- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 1-1272-540/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-21081-17-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Kaltinamasis
- V. P.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., LR pilietis, lietuvis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas 2014-06-19 Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1d., pritaikius BK 64' str. galutinė bausmė 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo ir įpareigoti laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. gegužės 2 d. apie 21 val. V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę O. P., t. y. tyčia vieną kartą koja spyrė jai į dešinės kojos šlaunį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, tokiu būdu sukeldamas savo šeimos narei O. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. kaimynas paprašė padėti patvarkyti močiutės kapą ir po talkos pavaišino alumi. Parėjęs namo, nuėjo šerti gyvulius. Prie jo atėjo sutuoktinė, kuri ant jo pradėjo rėkti. Jis susinervino ir jai su koja spyrė į šlaunį. Tada jį sugriebė sūnus ir nuvedė namo. Netrukus atvažiavo policija ir V. P. išsivežė. Savo sutuoktinės atsiprašė.
Kaltinamajam V. P. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. P. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
- Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. gegužės 2 d. sutuoktinis V. P., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)smurtavo prieš savo sutuoktinę O. P. (b. l. 5-6).
- Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad O. P. yra sumušta dešinė koja (b. l . 8-10).
- Nukentėjusiosios O. P.liudytojo apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu V. P. bei vaikais ir anūkais. 2017 m. gegužės 2d. sukonfliktavo su sutuoktiniu Vytautu, kuris apie 21 val. jai vieną kartą koja spyrė į dešinės kojos šlaunį (b. l. 17-18).
-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G1205/2017(02), kurioje nurodoma, kad O. P. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 21).
- Liudytojos N. P.-P. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu D. P. ir vaikais bei D. tėvais O. ir V. ir D. seserimi ir jos šeima. Uošvis V. P. dažnai vartoja alkoholį, o būdamas neblaivus kelia žodinius konfliktus ir provokuoja kitus šeimos narius, tyčia juos erzindamas. 2017 m. gegužės 2d. apie 20:50 val. ji išėjo į namų kiemą. Kieme buvo jos sutuoktinis ir jo mama O. P.. Pamatė, kad kaip tik į namų kiemą atėjo ir V. P., kuris buvo stipriai neblaivus. Jis užantyje nešėsi plastikinį alaus butelį. Tik įėjęs į kiemą uošvis pradėjo rėkauti, kaip dažniausiai daro, kabinėtis prie O. ir koliotis. Tai išgirdęs jos sutuoktinis pradėjo uošvį raminti, ir stovėdami kieme prie durų, jie susikivirčijo. Tada ji pamatė, kaip prie jų priėjo O. ir kažką pasakė V., o tas supykęs nusikeikė ir iškart O. vieną kartą spyrė į koją. Tai pamatęs D. pastarąjį sutramdė ir laikė sugriebęs už drabužių, o O. apsiverkusi paprašė, kad liudytoja iškviestų policiją. Kol jie laukė policijos, V. sėdėdamas virtuvėje išgėrė 1 litro talpos alaus butelį, kurį buvo parsinešęs (b. l. 28-29).
-Liudytojos N. P.-P. papildomu apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad kai ji kvietė policiją, jai pranešė, kad uošvis V. P. grasino papjauti, nes prieš tai, kai šis įspyrė O. P., stovėdamas kieme šis rėkavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais, ir pasakė žodį "papjausiu". Tas grasinimas nebuvo skirtas kažkuriam konkrečiai asmeniui, šis tai pasakė tiesiog bendrai rėkaudamas, jokio įrankio (peilio, kirvio ar pan.) su savimi neturėjo ir jo neieškojo, todėl to garsinimo ji nepalaikė realiu ir neišsigando, tiesiog po to kai šis panaudojo smurtą uošvės atžvilgiu, ji pranešė bendrajam pagalbos centrui ir po to atvykusiems pareigūnams, kad tokie žodžiai buvo pasakyti (b.l.31-32).
- Liudytojo D. P. apklausos protokolu, kuriame jis parodė analogiškai kaip ir N. P. – P. (b. l. 25-26).
-Testo alkoholio protokolu Nr.5523, iš kurio matyti, kad 2017 m. gegužės 2 d. 21.48 val. V. P. nustatytas 3,15 prom. girtumas (b. l. 33).
- Įtariamojo V. P. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine O. P., dukra A. P. – B., jos sutuoktiniu M.B., šių vaikais I. ir P. B., sūnumi D. P. bei D. žmona N. P. ir jų vaikais G. ir B.. 2017m. gegužės 2 d. vakare jis buvo pas kaimyną, padėjo šiam darbuotis kapinėse. Kaimynas, atsidėkodamas už atliktus darbus, jam davė 5 eurus ir pavaišino alumi. Jis išgėrė 3 stiklines alaus ir grįžo į namus. Netrukus į namus grįžo ir sūnus D.. Jiedu su sūnumi susipyko. Po ginčo jis pasiėmė alaus butelį, kurį turėjo pasidėjęs lauke ir ėjo link namų. Lauke, praeidamas pro sūnų, pasakė jam necenzūrinį žodį. Tada sūnus paėmė jį už pakarpos ir pradėjo tempti šalin sakydamas, kad jis eitų pas savo draugelius, o ne į namus. Tada pro šalį, t. y. pro juodu abu pradėjo eiti jo sutuoktinė O., kuri irgi pradėjo ant jo rėkti, vadinti visokiais žodžiais. Tada V. P. supyko ir su kaire koja spyrė sutuoktiniai, bet atrodo kad nepataikė. Paskui sūnus užlaužė jam rankas, o marti pradėjo rėkti, kad kviečia policiją. Kai sūnus jį paleido, jis nuėjo atsisėsti į prieangį, pasiėmė 1 litro talpos „Šnekorių“ alaus butelį ir visą išgėrė. Be sūnaus, marčios ir žmonos daugiau jų konflikto niekas nematė, daugiau nieko nebuvo kieme. Jam atrodo kad jis spirdamas žmonai, jai nepataikė, bet jeigu pataikė, tai labai gailisi. Parodo, kad jo santykiai su šeima yra geri, aišku būna visko, bet iš esmės gražiai sugyvena. (b. l. 43-44, 47).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro pagrįstą išvadą, kad faktiniais duomenimis – kaltinamojo V. P. visišku kaltės prisipažinimu, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 2 d. apie 21 val. V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę O. P., t. y. tyčia vieną kartą koja spyrė jai į dešinės kojos šlaunį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, tokiu būdu sukeldamas savo šeimos narei O. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kadangi nukentėjusioji O. P. ir nusikaltimą padaręs asmuo – V. P. gyvena kartu, jie yra sutuoktiniai, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis V. P. praeityje buvo teistas už smurtą prieš šeimos narį-savo sūnų (b. 1. 65, 66), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. 1. 59-61), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre yra įrašytas (b. 1. 52), specialisto išvadoje Nr. 93TPK-440/2017 nurodyta, jog V. P. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę ( b. l. 58).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, prisipažino jį padaręs, labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Nustatant jos dydį, atsižvelgtina į tai, kad praeityje buvo teistas už nusikaltimą, padarytą taip pat šeimos nario - sūnaus atžvilgiu, todėl bausmės dydis nustatytinas didesnis nei numatytas sankcijoje vidurkis (BK 47 straipsnis). Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Be to, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš sutuoktinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusioji O. P. civilinio ieškinio nepareiškė.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam V. P. gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. P.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti viešuosius darbus 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. P. neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. P. neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme - nuo 2017 m. gegužės 2d. 21 val. 30 min. iki 2017 m. gegužės 4d. 15.10 val. 1 (vieną) sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. P. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.