Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1533-983/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-30
Bylos Nr.: eI3-1533-983/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03254-2020-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Agnė Stankevičienė
Atsakovas: Vilniaus teritorinei muitinei, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas: UAB „Westcargo“

Kategorijos

13.5Prekių muitinis įvertinimas
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-1533-983/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03254-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Westcargo“ skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Westcargo“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 1A-166 „Dėl UAB „Westcargo“ skundo“ (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM190677S (toliau – ir Ataskaita); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Vilniaus TM, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso (toliau – Kodeksas) 74 straipsnio 3 dalies, 77 straipsnio nuostatomis, Ataskaitoje perskaičiavo importuotų prekių muitinę vertę ir bendrovei papildomai įregistravo 4 696 Eur importo muito, 9 464 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 36 Eur muito delspinigių mokestinę prievolę ir skyrė 1 416 Eur baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą. Ataskaita Vilniaus TM atsisakė taikyti sandorio vertės metodą atsižvelgdama į aplinkybę, kad deklaruota sandorio vertė, palyginti su patikrintų panašių importuojamų prekių pirkimo kainų statistiniu vidurkiu, yra neįprastai maža, todėl prekių muitinė vertė nustatyta naudojant duomenis, surinktus importuojančioje šalyje. Departamentas Sprendimu patvirtino Vilniaus TM Ataskaitą.

Nurodo, kad Kinijos muitinės eksporto deklaracijoje prekėms išsiųsti iš Kinijos kaip gavėjas nurodyta Latvijos įmonė SIA „Bai trains“. EID deklaracijoje 19LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.) bendrovė deklaravo tiek prekių, kiek jų įsigijo Latvijos muitinės sandėlyje iš Kinijos įmonės „Guiyang Hong Chemphy Trade Co., Ltd“ nurodytai Latvijos įmonei 2019 m. rugsėjo 6 d. atsisakius jas pirkti. Nedidelis prekių kiekio neatitikimas (deklaracijoje 19LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.) pagal kai kurias pozicijas jų keliais vienetais mažiau nei Kinijos muitinės eksporto deklaracijoje) paaiškinamas tuo, kad Latvijos muitinė dalį prekių paėmė kaip pavyzdžius ekspertizei. Tarpininkaujant prekių siuntėjams bendrovė gavo Latvijos muitinės prekių poėmio aktų kopijas, kurios paaiškina šį Vilniaus TM pastebėtą nedidelį neatitikimą, kuris negali būti traktuojamas kaip pažeidimas, nes bendrovė deklaravo visas nupirktas prekes ir neprivalo atsakyti už nenupirktas Latvijos muitinės iš SIA „Bai trans“ paimtas prekes.

Įmonė „Beihing Jaypie International Logistics Co., Ltd“ nenurodyta UAB ,,Westcargo“ sandorio dokumentuose, bet bendraujant su kinų partneriais per „WeChat“ programėlę, per kurią vyko nuolatinis komunikavimas dėl prekių, atsiskaitymo ar kitais klausimais, iš pradžių prekių siuntėjas apmokėti už prekes atsiuntė įmonės ,,Beihing Jaypie International Logistics Co., Ltd“ banko sąskaitos rekvizitus. Todėl ir atsirado pavedimas įmonei „Beihing Jaypie International Logistics Co., Ltd“, kuris buvo padarytas ir atšauktas po naujo įmonės „Guiyang Hong Chemphy Trade CO., LTD“ nurodymo. Muitinio įforminimo metu bendrovė pateikė Vilniaus TM atsiskaitymo už prekes 2019 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 404, pagal kurį apmokėjo Kinijos įmonei „Beihing Jaypie International Logistics Co.,Ltd“ 17 164,47 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2019GYHF1932 už pardavėjos „Guiyang Hong Chemphy Trade Co., Ltd“ parduotas prekes. Tačiau tą pačią dieną šis mokėjimo nurodymas Nr. 404 buvo atšauktas (Vilniaus TM pateiktas tai patvirtinantis banko operacijų išrašas, kuriame nurodytas mokėjimo statusas „Atsisakytas“), kadangi, prekių pardavėjos „Guiyang Hong Chemphy Trade Co., Ltd“ prašymu, pinigai už prekes turėjo būti sumokėti bendrovei „Boyuan Shunda Ltd“. Tačiau įvykus komunikacijos klaidai, bendrovė banke parengė nurodymą pervesti pinigus įmonei „Beihing Jaypie International Logistics Co.,Ltd“, o paaiškėjus šiai klaidai – bendrovė mokėjimo nurodymą atšaukė – atsisakė jo ir šis mokėjimas nebuvo atliktas.

Kadangi sąskaitą Nr. 2019GYHF1932 išrašė ir prekes bendrovei pardavė įmonė „Guiyang Hong Chemphy Trade Co., Ltd“, o bendrovė šio pardavėjo prašymu už prekes apmokėjo įmonei „Boyuan Shunda Ltd“, dviem skirtingais 2019 m. rugsėjo 13 d. tarpusavio skolų užskaitos aktais Nr. 1 (abu aktai pateikti Vilniaus TM) buvo atlikta tarpusavio skolų užskaita tarp bendrovės ir įmonių „Guiyang Hong Chemphy Trade Co., Ltd“ bei „Boyuan Shunda Ltd“. Pareiškėja paaiškina, kad įmonės ,,Beihing Jaypie International Logistics Co., Ltd“ užskaitos aktuose visiškai nėra, nes ši įmonė nagrinėjamame sandoryje su bendrove nedalyvavo, todėl trišalė skolų užskaita buvo atlikta tarp UAB „Westcargo“, įmonių „Guiyang Hong Chempty Trade Co.,LTD“ (pardavėjas) ir „Boyuan Shunda LTD“ (bendrovės mokėjimo gavėja ir pardavėjo kreditorius) surašant du aktus. Nors aktai yra lakoniški, tačiau iš jų turinio galima suprasti, kad aktu su įmone „Guiyang Hong Chempty Trade Co.,LTD“ bendrovė prisiimama 17 164,47 Eur įsipareigojimus pagal sąskaitą 2019GYHF1932, o aktu su įmone „Boyuan Shunda LTD“ prisiima įsipareigojimą pervesti pinigus į įmonės „Boyuan Shunda LTD“ sąskaitą pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. įmonės „Guiyang Hong Chempty Trade Co.,LTD“ prašymą. Užskaitos akte tarp UAB „Westcargo“ ir įmonės „Boyuan Shunda LTD“ nurodytas dokumento numeris Nr. 1 turėtų būti įvardytas „APPLICATION“ (Prašymas), tačiau buhalterinės apskaitos programa laukelyje „Dokumento Nr.“ neleidžia įrašyti raidinių simbolių, šiuo atveju „APPLICATION“, ir neleidžia palikti šio laukelio visiškai neužpildyto. Todėl laukelyje „Dokumento Nr.“ įrašytas skaičius „1“, nors dabar supranta, kad šį nesklandumą galima buvo išspręsti buhalteriui skaičiais įrašius dokumento datą.

Pareiškėja pažymi, kad atsiskaitymo būdas neturi (negali turėti) įtakos sandorio metodo netaikymui. Ši problema išspręsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, priimtu byloje C-29/93, kuriame nurodoma, jog apmokėjimo faktas nebūtinai turėtų būti fiksuojamas atsižvelgiant į pinigų pervedimus, apmokėjimas gali būti atliktas naudojantis akredityvu, kitais mokėjimo instrumentais, jis gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Todėl yra galimas atsiskaitymas ir tarpusavio skolų įskaitymu. Taip pat, jei nagrinėjamu atveju vis dar neaiškus tarpusavio užskaitos rezultatas, bendrovė turėjo teisę apmokėti už prekes trečiajai šaliai pardavėjo naudai (mokėjimo nurodymas Nr. 411) (Kodekso įgyvendinimo nuostatų 129 straipsnio 1 dalies b punktas).

Nurodo, kad deklaruodama prekes ir pateikdama muitinio įforminimo metu Vilniaus TM pateikė papildomus dokumentus, iš kurių matyti, kad prekes parsivežė į Vilnių iš Rygos ir nežino, kodėl latvių įmonei prekės iš Kinijos buvo siųstos į Vilnių. Tiesiog eksporto deklaracijoje kinai nurodė pirmą Sąjungos paskirties šalį. Iš Vilniaus jos buvo tranzitu nugabentos į Rygos muitinės sandėlį.

Eksporto deklaracijoje prekėms išsiųsti iš Kinijos kaip gavėja nurodyta Latvijos įmonė SIA BAI TRANS pristatymo sąlygomis CIP-Vilnius. Prekės į Vilnių buvo pristatytos oro transportu. Iš Vilniaus buvo įformintas tranzitas į Rygos muitinės sandėlį ir UAB ,,Westcargo“ jas nugabeno į Rygą kelių transportu. Taigi, Ataskaitoje nurodytas teiginys, jog „iš pateiktos eksporto deklaracijos nustatyta, kad prekės į Rygą atgabentos oro transportu“, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Rygos muitinės sandėlyje SIA „Bai trans“ prekių atsisakė. Siekdamas išvengti didelių nuostolių dėl prekių, kurių atsisakė pirminis pirkėjas, praradimo / išmetimo / vertės visiško praradimo, pardavėjas sutiko prekes parduoti bendrovei jos pasiūlytomis kainomis, kurios ir taip liko didesnės už kainas, nurodytas kinų muitinės eksporto deklaracijoje.

Su skundu dėl 2019 m. lapkričio 13 d. ataskaitos bendrovė pateikė eksporto deklaraciją su vertimu į lietuvių kalbą. Be to, joje nurodyta informacija apie prekes iš esmės nesiskiria nuo informacijos, nurodytos muitiniam įforminimui pateiktoje sąskaitoje Nr. 2019GYHF1932 (2019 m. rugsėjo 10 d.).

Pažymi, kad visas ginčo prekes tikrino kompetentingi muitinės pareigūnai šių prekių deklaravimo metu. Muitinės pareigūnai patikrinę prekes ir lydimuosius dokumentus priėmė sprendimą, kad prekės buvo tinkami deklaruotos, ir jas išleido į laisvą apyvartą. Išleistos į laisvą apyvartą ne Europos Sąjungos prekės įgyja Sąjungos prekių muitinį statusą. Bendrovė šias prekes pardavė, o pardavimo kainą nustatė įvertinusi prekėms įsigyti patirtas sąnaudas, įskaitant ir sumokėtus muito mokesčius. Ataskaita buvo priskaičiuoti papildomi muito mokesčiai ir net baudos, kurių bendrovė nebeturi galimybės atgauti parduodama prekes, nes jos jau parduotos. Tokie muitinės veiksmai atgaline data, padidinant prekių savikainą priskaičiuotais muito mokesčiais ir net baudomis, prieštarauja protingumo, teisėtumo ir teisingumo principams, taip pat pažeidžia teisėtus bendrovės lūkesčius ir daro didelę materialinę žalą. Muitinė turi prisiimti atsakomybę už sprendimą išleisti ginčo prekes į laisvą apyvartą. Jei dar deklaravimo stadijoje muitinės pareigūnai būtų nurodę, kad už ginčo prekes reikės mokėti tokius didžiulius muito mokesčius, bendrovė būtų turėjusi pasirinkimo galimybę – tęsti prekių išmuitinimo procedūrą ar atsisakyti tokių prekių, o dabar šis pasirinkimas buvo atimtas ir bendrovė verčiama sumokėti papildomus mokesčius, patirti didžiulių nuostolių.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, kad su pardavėju prekių kainos buvo suderėtos pagal jo atsiųstas prekių nuotraukas bendraujant elektroniniu paštu ir per Kinijos daugiafunkcę komunikavimo programą „Wechat“. Tai įprasta bendrovės ir Kinijos pardavėjų praktika derėtis dėl prekių kainų ir jų kiekių pagal nuotraukas.

Tiek Vilniaus TM, tiek bendrovei nėra žinomos faktinės prekių siuntimo iš Kinijos išlaidos. Todėl Vilniaus TM išvados, kad esą prekės parduodamos mažesne kaina už šių prekių pristatymo išlaidas, t. y. nesiekiama padengti patirtų prekių tvarkymo, transportavimo, pardavimo sąnaudų bei gauti atlygį už atliktą darbą, prieštarauja prekybinei logikai, grindžiamos tik pateiktomis prielaidomis nurodant galimą siuntimo kainą, nepagrindžiant išvadų objektyviais duomenimis.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad prekių kokybė nebuvo tikrinta, todėl Vilniaus TM negali vienareikšmiškai palyginti PREMI DB tokių pačių pavadinimų prekių, kadangi prekių kainos yra labai skirtingos dėl rinkodaros (kiekio bei kokybės standartų skirtumų). Prekių pirkimas didesniais kiekiais turi didelę įtaką jų kainai. O tokių pačių pavadinimų prekės yra skirtingos kokybės, todėl kainuoja skirtingai. Tad Vilniaus TM pagal PREMI duomenų bazę nustatytas kainų skirtumas yra neobjektyvus.

Įsigydama prekes iš Kinijos pardavėjo, bendrovė pateikė ir pagrįstai deklaravo faktinę prekių sandorio vertę. Į prekių savikainą įtraukė visas išlaidas, susijusias su prekių įsigijimu, sumokėjo visus mokesčius (muitą ir PVM) už įvežtas ir parduotas prekes. Taip pat uždirbo pajamų, nuo kurių į valstybės biudžetą bus sumokėtas pelno mokestis.

Pažymi, kad importuotų prekių kaina yra labai aiški, ji nustatyta pagal Vilniaus TM pateiktus dokumentus, įskaitant eksporto deklaraciją. Bendrovė pateikė Vilniaus TM dokumentus, kurie atspindi visas su nagrinėjama problema susijusias ūkines operacijas ir visas su prekių pardavimu arba jų kaina susijusias aplinkybes. Vilniaus TM, suabejojusi deklaracijose nurodytų kainų sąžiningumu, privalėjo kreiptis į eksporto valstybės – Kinijos – kompetentingą instituciją, kad ši patvirtintų ar paneigtų eksportuotų prekių ekonominę vertę. Bendrovė Vilniaus TM pateikė išsamius argumentus, jog importuotų prekių kainai įtakos turėjo jų kiekis ir kokybė, tačiau šie argumentai nevertinti.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad Ataskaita ir Departamento sprendimas yra nepakankamai motyvuoti. Vilniaus TM nepateikė duomenų, kokiais kriterijais vadovaudamasi atrinko duomenis apie kitų importuotojų deklaruojamas prekių sandorių kainas, sukauptas PREMI duomenų bazėje, atliko prekių pripažinimo panašiomis tyrimą, nustatė didelį skirtumą nuo kitų importuotojų deklaruotų prekių sandorio kainų. Bendrovei nėra žinoma, kaip Vilniaus TM nustatė palyginamąsias kainas, nes Vilniaus TM šių aplinkybių neatskleidė. Šios aplinkybės neaptartos ir Departamento sprendime. Bendrovei nėra žinoma, ar palyginamųjų ir jos deklaruotų prekių kainų skirtumas yra didesnis nei 50 procentų.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus TM atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad, išnagrinėjusi muitinio įforminimo metu bei po muitinio įforminimo UAB „Westcargo“ pateiktus dokumentus (sutartį, sąskaitą, pakavimo lapą, eksporto deklaracijos vertimą, dalies importuotų prekių pardavimo Europos Sąjungoje dokumentus, mokėjimo nurodymus, aiškinamuosius raštus, prekių nuotraukas), nustatė, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos prekių sandorio vertės. Tęsdama patikrinimą, vadovaudamasi Kodekso 22 straipsnio 6 dalies ir 29 straipsnio nuostatomis, 2020 m. kovo 20 d. pranešimu Nr. (9.2/46)-2V-4643 apie galimą nepalankų sprendimą informavo pareiškėją ir išdėstė, kodėl minėtose importo deklaracijoje deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui nebus taikomas sandorio vertės metodas, o prekių muitinė vertė bus nustatyta antriniais muitinio įvertinimo metodais. Šiuo pranešimu mokesčių administratorius suteikė pareiškėjai galimybę pareikšti nuomonę dėl priežasčių, kuriomis ketinama pagrįsti nepalankų sprendimą. Pareiškėja naujų argumentų ar įrodymų nepateikė.

Išnagrinėjusi muitinio įforminimo metu bei papildomai UAB „Westcargo“ pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją, nustatė, kad nei muitiniam įforminimui pateiktoje sąskaitoje, nei sutartyje informacijos, kad prekės būtų nekokybiškos, užsigulėjusios ar turinčios defektų ir dėl to jų kaina buvo tokia maža, nėra. Muitinei nebuvo pateikti prekių kainoraščiai ar kiti dokumentai su oficialiai skelbiamomis pardavėjo prekių kainomis.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra neaiškūs perpardavimo motyvai. Pati pareiškėja nurodo, kad prekes pirko pigiau, siekdama naudos ir pelno, tai yra natūralu komerciniuose santykiuose. Tačiau tampa neaišku, kodėl Kinijos pardavėjai, parduodami šias prekes, nesivadovavo tais pačiais kriterijais, ignoruodami rinkos dėsnius, nes, perparduodant prekes ir keičiantis pardavėjams, kainos nesikeitė. Muitinė, palyginusi sąlygines 1 kg krovinio transportavimo iš Kinijos sąnaudas, nustatė, jog EID 19LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.) kai kurių deklaruotų prekių vertė yra mažesnė už minimalias sąlygines šių prekių transportavimo išlaidas, o daugybės kitų deklaruotų prekių kainos, atėmus iš jų transportavimo sąnaudas, yra labai mažos, jos realiai nepadengtų ir savikainos.

Kodėl UAB „Westcargo“ Latvijos muitinės sandėlyje prekes pirko ypač mažomis kainomis, nepaaiškėjo ir patikrinimo metu, išanalizavus pareiškėjos pateiktas ginčo prekių pardavimo PVM sąskaitas faktūras, išrašytas Lenkijos, Latvijos įmonėms, mažosioms bendrijoms, individualioms įmonėms ir fiziniams asmenims. Išnagrinėjusi pateiktose sąskaitose nurodytą informaciją, nustatė, kad pareiškėja pardavė prekes su antkainiu, siekiančiu vos kelis ar keliolika centų, o tai neatitinka jos aiškinimo apie siekiamą komercinę naudą ir pelną, nors žinojo, kad vien sumokėtas užstatas parduodamų prekių kainą turėjo padidinti apie 30 procentų. Pareiškėja yra pardavusi visas ginčo prekes, tačiau deklaruotos prekių vertės dedukciniu muitinio įvertinimo metodu taip pat nepagrindė.

Šalies argumentai

Pareiškėja apmokėjimą už prekes ne pardavėjui, o tretiesiems asmenims paaiškina tuo, kad ji, remdamasi Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 129 straipsniu, turi teisę pervesti pinigines sumas tiems asmenims, kuriems yra skolingas prekių pardavėjas. Šios teisės mokesčių administratorius neginčija, tačiau, panagrinėjus pareiškėjos pateiktus atsiskaitymo už prekes dokumentus, nepaaiškėja, nei kas kam yra skolingas, nei kas už ką moka. Pati pareiškėja pripažįsta, kad tarpusavio skolų užskaitymo aktai yra lakoniški ir nelabai informatyvūs. Esant tokiam savitarpio įsiskolinimų dengimui ir ypač mažoms prekių kainoms, nežinant, kokie tarpusavio ryšiai sieja Kinijoje esančias įmones ir ar tai yra galutinis prekių gavėjo atsiskaitymas, negalima atsekti faktiškai sumokėtos sumos už importuotas prekes. Pažymi ir tai, kad pareiškėjos pateiktos kai kurių prekių nuotraukos neįrodo, kad buvo importuotos būtent tokios prekės. Be to, pagal nuotraukas negalima nustatyti nei prekių kokybės nei vertės.

2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių 140 straipsnis, reglamentuoja, kad tada, kai muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, kaip nurodyta Kodekso 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. Jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal Kodekso 70 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju situacija yra būtent tokia. Mokesčių administratorius 2020 m. kovo 20 d. pranešime Nr. (9.2/46)-2V-4943 išdėstė abejones ir kilusius klausimus dėl sandorio vertės metodo taikymo pagrįstumo ginčo prekių muitinei vertei nustatyti, tačiau pareiškėja neįrodė, kas turėjo ar galėjo turėti įtakos labai žemai prekių kainai.

Vilniaus TM, atmetusi sandorio vertės metodo taikymą importo deklaracijoje deklaruotoms prekėms, supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM190677S (2020 m. gegužės 5 d.) nuosekliai išanalizavo Kodekso 70 ir 74 straipsniuose nustatytų muitinio įvertinimo metodų taikymo galimybes bei eiliškumą ir detaliai išaiškino, kuo remdamasi prekių muitinę vertę nustatė, vadovaudamasi Kodekso 74 straipsnio 3 dalimi. Muitinė naudojo duomenis, surinktus importuojančioje šalyje, t. y. Departamento PREMI informacinėje sistemoje sukauptus duomenis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnio 2 dalimi, mokesčių administratoriui įrodžius, kad sandorio vertės metodas netaikytinas ir įvertinus prekes kitais galimais muitinio įvertinimo metodais, jeigu mokesčių mokėtojas su tuo nesutinka, pareiga teikti įrodymus priskirta mokesčių mokėtojui. Pagal MAĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu, privalo skunde nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju UAB „Westcargo“ deklaruotų prekių muitinės vertės pagrįstumo neįrodė, o apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, kad visus dokumentus yra pateikusi ir turi teisę prekes pirkti tokiomis kainomis, dėl kokių sutaria su potencialiu pardavėju ir kokios jai yra priimtinos komerciniu požiūriu.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir įvertinęs kilusio mokestinio ginčo medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus TM išsamiai įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus ir pagrindė, kodėl pateikti dokumentai neišsklaidė pagrįstų abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės teisingumo. Atsakovės teigimu, Departamento 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. lA-166 ir Vilniaus TM 2020 Ataskaita yra priimti išnagrinėjus visus turimus dokumentinius įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Vilniaus TM Ataskaitoje pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjos importuotų prekių vertei nustatyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas netaikytinas. Pareiškėja neįrodė, kas turėjo ar galėjo turėti įtakos labai žemai prekių vertei. Nors pareiškėja tiek skunde Departamentui, tiek teismui pateikė paaiškinimus apie sandorio sudarymo aplinkybes ir atsiskaitymą už prekes, tačiau pateikti dokumentai (įmonės „Guiyang Hong Chemphy trade Co., LTD 2019 m. rugsėjo 13 d. prašymas dėl atsiskaitymo, tarpusavio skolų užskaitymo aktai) neišsklaido abejonių dėl neaiškių sandorio sudarymo aplinkybių. Iš tarpusavio skolų suderinimo aktų turinio yra visiškai neaišku, kas ir kam konkrečiai yra skolingas ir kokios tarpusavio skolos yra užskaitomos, be to, nėra aišku, kaip pareiškėja pinigus už prekes, įsigytas pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2019GYHF1932 (2019 m. rugsėjo 10 d.), „įvykus komunikacijos klaidai“ iš pradžių pervedė Kinijos įmonei „Beihing Jaypie International Logistics Co., Ltd“, kuri nėra nurodyta pateiktuose dokumentuose. Pažymi ir tai, kad pareiškėja nepateikė reikšmingos informacijos, galinčios pagrįsti deklaruotą prekių vertę, t. y. informacijos apie prekių užsakymus, jų kokybę, tiekėjo patvirtinimų, prekių kainoraščių, kainų derinimo protokolų, susirašinėjimo su prekių pardavėju išrašų ir t. t., taip pat konkrečiais įrodymais nepagrindė skunde nurodytų teiginių, kad Latvijos įmonė SIA „Bai Trans“, Kinijos eksporto deklaracijoje nurodyta kaip prekių gavėja, atsisakė prekių, todėl kinų partneriai sutiko parduoti prekes pareiškėjai jos pasiūlytomis kainomis. Nors pareiškėja nurodo, kad prekės buvo skirtos gavėjai SIA ,,Bai Trans“ Latvijoje, tačiau pateiktoje Kinijos importo deklaracijoje prekybos šalis yra nurodyta ne Latvija, o Lietuva. Taigi, Departamentas, įvertinęs kilusio mokestinio ginčo bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus TM išsamiai pasisakė ir įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus ir pagrindė, kodėl pateikti dokumentai neišsklaidė pagrįstų abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės teisingumo. Minėtos aplinkybės, atsižvelgus į labai žemą, palyginti su Departamento PREMI informacinėje sistemoje sukauptais duomenimis, prekių kainą, sudaro pakankamą pagrindą abejoti deklaruoto sandorio realumu.

Departamento nuomone, skundžiami Departamento 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. 1A-166 ir Vilniaus TM Ataskaita yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM190677S ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 1A-166 „Dėl UAB „Westcargo“ skundo“, kuriais muitinė importuotų prekių muitinės vertės nustatymui netaikė sandorio vertės metodo ir tuo pagrindu apskaičiavo papildomus importo mokesčius bei skyrė baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus TM, vadovaudamasi Kodekso 48 straipsnio nuostatomis, atliko UAB „Westcargo“ iš Kinijos Liaudies Respublikos importuotų prekių (tekstilės ir galanterijos gaminių, bižuterijos), deklaruotų EID 19LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.), muitinės vertės patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje deklaracijoje didžiosios dalies deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui nepagrįstai buvo pritaikytas sandorio vertės metodas.

Vilniaus TM informaciniu pranešimu įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus dokumentus importuotų prekių muitinei vertei pagrįsti.

Vilniaus TM, įvertinusi pareiškėjos papildomai pateiktus dokumentus, 2019 m. lapkričio 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM191651S nusprendė netaikyti EID Nr. 19LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.) deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo, nustatyti deklaruotų prekių muitinę vertę vadovaujantis Kodekso 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bei atitinkamai apskaičiuoti mokestinę nepriemoką: 4 696 Eur muito, 9 464 Eur PVM, apskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą sprendimo 1 priede nurodytus delspinigius bei skirti 1 416 Eur baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus TM 2019 m. lapkričio 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM191651S, pateikė skundą Departamentui, kuris 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 1A-31 panaikino minėtą supaprastinto patikrinimo ataskaitą ir pavedė priimti naują sprendimą.

Vilniaus TM, vykdydama Departamento 2020 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 1A-31, įvertino pareiškėjos papildomus dokumentus ir 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM190677S konstatavo, kad, pareiškėjai neišsklaidžius abejonių, kad deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, muitinei išlieka pagrįstų abejonių, jog prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma nustatyti. Atsižvelgęs į tai, Vilniaus TM 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 0VM190677S nusprendė nepripažinti deklaruotos sandorio vertės bei, nesant galimybės taikyti kitų Kodekso 74 straipsnio 2 dalies a, b, c, d punktuose išvardytų metodų, prekių muitinę vertę nustatyti vadovaujantis minėto straipsnio 3 dalimi, t. y. naudojant Departamento PREMI informacinėje sistemoje sukauptus duomenis apie kitų importuotojų importuotas prekes, kurių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas buvo pripažintas.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus TM 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 0VM190677S, pateikė skundą Departamentui, kuris 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1 A-166 patvirtino Vilniaus TM 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM190677S.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2614-968/2021 ir 2022 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3136-442/2022 buvo nutarta pareiškėjos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir panaikinti šiose administracinėse bylose priimtus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą bei 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nesutinka su Vilniaus TM Ataskaita ir Departamento sprendimu netaikyti importuotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo, teigia, kad muitinei yra pateikusi dokumentus, kurie atspindi visas su nagrinėjama problema susijusias ūkines operacijas ir visas su prekių pardavimu arba jų kaina susijusias aplinkybes. Taip pat teigia, kad importuotų prekių kainos yra labai aiškios, nustatytos pagal muitinei pateiktus dokumentus, įskaitant Kinijos eksporto deklaraciją. Pažymi, kad sprendimą pirkti prekes iš Kinijos įmonės priėmė suderinusi kainas su pardavėju, siekdama iš šios komercinės operacijos gauti finansinės naudos. Mano, kad pagal PREMI duomenų bazę nustatytas kainų skirtumas yra neobjektyvus, nes skiriasi to paties pavadinimo prekių kokybė, jų rinkodaros ypatumai, bet į tai muitinės institucijos, priimdamos sprendimus, neatsižvelgė. Pareiškėjos nuomone, skundžiami sprendimai yra nepakankamai motyvuoti ir pagrįsti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Sąjungos muitinės kodeksas, Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės bei Taisyklės.

Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnyje įtvirtintas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiška sumokėta arba mokėtina kaina yra visa pirkėjo pardavėjui arba pirkėjo trečiajai šaliai arba pardavėjo naudai sumokėta arba mokėtina pinigų suma už importuojamas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba vykdytinus mokėjimus, kurie yra importuojamų prekių pardavimo sąlyga. Šio straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad sandorio vertė taikoma, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba jų naudojimo apribojimai, išskyrus šiuos: įstatymo arba Sąjungos valdžios institucijų nustatytus arba reikalaujamus nustatyti apribojimus (i papunktis); geografinės srities, kurioje prekės gali būti perparduotos, apribojimus (ii papunktis); prekių muitinei vertei didelės įtakos neturinčius apribojimus (iii papunktis).

Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visa sumokėtą arba mokėtiną kainą už prekes, kaip nurodyta Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį.

Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnyje įtvirtinti antriniai muitinio įvertinimo metodai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (a punktas); bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje (b punktas); Muitinės sąjungos kodekso 2 skyriuje (c punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, siekdama paneigti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymą, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies b punktu, muitinė turi pagrįsti, kad egzistavo aplinkybės ar sąlygos, kurios turėjo įtakos importuojamų prekių pardavimui ar jų kainai ir kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti. Taigi, įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausia tenka muitinei, kuri turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes, taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas, kurios, muitinės nuomone, lėmė prekių pardavimą ar kainą, bei pagrįsti, kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių vertei neįmanoma nustatyti. Deklarantas, siekdamas paneigti muitinės abejones dėl sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymo, turi pateikti papildomą informaciją, kad deklaruota prekių vertė pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnį yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2722-442/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2614-968/2021).

Teismas, atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą, pripažįsta, kad, nustatant prekių muitinę vertę, pirmenybė teikiama sandorio vertės muitinio įvertinimo metodui ir šis metodas yra pagrindinis bei dažniausiai taikomas muitinio įvertinimo metodas. Bet nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad buvo deklaruota itin maža prekių vertė, t. y. supaprastinto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad EID Nr.l9LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.) didžiosios dalies deklaruotų prekių, kurių muitiniam įvertinimui mokesčių administratorius netaikė sandorio vertės metodo, kainos yra iki 5 kartų mažesnės, palyginus su kitų importuotojų atitinkamu laikotarpiu deklaruotomis panašių prekių vidutinėmis sandorio kainomis, sukauptomis Muitinės departamento informacinėje PREMI duomenų bazėje, pvz. minėtoje deklaracijoje deklaruotos 16-tos prekės „moteriški paltai iš vilnos“ deklaruota vieneto kaina (5.27 Eur) yra net 6.8 karto mažesnė už PREMI duomenų bazėje esančią vidutinę kainą (36.04 Eur), o tai suteikė pagrindo Vilniaus TM vadovautis Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 3 dalies b) punktu, kuriame nurodoma, jog sandorio vertė netaikoma tuo atveju, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamoms prekėms neįmanoma nustatyti.

Pažymėtina, kad ir ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime byloje C-291/15, pasisakydamas dėl muitinės vertės nustatymo remiantis panašių prekių sandorio verte, išaiškino, jog, prekių deklaruotai vertei esant daugiau nei 50 proc. mažesnei už vidutinę statistinę vertę, tokio vertės skirtumo pakanka, kad būtų pagrįstos abejonės ir būtų priimtas sprendimas nepatvirtinti deklaruotos nagrinėjamų prekių muitinės vertės (38–39 p.).

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriui pagrįstai kilo klausimų ir abejonių, kokios priežastys ir sąlygos įtakojo ženkliai mažesnę importuotų prekių kainą, lyginant su kitų importuotojų atitinkamu laikotarpiu importuotų panašių prekių kainomis.

Nors pareiškėjas savo skunde teigia, kad importuotų prekių kaina yra labai aiški, ji nustatyta pagal Vilniaus TM pateiktus dokumentus, t. y. eksporto deklaraciją, pirkimo sąskaitas, užskaitų aktus, tačiau teismas pažymi, kad ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime byloje C-291/15 taip pat pažymėjo, kad importuotų prekių sandorio vertę patvirtinančių dokumentų autentiškumas nėra lemiamas elementas; tai tik vienas iš veiksnių, į kuriuos gali atsižvelgti muitinė. Nepaisant šių dokumentų autentiškumo, muitinė gali abejoti importuotų prekių muitinės vertės teisingumu (41 p.).

Nors pareiškėja savo skunde teigia, kad jai nėra žinomos mokesčių administratoriaus pritaikytos palyginamosios kainos ir koks yra skirtumas tarp deklaruotų ir palyginamųjų kainų, todėl neaišku, ar nagrinėjamu atveju palyginamųjų ir pareiškėjos deklaruotų prekių kainų skirtumas yra didesnis kaip 50 procentų, todėl prašo minėtus duomenis išreikalauti iš Vilniaus TM, tačiau teismas pažymi, kad tiek deklaruotos, tiek palyginamosios kainos, atrinktos iš PREMI duomenų bazės, yra nurodytos Vilniaus TM supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM190677S (2020 m. gegužės 5 d.) nustatomosios dalies duomenų lentelėje (3.1 p.). Taip pat į bylą 2020 m. lapkričio 3 d. yra pateikti išrašai iš PREMI informacinės sistemos, iš kurių matyti, kokiais kriterijais (apyvartos lygmuo, kiekis, prekių kilmės šalis, kodas) remiantis buvo vertinamos ginčo prekės, todėl prašymas išreikalauti duomenis apie ginčo prekėms pritaikytas palyginąmąsias kainas, netenkinamas.

Teismas, pasisakydama dėl pareiškėjos kitų skundo argumentų, susijusių su prekių kainos nustatymu ir PREMI informacinės sistemos duomenų naudojimu, t. y., kad prekių kokybė nebuvo tikrinta, todėl Vilniaus TM negali vienareikšmiškai palyginti PREMI duomenų bazės tokių pačių pavadinimų prekių, kadangi prekės yra labai skirtingos dėl rinkodaros (kiekio bei kokybės standartų skirtumų), todėl Vilniaus TM pagal PREMI duomenų bazę nustatytas kainų skirtumas yra neobjektyvus, kad Vilniaus TM suabejojusi deklaracijose nurodytų kainų sąžiningumu privalėjo kreiptis į eksporto valstybės – Kinijos kompetetingas institucijas, kad šios patvirtintų ar paneigtų eksportuotų prekių ekonominę vertę, pažymi, kad, nesant galimybės prekių muitinę vertę nustatyti pagal 70 straipsnį, ji turi būti nustatoma kitais būdais, nustatytais teisės aktuose.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004-04- 28 įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintos Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016- 12-15 įsakymo Nr. 1B-1027 redakcija) reglamentuoja asmenų, deklaruojančių prekes muitinei, ir muitinės pareigūnų, atliekančių muitinių procedūrų įforminimą ir prekių tikrinimą, veiksmus, atliekant importuojamų prekių muitinį įvertinimą. Taisyklių 20 punkte išdėstytas sąrašas dokumentų, privalomų pateikti muitinei pareikalavus arba asmens iniciatyva, deklaruojamai prekių muitinei vertei pagrįsti. Taisyklių 22 punkte nurodoma, kad tuo atveju, kai deklaruojama prekių vertė nustatyta, taikant sandorio vertės metodą, muitinės pareigūnas, atlikdamas muitinės deklaracijos ir kartu pateiktų dokumentų tikrinimą be kitų aspektų tikrina, ar muitiniam įforminimui deklaruotai sandorio vertei pagrįsti pateikti dokumentai ir jų duomenys yra teisingi, išsamūs, neprieštarauja vieni kitiems, yra patikimi ir nekelia įtarimo dėl jų klastojimo (22.1 p.); ar deklaruojama prekių muitinė vertė artima kitų importuotojų deklaruotoms tapačių ar panašių prekių sandorio vertėms, sukauptoms PREMI informacinėje sistemoje (22.3 p.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Vilniaus TM, atlikusi Bendrovės mokestinį patikrinimą dėl importuotų prekių deklaruotos muitinės vertės teisingumo, būtent ir naudojosi PREMI informacinės sistemos duomenimis, ir ginčo prekių muitinę vertę nustatė atrinkdama sandorius, atitinkančius tapačių ir panašių prekių kriterijus, t. y. atsižvelgiant į prekių kilmės šalį, detalius prekių aprašymus, prekių kiekius, reputaciją rinkoje, į tai, ar palyginamo sandoriai turi prekių ženklus. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja muitinės pareigūnų nustatinėjant deklaruojamų prekių muitinę vertę kreiptis į eksporto valstybės kompetentingas institucijas, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad Vilniaus TM, suabejojusi deklaracijose nurodytų kainų sąžiningumu, privalėjo kreiptis į eksporto valstybės – Kinijos kompetetingas institucijas, yra vertinamas kaip teisiškai nepagrįstas. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, kad lygintos prekės yra labai skirtingos dėl rinkodaros, dėl kokybės, todėl Vilniaus TM pagal PREMI duomenų bazę nustatytas kainų skirtumas yra neobjektyvus, yra nedetalizuoti ir vertinami kaip abstraktūs, todėl taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde tik abstrakčiai kritikuoja muitinės atliktą PREMI duomenų bazės naudojimą, bet nepateikia teismui jokio objektyvesnio ir labiau pagrįsto paskaičiavimo, ar, kaip pati nurodo, eksporto valstybės – Kinijos kompetetingos institucijos oficialių dokumentų, galinčių patvirtinti eksportuotų prekių ekonominę vertę, kuriais galėtų paneigti muitinės atliktą prekių vertės nustatymą, nors tokia pareiga jai kyla iš Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, Vilniaus TM abejones dėl sandorio vertės metodo taikymo siejo ne tik su itin žema, palyginus su kitų importuotojų atitinkamu laikotarpiu deklaruotomis vidutinėmis sandorio kainomis PREMI duomenų bazėje, deklaruojamų prekių kaina, bet taip pat ir su aplinkybe, kad buvo nustatyta, jog deklaruotų prekių vertė yra mažesnė už sąlygines šių prekių transportavimo išlaidas, arba šias išlaidas atėmus lieka itin maža prekių vertė taip pat pareiškėjos pateiktų dokumentų (informacijos) neišsamumu. Pažymėtina, kad Vilniaus TM tęsdama patikrinimą, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 22 str. 6 dalies ir 29 str. nuostatomis, 2020 m. kovo 20 d. pranešimu Nr. (9.2/46)-2V-4643 apie galimą nepalankų sprendimą informavo pareiškėją ir išdėstė, kodėl minėtose importo deklaracijoje deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui nebus taikomas sandorio vertės metodas, o prekių muitinė vertė bus nustatyta antriniais muitinio įvertinimo metodais. Šiuo pranešimu mokesčių administratorius suteikė pareiškėjai galimybę pareikšti nuomonę dėl priežasčių, kuriomis ketinama pagrįsti nepalankų sprendimą, tačiau pareiškėja naujų argumentų ar dokumentinių įrodymų nepateikė. Taigi, pareiškėjai buvo sudarytos galimybės pateikti dokumentus pagrindžiančius prekių kainodarą, iš kurių matytųsi ir prekių transportavimo išlaidos, taip galimai paneigiant muitines nustatytą aplinkybę, jog deklaruotų prekių vertė yra mažesnė už sąlygines šių prekių transportavimo išlaidas, tačiau pareiškėja apsiribojo paaiškinimu, jog prekes perka už pardavėjo pasiūlytą kainą, transportavimo išlaidos jo nedomina, t. y. nepaneigė Vilniaus TM išvados, kad deklaruotų prekių vertė yra mažesnė už sąlygines šių prekių transportavimo išlaidas, arba šias išlaidas atėmus lieka itin maža prekių vertė, objektyviais duomenimis. Taigi, teismas, įvertinęs muitinio įforminimo metu bei po muitinio įforminimo UAB „Westcargo“ pateiktus dokumentus (sutartį, sąskaitą, pakavimo lapą, eksporto deklaracijos vertimą, dalies importuotų prekių pardavimo Sąjungoje dokumentus, mokėjimo nurodymus, paaiškinamuosius raštus, prekių nuotraukas), sutinka su Vilniaus TM padaryta išvada, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos prekių sandorio vertės.

Pažymėtina, kad 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2 punkte nustatyta, kad bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio 31 langelio vidurinėje dalyje, kairėje pusėje įrašomas prekių rūšies aprašymas, kuris paprastai vartojamas prekyboje. Prekės turi būti aprašytos taip, kad pakaktų duomenų jas vienareikšmiškai identifikuoti ir suklasifikuoti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (išskyrus atvejus, kai ne Bendrijos prekės deklaruojamos muitinio sandėliavimo procedūrai jas padedant į A, B, C, E ir F tipo muitinės sandėlius), prekių importo, laikinojo įvežimo arba muitinio sandėliavimo procedūros draudimams bei apribojimams taikyti, nustatytiems importo muitams ar mokesčiams apskaičiuoti. Akivaizdu, kad apdairus ir rūpestingas ūkio subjektas pasirūpins, kad tokia reikšminga informacija mokesčiams apskaičiuoti, kad prekės nekokybiškos ar pan., būtų pažymėta šiuose dokumentuose, ypač kai prekės kartais pigesnės už panašias prekes. Bet, nagrinėjamu atveju, nei muitiniam įforminimui pateiktose sąskaitose, nei pareiškėjos pateiktose sutartyse, nei EID deklaracijos 19LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.) 31 langelyje nėra nurodyta, kad importuotos prekės buvo nukainuotos, nekokybiškos, todėl pareiškėjos skundo teiginiai apie nekokybiškas prekes, lėmusias žemą jų kainą, taip pat vertintini kritiškai. Be to, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kaip skirtųsi jos importuojamų prekių kainos perkant, pavyzdžiui, vieną vienetą, šimtą vienetų ar dešimt tūkstančių vienetų. Taigi, pareiškėjos argumentas, kad žemą prekių kainą lėmė didelis jų kiekis, taip pat vertintinas kaip niekuo nepagrįstas. Kaip jau minėta, pareiškėja nepateikė muitinei prekių kainoraščio ar kito dokumento su oficialiai skelbiamomis pardavėjo prekių kainomis, kuris leistų nustatyti, kokiomis kainomis prekės, atsižvelgiant į jų kokybę, kiekius, aprašymus, yra parduodamos, be to, ir atsiskaitymai už prekes, kaip teisingai nustatė Vilniaus TM, buvo atlikti ne tiesiogiai pardavėjui, bet kitoms įmonėms. Teismo vertinimu, nors teisės aktai nedraudžia to daryti, bet visų anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių kontekste visa tai sudaro realų pagrindą abejoti pareiškėjos pateiktų dokumentų ir nurodomų faktinių aplinkybių aiškumu ir skaidrumu.

Taigi, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad pareiškėja neišsklaidė abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės teisingumo, todėl importuotoms prekėms sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai netaikytas. Teismas pažymi, kad importuojamas prekes privaloma deklaruoti taip, kad nekiltų abejonių dėl jų identifikavimo. Jeigu importuojamos prekės yra specifinės, tai turi atsispindėti prekių aprašyme.

Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 1 dalyje nurodyti antriniai muitinio įvertinimo metodai, o ši dalis nustato, kad jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. SMK 74 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtindama Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisykles, įtvirtinto nuostatą, kad, nustatydama prekių muitinę vertę pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 74 straipsnį, muitinę vertę nustatanti muitinės įstaiga naudojasi Muitinės departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų baze ir kitais duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje naudojant minėto straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones (19 p.).

Muitinė prekių muitinei vertei apskaičiuoti taikė antrinį metodą, numatytą SMK 74 straipsnio 3 dalies a) punkte (pagal duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje šalyje). Ataskaitoje nurodyta, kad nesant galimybės pritaikyti tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodo (nėra galimybės rasti prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamosios prekės), vertės, nustatytos pagal prekės vieneto kainą (nepateikti duomenys apie prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje), apskaičiuotosios vertės metodo (nepateikti duomenys), vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu bei šio straipsnio nuostatomis, prekių muitinė vertė nustatytina naudojant duomenis, surinktus importuojančioje šalyje.

Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2018-10-06 iki 2020-03-27) 15 punktą, jei importuojamų prekių muitinės vertės negalima nustatyti taikant Taisyklių 9 ir 10 punktuose nurodytus muitinio įvertinimo metodus, importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 144 straipsniu, t. y. remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje. Muitinės pareigūnai, taikydami Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies nuostatas, naudojasi muitinės informacinėse sistemose kaupiamais muitinės deklaracijų duomenimis (Taisyklių 18 punktas).

Teismas pažymi, jog Vilniaus TM 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM190677S nurodytos priežastys, paneigusios galimybę ginčo prekių muitinę vertę nustatyti pagal SMK 74 straipsnio 2 dalies metodus (nuo a iki d punkto) - PREMI duomenų bazėje nebuvo duomenų (informacijos) apie sandorių su tapačiomis ar panašiomis prekėmis, taip pat pareiškėja nepateikė dokumentų ir informacijos, reikalingos muitinės vertę nustatyti taikant dedukcinį metodą bei apskaičiuotos vertės metodą. Todėl muitinė pagrįstai, apskaičiuodama prekių muitinę vertę pritaikė Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalį, ir muitinę vertę apskaičiavo remdamasi duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitinės teritorijoje, o konkrečiai rėmėsi duomenimis, surinktais importuojančioje šalyje – Prekių muitinio įvertinimo informacinėje sistemoje (PREMI) sukaupta informacija.

Papildomai pažymėtina, jog pagal Taisyklių 12 punktą, Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punkto ir SMK įgyvendinimo taisyklių 142 straipsnio nuostatos (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas) gali būti taikomos tik tuo atveju, jei importuotojas pateikia muitinei informaciją apie importuotų prekių pardavimą Sąjungoje (prekių pardavimo Sąjungoje sąskaitas faktūras, pardavimo išlaidų kalkuliacijas ir pan.), kurią muitinė gali patikrinti ir atlikti dokumentų ir juose esančios informacijos įvertinimą. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėja yra pardavusi ginčo prekes, tačiau deklaruotosios prekių vertės dedukciniu muitinio įvertinimo metodu taip pat nepagrindė.

Taigi, išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės apie pareiškėjos importuotų prekių kainos ir apmokėjimo sąlygų neaiškumą įrodo, kad Vilniaus TM turėjo pagrindą netaikyti sandorio vertės metodo pareiškėjos importuotų prekių vertei nustatyti ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti pagal Kodekso 74 straipsnio 3 dalį, naudodama duomenis iš muitinės PREMI duomenų bazės.

Dėl ginčijamo sprendimo ir Ataskaitos pakankamo motyvavimo teismas pažymi, kad analizuojant LVAT praktiką, susijusią su būtinumu priimamą sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Be to, tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad ginčijami mokesčių administratoriaus sprendimai yra pakankamai motyvuoti, t. y. teisėti ir pagrįsti; priimti sprendimai atitinka minėtas imperatyvias Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, teisės principus bei administracinę teismų praktiką. Skundžiamuose sprendimuose pagrįstai remtasi sisteminiu nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimu. Teismas, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo argumentai nepaneigė ginčijamų Muitinės departamento sprendimo ir Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir (ar) pagrįstumo. Taigi, naikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 1A-166 „Dėl UAB „Westcargo“ skundo“ bei Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM190677S remiantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas.

Nepatenkinus pareiškėjos skundo, atmestinas ir jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Westcargo“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė Stankevičienė