytaus apskrities VPK veiklos skyriaus vyriausiojo vyresniojo tyrėjo 2017 m. balandžio 7 d. priimtą nutarimą.

Posėdžio metu Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK atstovas G. A. palaikė atsiliepime išsakytus argumentus. Paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kuris nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, turėjo įgyti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ne ilgiau kaip per 180 kalendorinių dienų. Bendravimas su E. G. vyko rusų kalba. E. G. vairuotojo pažymėjimą pateikė tik pakartotinai paprašius. Pateiktas E. G. vairuotojo pažymėjimas pasirodė įtartinas, pradėjus jį atidžiau apžiūrinėti, E. G. pasakė, kad jis „ne visai toks“, kad tai draugo dovana. E. G. parodė Rusijos Federacijos pažymėjimą, kuris buvo nukirptu kampu. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo išversti į rusų kalbą. Dėl galimos nusikalstamos veikos buvo surašytas tarnybinis pranešimas įstaigos vadovui. Faktas apie galimai suklastotą vairuotojo pažymėjimą nebuvo reikšmingas tiriant administracinio nusižengimo bylą. G. A. rusų kalbą moka gerai, yra rusų kalbos ir literatūros mokytojas, turi aukštojo mokslo diplomą. E. G. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu advokato neprašė, procesinės teisės jai buvo išaiškintos.

Liudytojas V. P. – policijos pareigūnas, parodė, kad dirbant su G. A., G. A. sustabdė automobilis, kurį vairavo E. G.. E. G. pateikė vairuotojo pažymėjimą vėliau, t. y. papildomai paaiškinus, kad be transporto priemonės dokumentų, civilinės atsakomybės draudimo, turi pateikti ir vairuotojo pažymėjimą. E. G. tik papildomai paprašiusi ir po tam tikro laikai pateikė plastikinį dokumentą (vairuotojo pažymėjimą), kurį vėliau prašė grąžinti ir pasakė, kad jį yra gavusi gimtadienio proga prieš aštuonerius metus iš draugo. Pateiktame dokumente jo galiojimo laikas nurodytas neįprastai ilga, t. y. iki 2059 m. (ne taip, kaip normalaus), kas ir sukėlė įtarimus dėl jo tikrumo. Paklausus, ar ji turi Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, E. G. pateikė VĮ „Regitrą“ pažymą, kad yra laikiusi vairavimo teorijos egzaminą, kitokio vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu buvo bendrauta rusų kalba. E. G. paklausus, ar jai reikalingas vertėjas, ji teigė, kad vertėjo nereikia, lietuviškai supranta, tik kalbėti nemoka. V. P. rusiškai supranta, kalba. E. G. procesinės teisės buvo išaiškintos. Komisariate patikrinus pateiktą Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą ultravioletiniais spinduliais, ant dokumento nebuvo jokių atpažinimo ženklų. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas po dokumento patikrinimo. Kilus įtarimams dėl E. G. pateikto dokumento autentiškumo, kreipėsi į tyrėją, kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl minėto dokumento tikrumo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2017 m. balandžio 7 d. E. G. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 70NN-94290972-17 nubausta 300 Eur bauda pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą, t. y. 2017 m. balandžio 7 d. 16.45 val. vairavo transporto priemonę neturint teisės jos vairuoti (b. l. 6–9).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublika gali pripažinti negaliojančiu 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos Kelių eismo konvencijos Susitariančiose šalyse išduotą vairuotojo pažymėjimą nuo to momento, kai jo turėtojas tapo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir nustatyti tokių pažymėjimų keitimo tvarką (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarimas byloje Nr. ANK-4-843/2017).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje (toliau – ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. G. yra Rusijos Federacijos pilietė, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šis leidimas nuolat gyventi išduotas 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir galioja iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., nuolatinį gyvenimą Lietuvos Respublikoje nuo 2013 m. pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. E. G. dirba UAB „Interseptor“, turi butą (duomenys neskelbtini). Šie faktai patvirtina, kad E. G. yra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja. Nors pagal teisinį reglamentavimą E. G. policijos pareigūnams turėjo pateikti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, ji to nepadarė, todėl konstatuotina, jog ji 2017 m. balandžio 7 d. transporto priemonę vairavo neturint teisės vairuoti. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jos atstovas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad policijos pareigūnams E. G. pateikė vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojo pažymėjimas pats savaime nesuteikia teisės vairuoti transporto priemonės, kuri gali būti atimta tik įsiteisėjusiu teismo ar kompetentingos įstaigos sprendimu, o tik ją patvirtina, todėl aplinkybė, kad policijos pareigūnui buvo pateiktas Jungtinės Karalystės pažymėjimas, nėra lemianti sprendžiant E. G. atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Policijos pareigūnai tyrė ir tikrino E. G. versiją, kad jos pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, t. y. tikrino minėto asmens duomenis bei Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą ultravioletiniais spinduliai, nustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena ne trumpiau negu 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais ir tik po tokio tikrinimo, surašė administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, šias aplinkybes patvirtina liudytojo V. P. parodymai. Iš Vairuotojų registro išrašo matyti, kad E. G. nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas.

Tiek pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, tiek priėmęs nutarimą dėl E. G. padaryto nusižengimo, nuosekliai, neprieštaringai teigė, kad tikrinant E. G. dokumentus, ji teigė, kad Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą gavo dovanų iš draugo prieš maždaug aštuonerius metus bei su padarytu nusižengimu sutiko. E. G. teismo posėdžio metu aiškino kitokią minėto pažymėjimo įgijimo versiją, t. y. paaiškino, kad Jungtinėje Karalystėje nelaikė egzaminų, susijusių su teisės vairuoti įgijimu, o internetiniame tinklalapyje užpildė atitinkamą formą dėl jo gavimo ir už jį atsiskaitė per pažįstamą asmenį grynaisiais pinigais – sumokėjo apie 40–50 svarų. Teismas netikėti liudytojo policijos pareigūno, kuris tiesiogiai matė, kas vairavo automobilį, kokie dokumentai buvo pateikti, ką administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sakė, ir nustatė pažeidimą, parodymais neturi jokio pagrindo. Jo parodymai duoti teisme atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai gali būti šališki, policijos pareigūnai nėra pažįstami ir nesusiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas sprendžia, kad policijos pareigūnai užfiksavo, kad E. G. vairavo transporto priemonę neturint teisės jos vairuoti, nes nepateikė vairuotojo pažymėjimo, kuris atitinka aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą.

E. G. teismo posėdyje teigė, kad Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą yra pametusi, tačiau nesiėmė priemonių įrodyti, kad apskritai Rusijos Federacijoje jai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas.

E. G. teigia, kad nebuvo užtikrinta jos teisė turėti vertėją, todėl nesuprato visų ją sustabdžiusio policijos pareigūno reikalavimų, tačiau toks teiginys, yra abejotinas, nes jai leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas išlaikius lietuvių kalbos egzaminą (Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 straipsnio 6 punktas), lietuvių kalbos egzamino (testo) laikymą patvirtino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai. Be viso to, pareigūnai su E. G. kalbėjo rusų kalba, to neneigia ir ji pati. Administracinio nusižengimo protokole E. G. patvirtino savo parašu, kad protokolas išverstas ir suprastas, atitinkamas patvirtinimas yra ir administracinio nusižengimo nutarime. E. G. administracinio nusižengimo metu pripažino jį, su juo sutiko, todėl teismo posėdžio metu parodymų keitimas laikytinas gynybine taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus darytina išvada, kad E. G., kuri 2017 m. balandžio 7 d. vairavo transporto priemonę pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neturint šios teisės, padarė ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, todėl administracinėn atsakomybėn patraukta ir jai paskirta administracinė nuobauda teisėtai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. G. skundo netenkinti.

2017 m. balandžio 7 d. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 70NN-94290972‑17 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nina Butnorienė